Kol išmoksi – ant kupros nešiosi...

Neverta trintis akių, pavadinime jokios klaidos nėra. Šiame straipsnyje ne apie tai, kokią naudą teikia mokslas, tą žino visi. Norime pakalbėti apie tai, kad mokyklos suole dvylika metų praleidęs jūsų vaikas mokykloje praleistas dienas gali nešioti ne tik ant kupros, bet ir iš mokyklos išeiti tiesiogine žodžio prasme su kupra. Ką daryti, kad taip nenutiktų, ir ko galite reikalauti iš mokyklos administracijos, sutiko papasakoti Valstybinio aplinkos sveikatos centro atstovės Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė bei šio centro Sveikatą stiprinančių mokyklų koordinavimo biuro vedėja Aldona Jociutė.
 

Ar iš tiesų mokyklos rūpinasi mokinių sveikatos sauga?


Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta jau prieš penkerius metus. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis. Atsižvelgiant į tai buvo sukurti nauji visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai. Pagrindinis šio specialisto veiklos tikslas – išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Kasmet mokyklose didėja tokių medikų skaičius, nepaisant to, vienam tokiam specialistui tenka prižiūrėti tūkstantį mokinių.


 

Kokie oficialūs reikalavimai (susiję su vaikų sveikatos sauga) keliami mokykloms?


Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ – saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai).
Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t. Kaip laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja mokyklos sveikatos priežiūros specialistas ir Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos.
 

Ką gali padaryti tėvai, norintys palengvinti savo atžalos dienas mokykloje?


Tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ar suolas atitinka vaiko ūgį, jei vyresnėse klasėse vaikas pats renkasi sėdėjimo vietą, paaiškinti jam kaip pasirinkti tinkamą ir kodėl to reikia. Paklausti vaiko, kurios pertraukos metu jis valgo pietus, ar jam pakanka tam laiko, ar yra galimybė pasirinkti sveiką maistą, kas gaminama virtuvėje ir t. t.
Ne mažiau dėmesio reikia skirti mokyklinės kurpinės paieškoms. Kaip išrinkti geriausią taip pat patariama higienos normoje „Mokyklinės prekės“, kurioje išdėstyti reikalavimai mokyklinei kuprinei: svoris, petnešų plotis ir kt.
Ne mažiau svarbus ir privaloma sveikatos patikra, nes tai padeda laiku nustatyti ligas, užbėgti joms už akių. Mokiniai greitai auga, keičiasi jų fiziologija, per metus gali pasikeisti ir jų sveikata. Pvz., jei jūsų vaikas pernai dar puikiai matė, tai dar nereiškia, kad šįmet jam negali būti diagnozuota trumparegystė ir pan. Taip pat yra peržiūrimas ir skiepų kalendorius, patikrinama ar vaikui atlikti visi reikalingi skiepai. Duomenys apie mokinių sveikatą reikalingi ir mokyklai: ypač reguliuojant fizinį krūvį, pritaikant maitinimą, sodinant į tinkamesnį suolą, diferencijuojant mokymo procesą, ar net pasirenkant individualų psichologinio bendravimo būdą ir pan. Pasitaiko ne itin atsakingų tėvų, kurie visiškai nesirūpina vaikų sveikata. Tad vienintelė galimybė priversti juos ateiti į polikliniką – kai mokykla reikalauja pažymos.
Jei vaikas serga lėtine liga, tėvai apie tai turėtų pasakyti sveikatos priežiūros specialistui, kad būtų galima sudaryti optimalesnes sąlygas vaiko sveikatos išsaugojimui. Tokie vaikai lanko nepagrindinę fizinio pajėgumo grupę, jiems ribojamas fizinis krūvis. Tiek sergantiems, tiek sveikiems vaikams sveikatos priežiūros specialistas nurodo fizinio pajėgumo grupę, su kuria turi būti supažindinti moksleivio tėvai. Sveikatos sutrikimų turinčių vaikų tėvams turi būti nurodytos rekomendacijos dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų ir pan. Verta pasiimti ir gydytojo koordinates (telefono numerį), kad galima būtų susisiekti, iškilus neaiškumams.
 

Kaip moksleivių sveikata rūpinamasi kitose valstybėse? Kuriose valstybėse vaikai yra „saugiausi“? Kodėl?


Europoje mokinių sveikatos priežiūra vykdoma įvairiais lygiais, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos modelį, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą. Dažniausiai mokyklinė medicina yra profilaktinio pobūdžio ir įeina į bendros sveikatos apsaugos sistemos sudėtį. Anksčiau daugelyje užsienio valstybių pagrindiniai mokyklų slaugytojų darbo komponentai buvo profilaktiniai sveikatos tikrinimai ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas. Dabar gi besikeičiantys poreikiai praplėtė mokyklų slaugytojų darbo turinį. Šiuolaikiniai užsienio valstybių mokyklų slaugytojai atlieka daug funkcijų, reikalaujančių didelės kompetencijos.
Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle šiandien yra 43 Europos šalys. Jų patirtis sveikatos stiprinimo srityje nevienoda. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė sveikatos stiprinimo mokyklose srityje turi ilgametę patirtį ir joje sveikatos ugdymas integruojamas į švietimo sistemą. Sveikatos ugdymas integruotas į švietimo sistemą taip pat Vokietijoje. Danijoje didelis dėmesys skiriamas vaikų veiklos kompetencijos ugdymui, t.y. sveikatos ugdymo srityje taikomi tokie metodai, kurie skatintų pačius vaikus rūpintis savo sveikata. Sveikatos stiprinimas, besiremiantis gebėjimų, vertybinių nuostatų sveikatos atžvilgiu ugdymu, plėtojamas Latvijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Atlikti tarptautiniai sveikatos stiprinimo veiklos vertinimai parodė, kad sveikatą stiprinančiose mokyklose vykdoma kompleksinė sveikatos stiprinimo veikla, apimanti kelių rizikos veiksnių prevenciją, yra veiksminga. Ypač teigiamų poslinkių nustatyta vykdant kryptingą veiklą sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo, traumų prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo srityse. Mūsų šalis Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle dalyvauja jau keliolika metų, per tą laiką mes sukaupėme tikrai nemažą patirtį, kurią nuolat pritaikome praktikoje, dalijamės su kitomis valstybėmis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai