){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuolaikinės, mokslu pagrįstos vakcinacijos era prasidėjo 1796 metais, kai Anglijoje Edvardas Dženeris pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį vaikui. Ši procedūra buvo pavadinta „vakcinacija“ (lot. vacca – karvė). Mėginimų vakcinuoti būta kur kas anksčiau. Indijos budistai VII amžiuje mėgino sukelti organizmo imunitetą gerdami gyvačių nuodus. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame randama žinių apie skiepus nuo raupų, buvo rastas Kinijoje X amžiuje. Skiepų istorija liudija apie sėkmingą skiepų panaudojimą žmonių sveikatos apsaugai.
Skiepyti nuo raupų E. Dženerio pasiūlytu būdu Lietuvoje pradėta 1801 metais. 1927 metais buvo parengtas įstatymo projektas dėl privalomų skiepijimų nuo raupų, bet tik 1930–aisiais šie skiepijimai Lietuvoje tapo privalomi. Paskutinis susirgimas raupais Lietuvoje buvo įregistruotas 1936 metais.
Šiuo metu skiepijimams naudojamos gyvosios ir negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Gyvosios vakcinos imituoja natūralių mikroorganizmų sąveiką su paskiepytojo organizmu, tačiau beveik nesukelia jokių ligoms būdingų požymių. Gyvosiomis vakcinomis skiepijama nuo tuberkuliozės, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių. Jos ypatingos tuo, kad kadaise buvo išskirtos iš vaikų, sergančių itin lengvomis atitinkamų ligų formomis. Daugiau nei prieš 30 metų mokslininko dukrelė Jeryll Lynn susirgo kiaulyte. Tėvas paėmė mergaitės seilių mėginį ir iš jo išskyrė virusą, kuris dabar naudojamas vakcinai gaminti. Visame pasaulyje vėjaraupių vakcinai gaminti naudojamas virusas, kuris pirmą kartą buvo išskirtas Japonijoje iš sergančio berniuko, vardu Oka.
Gyvosios vakcinos dažniausiai skiepijamos viena injekcija, kuri pakartojama po kelerių metų. Paskiepijus tokiomis vakcinomis, sukuriamas patvarus ilgalaikis imunitetas. Deja, šios vakcinos kartais gali turėti nepageidaujamų poveikių, ypač vaikams, kurių sutrikusi imuninės sistemos funkcija.
Kita vakcinų klasė – negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Tokiose vakcinose gyvų mikroorganizmų nėra. Tokios vakcinos yra labai saugios ir efektyvios, bet kartais taip pat sukelia nepageidaujamų poveikių. Negyvų sukėlėjų vakcinomis skiepijama nuo kokliušo, poliomielito, virusinio hepatito–A vakcina ir kai kurių kitų.
Moderniausios vakcinos gaminamos pasitelkiant naujausius mokslo bei technologijų pasiekimus. Genų inžinerijos bei biotechnologijos metodais sukurta ir gaminama virusinio hepatito–B vakcina. Taigi skiepai iki šių laikų – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų.
Skiepijimų kalendorius – vienas pagrindinių skiepijimų dokumentų. Iš pirmo žvilgsnio kalendorius visiškai paprastas: jame išvardyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tačiau šis paprastumas apgaulingas. Sudarant skiepijimų kalendorių atsižvelgiama į daugybę epidemiologinių, biologinių, ekonominių ir kitų aspektų. Dar prieš porą trejetą metų medikai tėveliams siūlydavo pasirinkti nemokamus skiepus nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemofilus influenze infekcijos arba komercines vakcinas, kurios retai sukelia povakcinines reakcijas. Tačiau šiandien šių vakcinų, kurias galima buvo pasirinkti, ar finansuojamos valstybės, ar papildomai mokamas komercines, nebėra. Valstybė priėmė įstatymą, kad buvusias komercines vakcinas, padaryti nemokamomis ir prieinamomis visiems vaikučiams. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, šiuo metu vaikai nemokamai skiepijami taip (pateikta lentelėje).
Nemokami skiepai neapsiriboja visais vaikų skiepais. Greta valstybės finansuojamų vakcinų Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, yra vakcinų, kurių valstybė finansuoti neišgali. Už jas reikia susimokėti patiems. Dabar tėveliai gali rinktis ir papildomus skiepus nuo vėjaraupių, virusinio hepatito A (geltos), rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, gripo, žmogaus papilomos viruso ar erkinio encefalito Visos šios ligos yra ganėtinai sunkios,galinčios sukelti komplikacijas ir sunkius liekamuosius reiškinius, o vakcinacija gali padėti išvengti šių ligų. Tačiau neretai išgirstame visuomenėje sklandančias kalbas, kad skiepai gali ir pakenkti...
Atvertus internetinius puslapius apie skiepų žalą, galima rasti teiginių, kad skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų. Gydytojas A.Kotakas savo knygoje „Negailestinga imunizacija“ rašo, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti kai kurias ypač svarbias infekcines ligas, o faktai liudija, kad susirgimai tuberkulioze, difterija, kokliušu ir kt. masiškai pradėjo mažėti dar iki tol, kol buvo panaudoti skiepai nuo šių ligų. Tai vyko dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų.
Tačiau ir vėl atsiranda prieštaraujančių nuomonių. Juk, neskiepydami vaikų, tėvai nebeapsaugo jų nuo mirtinai pavojingų ligų – poliomielito, difterijos ar kt. Susirgus šiomis ligomis, pasveikimo tikimybė labai maža, o vienintelė apsauga – skiepai. Atrodo, šių ligų pas mus nebėra, jos liko kažkur praeityje. Deja, mirtimi pasibaigusių difterijos, t.y. panašios į gripą ligos, atvejų neseniai buvo nustatyta Rusijoje. Ši liga kadaise buvo viena dažniausių vaikų ligų bei mirčių priežasčių. 20 amžiaus pabaigoje dešimtys tūkstančių žmonių vėl sirgo difterija, tūkstančiai mirė nuo ligos, kuri, kaip manyta, buvo nugalėta. Iki šiol difterijos pavadinimas asocijuojasi su didele grėsme, nors, atrodo, skiepijimas jau buvo sutramdęs šia pavojingą ligą. Tačiau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Europą sukrėtė netikėta difterijos epidemija, neaplenkusi ir Lietuvos.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota sergamumo difterija atvejų. Tačiau nuo praėjusių metų jau nustatyti net trys šios ligos atvejai vien Kauno mieste, iš jų vienas pasibaigęs mirtimi. Jeigu daugės nesiskiepijančių žmonių, ši pavojinga liga gali imti vėl plisti.
Kita itin sunki liga yra poliomielitas, kuris sukelia sunkią fizinę ir psichinę negalią. Šios ligos sukėlėjas tūno žmogaus organizme, ir tik skiepais įgavus imunitetą, galima būti garantuotiems, kad vaikas nesusirgs poliomielitu.
Vis dėlto skiepai – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų. Tik dėl skiepų pasaulyje šiuo metu nebesergama raupais, Europoje bei JAV neberegistruojami susirgimai poliomielitu. Sergamumas kokliušu, difterija, stablige, tymais, raudonuke, epideminiu parotitu, B hepatitu sumažėjo daugiau nei 90 proc., kai kuriomis ligomis – net daugiau nei 99 proc.
Prisiklausius įvairių nuomonių apie vaikų skiepus, išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Skiepų vakcinos gąsdina ir alergiškus vaikus auginančius tėvus, nes kai kurie medikai teigia, kad jiems gali paūminti alergines reakcijas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad kuo daugiau žmonių paskiepijama, tuo ligų cirkuliacija mažesnė. Tačiau jų vis tiek yra, nes pasiskiepiję ne visi žmonės. Ir, aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo mažiau rizikuoja tie vaikai, kuriuos tėvai atsisakė skiepyti. Bet tam tikra rizika susirgti vis dėlto išlieka, ir ji didės, jei vis daugiau žmonių liks nepaskiepyti. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie turi žinoti ir apie riziką.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Kur tokio pubudzio nuomone??????????