Vaikų skiepai: už ir prieš

Mokslininkai, apdovanoti Nobelio premija imunologijos srityje, išsiaiškino, kaip veikia žmogaus organizmo apsauga nuo infekcinių ligų. Pasirodo, organizmas atskiria „savus“ audinius nuo svetimų, o imuninė sistema nuolatos „stebi“, ar jos aplinkoje nepasirodė „svetimų“ struktūrų, kurias nedelsdama sunaikina. Tai įsirėžia į mūsųnimuninę „atmintį“, kuri, pakartotinai susidūrus su tokiais pačiais mikroorganizmais, greičiau apsaugo mus nuo jų ir „suorganizuoja“ gynybą. Taip pat veikia ir skiepai: pirmąkart pasiskiepijus vakcina, sužadinama pirminė imuninė reakcija. Maždaug per 1–2 savaites pasigamina antikūnai ligai, nuo kurios paskiepyta. Skiepijant pakartotinai (jei tai reikalinga), įgyjama ir imuninė atmintis. Iki skiepų eros pradžios, kai daug žmonių sirgdavo, toks pakartotinis kontaktas ir sustiprinanti reakcija įvykdavo imunitetą turintiems asmenims susidūrus su sergančiaisiais.
 

Skiepų atsiradimo istorija


Šiuolaikinės, mokslu pagrįstos vakcinacijos era prasidėjo 1796 metais, kai Anglijoje Edvardas Dženeris pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį vaikui. Ši procedūra buvo pavadinta „vakcinacija“ (lot. vacca – karvė). Mėginimų vakcinuoti būta kur kas anksčiau. Indijos budistai VII amžiuje mėgino sukelti organizmo imunitetą gerdami gyvačių nuodus. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame randama žinių apie skiepus nuo raupų, buvo rastas Kinijoje X amžiuje. Skiepų istorija liudija apie sėkmingą skiepų panaudojimą žmonių sveikatos apsaugai.
Skiepyti nuo raupų E. Dženerio pasiūlytu būdu Lietuvoje pradėta 1801 metais. 1927 metais buvo parengtas įstatymo projektas dėl privalomų skiepijimų nuo raupų, bet tik 1930–aisiais šie skiepijimai Lietuvoje tapo privalomi. Paskutinis susirgimas raupais Lietuvoje buvo įregistruotas 1936 metais.
Šiuo metu skiepijimams naudojamos gyvosios ir negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Gyvosios vakcinos imituoja natūralių mikroorganizmų sąveiką su paskiepytojo organizmu, tačiau beveik nesukelia jokių ligoms būdingų požymių. Gyvosiomis vakcinomis skiepijama nuo tuberkuliozės, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių. Jos ypatingos tuo, kad kadaise buvo išskirtos iš vaikų, sergančių itin lengvomis atitinkamų ligų formomis. Daugiau nei prieš 30 metų mokslininko dukrelė Jeryll Lynn susirgo kiaulyte. Tėvas paėmė mergaitės seilių mėginį ir iš jo išskyrė virusą, kuris dabar naudojamas vakcinai gaminti. Visame pasaulyje vėjaraupių vakcinai gaminti naudojamas virusas, kuris pirmą kartą buvo išskirtas Japonijoje iš sergančio berniuko, vardu Oka.
Gyvosios vakcinos dažniausiai skiepijamos viena injekcija, kuri pakartojama po kelerių metų. Paskiepijus tokiomis vakcinomis, sukuriamas patvarus ilgalaikis imunitetas. Deja, šios vakcinos kartais gali turėti nepageidaujamų poveikių, ypač vaikams, kurių sutrikusi imuninės sistemos funkcija.
Kita vakcinų klasė – negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Tokiose vakcinose gyvų mikroorganizmų nėra. Tokios vakcinos yra labai saugios ir efektyvios, bet kartais taip pat sukelia nepageidaujamų poveikių. Negyvų sukėlėjų vakcinomis skiepijama nuo kokliušo, poliomielito, virusinio hepatito–A vakcina ir kai kurių kitų.
Moderniausios vakcinos gaminamos pasitelkiant naujausius mokslo bei technologijų pasiekimus. Genų inžinerijos bei biotechnologijos metodais sukurta ir gaminama virusinio hepatito–B vakcina. Taigi skiepai iki šių laikų – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų.

 

Nuo kokių ligų šiuo metu skiepijami visi Lietuvos kūdikiai ir vaikai?


Skiepijimų kalendorius – vienas pagrindinių skiepijimų dokumentų. Iš pirmo žvilgsnio kalendorius visiškai paprastas: jame išvardyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tačiau šis paprastumas apgaulingas. Sudarant skiepijimų kalendorių atsižvelgiama į daugybę epidemiologinių, biologinių, ekonominių ir kitų aspektų. Dar prieš porą trejetą metų medikai tėveliams siūlydavo pasirinkti nemokamus skiepus nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemofilus influenze infekcijos arba komercines vakcinas, kurios retai sukelia povakcinines reakcijas. Tačiau šiandien šių vakcinų, kurias galima buvo pasirinkti, ar finansuojamos valstybės, ar papildomai mokamas komercines, nebėra. Valstybė priėmė įstatymą, kad buvusias komercines vakcinas, padaryti nemokamomis ir prieinamomis visiems vaikučiams. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, šiuo metu vaikai nemokamai skiepijami taip (pateikta lentelėje).
Nemokami skiepai neapsiriboja visais vaikų skiepais. Greta valstybės finansuojamų vakcinų Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, yra vakcinų, kurių valstybė finansuoti neišgali. Už jas reikia susimokėti patiems. Dabar tėveliai gali rinktis ir papildomus skiepus nuo vėjaraupių, virusinio hepatito A (geltos), rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, gripo, žmogaus papilomos viruso ar erkinio encefalito Visos šios ligos yra ganėtinai sunkios,galinčios sukelti komplikacijas ir sunkius liekamuosius reiškinius, o vakcinacija gali padėti išvengti šių ligų. Tačiau neretai išgirstame visuomenėje sklandančias kalbas, kad skiepai gali ir pakenkti...
 

Prieštaraujančios nuomonės


Atvertus internetinius puslapius apie skiepų žalą, galima rasti teiginių, kad skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų. Gydytojas A.Kotakas savo knygoje „Negailestinga imunizacija“ rašo, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti kai kurias ypač svarbias infekcines ligas, o faktai liudija, kad susirgimai tuberkulioze, difterija, kokliušu ir kt. masiškai pradėjo mažėti dar iki tol, kol buvo panaudoti skiepai nuo šių ligų. Tai vyko dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų.
Tačiau ir vėl atsiranda prieštaraujančių nuomonių. Juk, neskiepydami vaikų, tėvai nebeapsaugo jų nuo mirtinai pavojingų ligų – poliomielito, difterijos ar kt. Susirgus šiomis ligomis, pasveikimo tikimybė labai maža, o vienintelė apsauga – skiepai. Atrodo, šių ligų pas mus nebėra, jos liko kažkur praeityje. Deja, mirtimi pasibaigusių difterijos, t.y. panašios į gripą ligos, atvejų neseniai buvo nustatyta Rusijoje. Ši liga kadaise buvo viena dažniausių vaikų ligų bei mirčių priežasčių. 20 amžiaus pabaigoje dešimtys tūkstančių žmonių vėl sirgo difterija, tūkstančiai mirė nuo ligos, kuri, kaip manyta, buvo nugalėta. Iki šiol difterijos pavadinimas asocijuojasi su didele grėsme, nors, atrodo, skiepijimas jau buvo sutramdęs šia pavojingą ligą. Tačiau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Europą sukrėtė netikėta difterijos epidemija, neaplenkusi ir Lietuvos.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota sergamumo difterija atvejų. Tačiau nuo praėjusių metų jau nustatyti net trys šios ligos atvejai vien Kauno mieste, iš jų vienas pasibaigęs mirtimi. Jeigu daugės nesiskiepijančių žmonių, ši pavojinga liga gali imti vėl plisti.
Kita itin sunki liga yra poliomielitas, kuris sukelia sunkią fizinę ir psichinę negalią. Šios ligos sukėlėjas tūno žmogaus organizme, ir tik skiepais įgavus imunitetą, galima būti garantuotiems, kad vaikas nesusirgs poliomielitu.
Vis dėlto skiepai – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų. Tik dėl skiepų pasaulyje šiuo metu nebesergama raupais, Europoje bei JAV neberegistruojami susirgimai poliomielitu. Sergamumas kokliušu, difterija, stablige, tymais, raudonuke, epideminiu parotitu, B hepatitu sumažėjo daugiau nei 90 proc., kai kuriomis ligomis – net daugiau nei 99 proc.
Prisiklausius įvairių nuomonių apie vaikų skiepus, išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Skiepų vakcinos gąsdina ir alergiškus vaikus auginančius tėvus, nes kai kurie medikai teigia, kad jiems gali paūminti alergines reakcijas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad kuo daugiau žmonių paskiepijama, tuo ligų cirkuliacija mažesnė. Tačiau jų vis tiek yra, nes pasiskiepiję ne visi žmonės. Ir, aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo mažiau rizikuoja tie vaikai, kuriuos tėvai atsisakė skiepyti. Bet tam tikra rizika susirgti vis dėlto išlieka, ir ji didės, jei vis daugiau žmonių liks nepaskiepyti. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie turi žinoti ir apie riziką.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

JZxgIUjPqsyhnxjE
2012-07-24 19:44
Patinka man tokie pyragiukai, lngevi ir gali daug suvalgyti, neužkemÅa kaip mÄ—siniai kažkada kai dirbau viename darbe, ateidavo berniukas, kurÄÆ mes vadindavom bÅ«laĨkinu , o vadindavom todÄ—l, kad neÅiodavo Åiltas vegetariÅkas bandeles po ofisus iÅ RadharanÄ—s vegetarinio restorano. Tai net mano bendradarbiai-vyrai kapodavo bandeles su sojos mÄ—sa ir daržovÄ—m, net ausys linkdavo o kur dar bandelÄ—s su karamelÄ—s ÄÆdaru..mmMMmMm pasiilgstu..
Viva
2011-01-09 23:00
Tai kur nuomone PRIES???? apie zala vaiko imunitetui???? 20 skiepu per pirmus METUS????? kaip nusilpnina visa apsaugos sistema? o kur vakcinu sudedamuju toksiniu medziagu salutini poveiki ir zala????
Kur tokio pubudzio nuomone??????????
liutaz
2009-11-11 22:49
Kaip oziai y vienus vartus.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai