Savižudybė yra paplitęs reiškinys Lietuvoje. Bendras savižudybių rodiklis – vienas aukščiausių Europoje ir pasaulyje – 2005 m. buvo 38,6 100 000 gyventojų (palyginkime: Europos Sąjungos šalių vidurkis – 20 savižudybių 100 000 gyventojų). Jei suaugusių savižudybių skaičius yra nedaug mažėjantis (didžiausias buvo 2000 m. – 46,6), tai vaikų savižudybės likusios dažnėti – nuo 4,4 savižudybės 1995 metais iki 5,2 savižudybės 100 tūkst. gyventojų 2004 metais. Jau daugumoje giminių kas nors yra nusižudę. Be to, apie šias istorijas mėgstama išsamiai rašyti spaudoje ar rodyti per televiziją. Taigi tai tampa modeliu, kaip galima „išspręsti” krizinę situaciją, atsikratyti nepakeliamai sunkių emocijų.
Žmonės, taip pat ir vaikai, kurie mėgina žudytis, labai dažnai nori nutraukti ne savo gyvybę, bet savo kančias. Suaugusieji nuvertina paauglių „liūdėjimą”, žinodami, kad jų problemos laikinos. Bet patys jaunuoliai neturi pakankamai patyrimo ir tokio platesnio požiūrio į gyvenimą.
Sunku pavadinti apleistu vaiku tą, kuris auga su abiem tėvais, nepatiria materialinių sunkumų ir su juo pakankamai laiko bendraujama. Deja, ir tokiose šeimose, jau nekalbant apie asocialias ar vienišų tėvų šeimas, vaikas gali jaustis vienišas. Įprastas reiškinys – kalbėti tik apie įvykius (pvz., mokykloje), o ne jausmus ar net ilgalaikes būsenas (bendravimo baimę, jautimąsi nevykėliu, bejėgiu). Vaikai gėdijasi apie savo problemas pasakyti tėvams. O tos problemos neretai būna didžiulės: patyčios mokykloje, seksualinis priekabiavimas ar net išprievartavimai. Susvetimėjančioje materialistinėje visuomenėje darosi emociškai šaltesni tėvų ir vaikų santykiai. Maža to – tėvai net nepastebi, kas blogai, nes kitaip bendrauti jie patys nebemoka. Be to, laiko trūksta tiek tėvams, tiek vaikams, bendravimui lieka mažiau laiko. Esant tokiems santykiams, lieka vis mažiau vilties, kad, įvykus emocinei krizei ir patirdami emocinį kentėjimą, vaikai pagalbos kreipsis į tėvus (o kitų emociškai artimų asmenų dažnai dar jie neturi). Gali būti, kad jie bandys problemą spręsti savarankiškai, ir tada tikėtina, kad gali pasirinkti ir savižudybę, ypač jei taip padarė kuris nors pažįstamas žmogus.
Kadangi vis didėja reikalavimai, ką turi žinoti ir sugebėti gerai visuomenėje prisitaikęs žmogus, šie reikalavimai automatiškai perduodami mokyklai ir tėvams. O kuris gi iš tėvų nenorėtų, kad jo vaikas sėkmingai mokytųsi ir įgytų kuo aukštesnį išsilavinimą? Tuo tarpu vaikai tėvų reikalavimą mokytis dažnai priima kaip jausmą, kad tėvų meilė priklauso nuo jų mokslo: tėvai juos myli arba ne, atsižvelgdami į mokymosi rezultatus. Daugybė vaikų patiria didelį stresą dėl numatomų egzaminų ar net eilinių kontrolinių. „Iš manęs tikisi labai daug“, – sako toks vaikas. Nors prie knygų praleidžiama daug laiko, atsakinėjant ar rašant kontrolinį dėl per didelio jaudinimosi trinka dėmesys, „pamirštama“ viskas, kas buvo su tokiu vargu išmokta, nesugebama logiškai mąstyti, o visa tai nulemia ir mokymosi rezultatų pablogėjimą.
Apie šią problemą dar tik pradedama atvirai kalbėti. Lietuvoje patyčias patiriančių moksleivių yra apie 60–70 proc. Beveik tiek pat moksleivių prisipažįsta nuolat besityčiojantys iš savo bendraamžių. Atrodo, kad patyčios tapo vaikų elgesio norma. Tuo tarpu, tarkime, Švedijoje tik apie 15 proc. vaikų prisipažįsta patiriantys priekabiavimą.
Nuskriaustas vaikas užuot atvirai apie tai papasakojęs savo tėvams ir mokytojams, paprastai dėl gėdos susigūžia savyje ir stengiasi, kad apie jo gėdą tik niekas nesužinotų, net meluoja savo artimiesiems. Net jei neįtariate, kad iš jūsų vaiko tyčiojasi, verta pirmiems vaikui užsiminti, kad tokia problema yra dažna mokykloje, ar jis tai pastebi, ar jo niekas neskriaudė, kaip jis žiūri į kitų skriaudimą (kad yra skriaudėjas, tikėtina, kad greitai neprisipažins).
Manoma kad 45–77 proc. nusižudžiusių suaugusių asmenų sirgo depresija. Apibendrinus įvairių autorių duomenis galima teigti, kad depresija serga apie 5 proc. paauglių. Vaikų ir paauglių depresijos dažniausiai yra atipinės. Visada reikia atkreipti dėmesį, jei vaiko elgesys ir įpročiai pasikeitė (miegas, apetitas, atsirado dirglumas, nuotaikų kaita, nebenori bendrauti). Tokiais atvejais visada geriau pasikonsultuoti su vaikų psichikos ligų specialistu. Ypač reikia atkreipti dėmesį, jei vaikas ar paauglys kalba apie gyvenimo beprasmiškumą, kad jo niekas nemyli, jis niekam nereikalingas, o ypač apie tai, kad geriau jau negyventi, būti mirusiam, pavydi mirusiesiems arba pasakoja savižudybės planus. Vienai įvykusiai savižudybei tenka 10 savižudybės bandymų – o apie kai kuriuos nepasisekusius bandymus taip niekas iš artimųjų ir nesužino. Be to, vis labiau tarp paauglių plinta autodestruktyvus elgesys, tai būtų galima pavadinti savęs nemylėjimu ir lėtine savižudybe. Tai rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, netinkamas, alinantis gyvenimo būdas, taip pat moralinis savęs skriaudimas: nebesirūpinimas savęs lavinimu, asmenybės raida.
Idealu būtų, jei vaikai ir paaugliai pirmiausia kreiptųsi pagalbos į tėvus, o tėvai vaikui šią pagalbą suteiktų patys ar nuvestų pas specialistus. Tačiau į psichikos sveikatos centrus gali kreiptis ir vieni vaikai, ten jiems bus suteikta anoniminė pagalba. Vaikų linija – tai tarnyba, kur savanoriai konsultantai teikia psichologinę pagalbą telefonu, laiškais ir internetu. Telefono numeris 8~800 11 111 yra nemokamas, ir juo skambinant net nereikia turėti taksofono kortelės. Daug besiskambinančių vaikų Lietuvoje išreiškia didelį psichologinės pagalbos poreikį. Tačiau pagalbos kreiptis (tiek tėvams, tiek vaikams) dažnai trukdo gėda, nes psichikos sutrikimas ar psichologinės problemos priimamos kaip silpnumas, o „stiprus žmogus” turėtų susitvarkyti pats. Tačiau ši nuostata visuomenėje jau pamažu keičiasi į gerąją pusę.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Kartais reikia sugebeti teveliams pamatyti kas vyksta ju paciu namuose su ju paciu vaikais. Ir kad isgirstum ar pamatytum kaip jauciasi tavo vaikas nereikia zodziu ar laisku, reikia tiesiog pastebeti smulkmenas, reikia tiesiog skirti laiko ir sugebeti isklausyti....
Manau teisybė pasakyta.
Tik dar viena problema nepaminėta.
Paaugliai (dažniausiai) žudosi arba bando tai daryt, dėl nelaimingos meilės pabaigos.
Pati tai dariau.
Ir tik vieną supratau.
Sukėliau didžiulį skausmą tėvam, bei kaikuriem draugam.
Po šio įvikio, lankiausi pas psichologą.
Nežinau ar padėjo..
Retkarčiais aplanko liūdnos mintys, bei jausmai..
Ir mano tėvukai išvis nebuvo kalti dėl to. Myli ir saugo mane. Tiesiog, nemanau, kad dėl visko kalti tėvai.