){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jei tai nutinka retai, pavyzdžiui, valantis dantis, – nieko baisaus. Tokio dantenų kraujavimo priežastis gali būti pernelyg kietas dantų šepetėlis ar dantų valymas netaisyklingais judesiais, kai pažeidžiamos dantenos. Pasirinkus minkštesnį dantų šepetėlį ir pradėjus tinkamai valyti dantis (sukamaisiais vibruojamaisiais judesiais), dantenos turėtų liautis kraujuoti. Pakraujuoti gali ir dėl nekokybiškų plombų, kabančių jų kraštų, netvarkingų protezų, dėl ant dantų susikaupusių apnašų. Todėl bent kartą per pusmetį ar metus reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą. Tačiau jeigu pastebite, kad tai nėra dantenų kraujavimo priežastis arba jos kraujuoja dažnai, atrodytų lyg ir be priežasties, pavyzdžiui, valgant, gydytoja pataria nedelsiant kreiptis į odontologą.
Dantenos gali kraujuoti ir tuomet, kai trūksta vitaminų, nusilpsta organizmo imuninė sistema (ypač pavasarį), sergant kraujo, kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar vartojant kai kuriuos medikamentus. Pasak specialistės, su dantenų kraujavimu dažnai susiduriama ir lytinio brendimo, nėštumo ar menopauzės periodo metu, nes burnos ertmės būklė priklauso nuo tam tikro gyvenimo periodo. Taip pat labai tikėtina, teigia gydytoja, kad dažnai kraujuojančios dantenos byloja apie rimtas burnos ertmės ligas, tokias kaip gingivitas ar periodontitas.
Gingivitas – dantenų uždegimas. Esant gingivitui, dantenos parausta, paburksta, jas palietus, dažnai ima kraujuoti, kartais, bet ne visuomet, dantenas gali skaudėti. Jautrios dantenos net ir švelniai valant dantis kraujuoja. Dažnas pacientas, pastebėjęs tokį kraujavimą, išsigąsta ir visiškai nebevalo dantų, manydamas, kad reikia palaukti, kol dantenų jautrumas praeis. Dantų apnašos, kurios sukelia gingivitą, kaupiasi toliau, dar labiau pablogindamos padėtį, o, laiku negydomas, gingivitas dažnai pereina į sunkesnę ligą – periodontitą.
Periodontitas – tai lėtai progresuojantis priedančio audinių uždegimas, kuris iš dantenų plinta į gilesnius periodonto audinius. Procesas, prasidėjęs uždegimu, vėliau sukelia audinių distrofiją – ima „tirpti“ žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, o dantys atrodo išilgėję. Ligai įsisenėjus dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta. Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja insulto, infarkto rizika, sergantiesiems periodontitu negali būti atliekamos chirurginės procedūros. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius.
Periodontito galima išvengti stropiai prižiūrint dantis. Svarbu žinoti, kad dantenų uždegimą sukelia apnašos, kuriose gausu iš seilių patekusių bakterijų. Jos prilimpa prie danties paviršiaus ir dauginasi. Šį procesą skatina prasta burnos higiena, netinkama mityba, saldus maistas ir gėrimas. Jeigu apnašos tinkamai nepašalinamos kasdienio dantų valymo metu, rūgštys pažeidžia dantenas. Todėl labai svarbu valyti dantis bent du kartus per dieną, reikalui esant, naudoti specialią dantų pastą. Svarbiausia – labai gerai išsivalyti vakare, prieš miegą, nes miegant išsiskiria mažiau seilių, o savaiminis burnos apsivalymas sulėtėja.
Taip pat vertėtų bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą ar odontologą, kad apžiūrėtų burnos ertmę, pašalintų apnašas, nuvalytų dantų akmenis ir paaiškintų, kaip tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, nes, pasak gydytojos, tikrai ne kiekvienas šitai sugeba.
Specialistė rekomenduoja kasdien keletą minučių paskirti dantenų masažui. Masažas daromas iš išorės ir iš vidaus liežuviu braukiant dantenas 10–15 kartų į vieną ir į kitą pusę.
Reikėtų nepamiršti pavalgius išgerti vaisių ar uogų arbatos, keletą kartų per dieną burną skalauti šalavijų ar ąžuolo žievės nuoviru. Taip pat svarbu pavalgius išsivalyti dantis. Tai apsaugos ne tik nuo galimo dantenų uždegimo, bet ir nuo ėduonies. Tačiau suvalgę vaisių, daržovių ar išgėrę sulčių bent valandą dantų nevalykite. Leiskite seilėms neutralizuoti vaisių rūgštis, kurios veikia dantų emalį.
Jeigu nėra galimybės išsivalyti dantų, pakramtykite kramtomosios gumos arba, kaip teigia liaudies medicina, gabalėlį kieto sūrio, kuriame yra daug kalcio, stabdančio rūgščių gamybą seilėse ir stiprinančio dantis.
Gydytoja dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį. Jis turėtų būti minkštas arba bent jau pusiau minkštas.
Ypač svarbūs judesiai valant dantis. Valant geriausia atlikti daug sukamųjų vibruojamųjų judesių ir stengtis šepetėliu iš visų pusių pasiekti visus dantų paviršius.
Nederėtų pamiršti ir tarpdančių siūlo – priemonės, kurią tiesiog būtina naudoti kiekvieną vakarą po dantų valymo, o ypač tiems, kurių tarpai tarp dantų yra maži ir toks dantų susigrūdimas kliudo gerai išvalyti kiekvieną dantį.
Taip pat būtina pašalinti apnašas nuo liežuvio.
Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, ką ir kaip valgome. Pasirodo, užkandžiavimas sausainiais ar bandelėmis tarp kitų valgymų yra vienas palankiausių būdų atsirasti minkštosioms dantų apnašoms, kurios neretai sukelia dantenų uždegimą.
Kraujuojant dantenoms, gerkite daug šaltalankio sulčių, o pusryčiams suvalgykite šaltalankio uogienės su duona.
Tris savaites 3 kartus per dieną gerkite po pusę stiklinės natūralių nesaldintų mėlynių sulčių.
Keletą kartų per dieną įtrinkite dantenas bičių pikio tinktūra, valykite dantis pasta su bičių pikiu. Galima dažną dantenų kraujavimą gydyti aliejumi. Rytais valgomąjį šaukštą saulėgrąžų aliejaus „pakramtykite“ 15 minučių, po to aliejų išspjaukite, keletą kartų paskalaukite burną vandeniu ir pavalykite dantis dantų šepetėliu.
Veiksminga, pasak odontologės, įtrinti dantenas vitamino E tirpalu.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
-bendrą kraujo+CRB (hemoglobinas,eritrocitai,trombocitai);
-feritino;
-geležies kiekio kraujyje nustatymas;
-gliukozės kiekio kraujyje nustatymas;
-kepenų rodmenys (ALT,AST);
-TNS (angl.INR);
-kepenų ir kitų vidaus organų echoskopija;
-pagal reikalą-vėžio žymenis;
-odontologo apžiūra.
Be abejo,būtina išsiaiškinti,kokius šalutinius nepageidaujamus reiškinius sukelia vaistai,kuriuos geriate.Dantenų kraujavimas gali būti kitų ligų simptomas.
norejau paklausti, gal turite koki patarima man. turiu didele problema su dantenomis, kai valausi dantis jos labai kraujuoja, o ryte pradeda kraujuoti net kai valgau minksta maista pvz: banana.