){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Reta lietuvių šeima išdrįsta džiaugsmingai, garsiai ir atvirai pasakyti: „mes įsivaikinome“.
Įvaikinimas Lietuvoje - kažkas, apie ką mažai garsiai kalbama ir apie ką nežinia kaip kalbėti. Todėl ir pasiryžti įvaikinti nėra lengva.
Jau atsiranda šeimų, kurios, įvaikinusios ir per tai patyrusios džiaugsmą ir pilnatvę, ryžtasi kalbėti turėdamos aiškų tikslą - patyrusios daug baimių ir abejonių prieš apsispręsdamos auginti svetimą vaiką - nori padėti kitoms, su tais pačiais sunkumais susiduriančioms šeimoms. Jas paskatinti, suteikti tą nedidelį, tačiau taip reikalingą impulsą įvaikinti. Taip pat tikisi, kad ilgainiui tokių šeimų atsiras daugiau, kad joms nereikės jaustis kaltoms ir nevisavertėms dėl to, kad negali susilaukti savo vaiko, dėl to, kad įsivaikino. Tikisi, kad įvaikinti vaikai galės pasidžiaugti atradę naujus mylinčius tėvus, o ne nutylės tai kaip gėdingą paslaptį.
Norėtųsi, kad išsisklaidytų neteisingas mitas, jog įvaikinti yra labai sunku ar beveik neįmanoma. Šeimoms, apsisprendusioms įsivaikinti, stengiamasi ne kliudyti, o padėti. Tiesa, įvaikinimas užtrunka tam tikrą laiką. Tačiau reikia suprasti, kad būtent vaiko atžvilgiu būtų neteisinga įvaikinti norinčiai šeimai iš karto jį įteikti ir paprasčiausiai palinkėti sėkmės. Apsisprendimas įvaikinti - sudėtingas ir ilgas procesas, o ne spontaniškas vienkartinis nutarimas. Tam neužtenka vien gero noro padėti savo tėvus praradusiam kūdikiui, tam reikia sugebėti įvertinti savo galimybes, sugebėjimus jį auginti ir auklėti. Taip pat turėti nemažai žinių apie įvaikinimą, kad vėliau būtų galima padėti vaikui pereiti įvairias psichologines krizes, apsaugoti nuo galimų emocinių traumų.
Paprastai dauguma įvaikinti nutarusių šeimų turi nemažai nerimo, baimių dėl įvairiausių dalykų. Pagrindiniai iš jų - kaip vaikas prisitaikys naujoje šeimoje, kada ir kaip reikės kalbėtis su juo apie tai, kad jis įvaikintas, kiek jo charakterio formavimąsi lems paveldėti genai, o kiek nuo mažens supanti aplinka ir t.t. Todėl šeimoms, norinčioms įsivaikinti, yra būtinas paruošiamasis laikotarpis, kurio metu jos, bendraudamos tarpusavyje, su socialiniu darbuotoju, su šeimomis, jau įvaikinusiomis vaikus, galėtų dalytis savo jausmais ir mintimis, naujai įvertinti save ir savo motyvus, gauti vertingos informacijos šia tema. Tai padeda joms jaustis stipresnėms, labiau pasitikinčioms ir daug sąmoningiau žengti tokį svarbų žingsnį.
Šis parengiamasis laikotarpis kartu yra ir laikas, kai socialinis darbuotojas turi galimybę pažinti šeimas ir įvertinti, ar jos yra tinkamai pasiruošusios įvaikinti, ar jose augdamas vaikas jausis saugus ir mylimas. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai šeima, iš pradžių karštai troškusi įvaikinti, labiau suvokusi, kokie rūpesčiai jos ateity laukia, pati atidėjo savo ketinimus vėlesniam laikui arba visiškai jų atsisakė. Ir tai į gera tiek tokiai šeimai, tiek vaikui, kuris, vieną kartą tikrųjų tėvų atstumtas, apsaugomas nuo skausmingos palikimo traumos antrą kartą, kuri tampa labai reali įvaikinus paskubomis.
Taigi paruošiamasis laikotarpis visų pirma reikalingas tam, kad būtų apsaugomi įvaikinamo vaiko interesai. Pvz., Didžiojoje Britanijoje šis laikotarpis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, sudėtingesniais atvejais gali užtrukti ir ilgiau. Tai nėra daug, jei prisiminsime, kad natūraliai savo vaikučio šeima laukia devynis mėnesius, ir šis laikas labai prasmingas - ne tik kūdikio vystymosi ir augimo, bet ir tėvų psichologinio pasiruošimo jį priimti prasme.
Nemažai šeimų, norinčių įsivaikinti, nežino, nuo ko pradėti ir kur gauti apie tai informacijos. Šeimoms, svarstančioms įvaikinimo galimybę, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Siekiant aktyvinti įvaikinimą Kauno mieste, taip pat kad įtėvių šeimos atrankos, vertinimo bei jų rengimo procesas kuo labiau atitiktų įvaikinamo vaiko interesus, Kauno m. Vaikų gerovės centre “Pastogė” 2002 m. rugpjūčio mėn. buvo įsteigta Įvaikinimo tarnyba. Pagrindiniai jos uždaviniai aktyvinant įvaikinimą yra:
• kuo plačiau informuoti visuomenę apie įvaikinimą ir jo tvarką;
• keisti visuomenės požiūrį į įvaikinimą, darant šį reiškinį atviresnį ir suprantamesnį.
Taip pat Vaikų gerovės centre “Pastogė”, kol kas vienintelėje vietoje Lietuvoje, nemokamai organizuojamos parengiamosios įtėvių grupės. Jei susidomėjote, galite kreiptis:
Tel.: 31 09 50, 31 39 12.
Adresas: P.Plechavičiaus g. 21, Kaunas.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę