Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromą pirmą kartą aprašė G. Caffey (1972 m.). Tai viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, neretai galinti pasibaigti ir vaiko mirtimi. Vaikas, augdamas mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, vargu ar gali patirti šį sindromą. Nerimauti nėra dėl ko, jei tėvai atsakingai ir rūpestingai augina vaikutį, išmano raidos procesus, nepasiduoda pykčio priepuoliams ir autoritariniam vaiko auklėjimui .Sukrėsto vaiko sindromo priežastimi tampa fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką .Apie tai kalbamės su pediatre neurologe RŪTA MACIULEVIČIENE.
Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromas – viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, t.y. tokių traumų, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės. Smurtas prieš vaikus, vaikų traumavimas yra labai sudėtinga problema, apimanti ne tik bet kokį vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir vaiko nepriežiūrą, seksualinį, emocinį ir psichologinį vaiko išnaudojimą. Kaip pagrindinė sukrėsto vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku. Sukrėsto vaiko sindromą dažniausiai patiria vaikai prieš kuriuos yra naudojama fizinė jėga. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų. Taip pat sukrėsto vaiko sindromą vaikas gali patirti, kai yra trenkiamas į sieną ar numetamas ant žemės. Kai vaikas atsitrenkia, pasireiškia tiesioginės traumos. Tačiau ne visada atviros traumos rodo, kad vaikui yra sukrėstos smegenys. O kartais atvirų traumų gali ir nebūti, tačiau vaiko smegenys gali būti sukrėstos.
Žinoma, jei yra atviros traumos, gydytojams lengviau diagnozuoti sukrėsto vaiko sindromą, tačiau išoriškai vaikas gali ir nebūti smarkiai sužalotas. Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu – hematoma – pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti. Jei hematoma didelė, reikia ją pašalinti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija.
Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės.
Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas. Kraujas akies tinklainėje išsilieja, todėl gali susilpnėti regėjimas, vaikas gali ir apakti.
Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli. Kūdikiai ar vyresni vaikai į ligoninę dažniausiai atvežami jau pavėluotai. Apie šį sindromą tėvai, prieš išvykdami iš gimdymo namų, turėtų gauti neonatalogo konsultaciją, arba gydytojo, kuris prižiūri mažylio sveikatą, konsultaciją.
Sukrėsto vaiko sindromas – tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai. Statistiškai vaikai dažniausiai patiria šį sindromą dėl suaugusiųjų kaltės, o tiksliau – tėvo. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami. Šiuo atveju sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi. Jei kūdikis ar vaikas patyrė galvos traumą dėl tėvų neišmanymo ar neatsargumo, artimieji turėtų gydytojams tiksliai paaiškinti, kaip vaikas patyrė traumą, neslėpti, jei netyčia išmetė kūdikį iš rankų. Žinoma, nereiktų delsti ir, pastebėjus vaiko negalavimus, kuo skubiau kreiptis į medikus, kad laiku būtų suteikta pagalba.
Tėvai ar kiti artimieji gali slėpti fizinio smurto pasekmes kelias dienas, o, vaikui pradėjus dusti, vemti, pakilus temperatūrai, atsiradus traukuliams, pradėjus trikti kvėpavimui, širdies veiklai ar kitiems negalavimams, tik tuomet kreipiasi į gydymo įstaigą. Tikimybė, kad vaikas gali mirti, visada išlieka, tai priklauso nuo, kokio sunkumo sukrėtimą jis patyrė. Sukrėsto vaiko sindromo atveju tėvai dažniausiai nesako tikrųjų vaiko negalavimo priežasčių, nurodo visai kitas traumos priežastis (iškrito iš lovytės, nukrito nuo laiptų, užsigavo su kietu daiktu ir pan.), nuolat painiojasi, keičia nuomonę. Reiktų pažymėti, jog, nukritę nuo lovos, vaikai kaukolės dažniausiai nesusilaužo. Kad kaukolė lūžtų, vaikas turi kristi iš 1 m aukščio. Didžiausią įtarimą kelia kūdikių tėvai, kurie negali nurodyti tikrųjų traumos priežasčių, nes kūdikiai dažniausiai vieni nepaliekami, jiems reikalinga ypatinga tėvų priežiūra.
Ne tik sukrėsto vaiko sindromo priežastys, bet ir kai kurios kūdikių mirtys taip ir lieka neišsiaiškintos, nes tėvai dažniausiai neigia smurtavę prieš vaiką. Tokių vaikų traumų atvejų iš tiesų pasitaiko nemažai, tačiau Lietuvoje statistinių duomenų kol kas nėra. Galime remtis tik JAV statistiniais duomenimis, kurie liudija, kad vienam iš aštuonių vaikų, iki 18 mėnesių patyrusiam galvos traumą, nustatytas tyčinis sužalojimas.
Veiksnių, kurie gali lemti sukrėsto vaiko sindromą, yra ne vienas. Priežastys, kodėl tėvai naudoja smurtą prieš vaiką, yra įvairios. Smurtaujantys tėvai dažniausiai patys vaikystėje yra patyrę smurtą. Dažnai akcentuojami tokie veiksniai, kaip skurdas, bedarbystė, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl autoritarinio auklėjimo stiliaus, religinių ar kitokių įsitikinimų vaikai taip pat patiria smurtą. Tėvai dažniausiai neprižiūri, nemyli, skriaudžia vaiką, jei jis buvo nelauktas, gimė ne tos lyties, gimė „ne toks“, kokio tėvai tikėjosi (vaikai su apsigimimais, invalidumą sukeliančiomis ligomis). Sukrėsto vaiko sindromą gali patirti hiperaktyvūs dieną ir daug verkiantys naktį vaikai. Dar viena priežastis, kuri skatina tėvų smurtavimą prieš vaikus – vedybinio gyvenimo krizės. Pasikeitęs vedybinis gyvenimas, gimus kūdikiui, tėvai ar vienas iš tėvų dėl to kaltindami vaiką, naudoja fizinę jėgą. Vienišos motinos arba patiriančios izoliaciją, ypač sergančios depresija, taip pat gali netinkamai prižiūrėti vaiką, išlieti pyktį, smurtauti prieš vaiką. Partnerio vaikai iš kitos santuokos taip pat priklauso didesnei rizikai patirti smurtą.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt