Dantų netenkama dėl ėduonies, kai laiku nesugydytus dantis, atsiradus komplikacijoms, tenka išrauti. Taip pat dėl parodontozės, proceso, kurio metu atsiranda įvairaus laipsnio dantų paslankumas, dėl ko dantys ima klibėti ir iškrenta. Neišvengiama ir įvairių veido srities traumų, kai smūgio metu išmušami dantys, lūžta dantų šaknys.
Dantų netenkama ir esant onkologiniams procesams žandikaulių srityse. Žinoma ir atvejų, kai dėl nesusiformavusių nuolatinių dantų užuomazgų dantys neišdygsta.
Netekus dantų suardomas natūralus dantų eilių vientisumas. Tuomet atsiranda atskirų dantų grupių funkcinis perkrovimas. Kiekviena dantų grupė yra prisitaikiusi prie skirtingo krūvio. Dėl prarasto tam tikro dantų skaičiaus likusiems dantims tenka didesnis krūvis, ir kramtymo metu tenkantis spaudimas į likusius dantis viršija normalaus dantų spaudimo jėgą. Esant tokiai situacijai, formuojasi funkcinis dantų perkrovimas. Dėl to gali skaudėti dantis kramtant. Ilgainiui atsiranda patologinis dantų paslankumas ir dantys iškrenta.
Jeigu iškrenta apatinio žandikaulio tam tikros grupės dantys, viršutinio žandikaulio tos pačios grupės dantys nebeturi kontakto ir laikui bėgant išilgėja bei gali pasislinkti viena ar kita kryptimi, sukeldami dantų eilių deformacijas. Netekus dalies dantų, kompensacinio mechanizmo dėka veido žandikaulio sistemos organai gali prisitaikyti, tačiau veido žandikaulių sistemoje vis tiek formuojasi pokyčiai, t.y. vystosi dantų eilių deformacijos. Vaikų amžiuje dantų eilių deformacijos vystosi sparčiau nei suaugusiesiems. Kuo seniau pašalintas dantis, tuo deformacija didesnė. Grubesnės deformacijos būna suaugusiems, kurie seniai neteko dantų ir laiku jų neprotezavo. Dėl skirtingos kaulo struktūros viršutinio žandikaulio pokyčiai yra didesni nei apatinio.
Įprastinėmis sąlygomis maistas kramtomas abiem žandikaulio pusėmis. Kramtymo metu abi pusės funkcionuoja pasikeisdamos.
Didėjant prarastų dantų skaičiui, keičiasi ir kramtymo funkcija. Šie pokyčiai priklauso nuo defekto vietos, prarastų dantų skaičiaus ir likusių kito žandikaulio tos pačios, kaip ir prarastoji dantų grupė, būklės. Netekus priekinės dantų grupės, maistas atkandamas ir kramtomas iltiniais ir kandžiais. O, netekus krūminių dantų, maistas kramtomas priekiniais dantimis. Priekinių dantų grupė nėra prisitaikiusi prie tokios kramtymo funkcijos, todėl dantys gauna per didelį krūvį, jie greičiau dyla, perkraunami kramtyme dalyvaujantys raumenys bei apatinio žandikaulio sąnarys.
Paprastai netekę priekinių dantų žmonės skundžiasi estetinio vaizdo pablogėjimu, kalbos sutrikimu, seilių taškymusi kalbant, negalėjimu atsikąsti maisto. Netekus šoninių dantų, dažniausiai skundžiamasi kramtymo sutrikimu. Didėjant prarastų dantų skaičiui ši problema tampa pagrindinė. Žmonės pastebi, kad sunku sukramtyti maistą. Kai nėra ilčių ir kandžių viršutiniame žandikaulyje, atsiranda įkritusios viršutinės lūpos sindromas. Kai nėra daugiau dantų, įdumba lūpa ir skruostai. Netekus abiejų žandikaulių dantų, kai iškrenta kontaktuojantys dantys, dažnai atsiranda lūpų kampų įskilimų, jų maceracija, dantys nudyla. Netekus dantų, vyksta ir viršutinio žandikaulio sąnario pokyčiai. Pacientai skundžiasi neįprasta apatinio žandikaulio padėtimi, pasunkėja ir pailgėja maisto kramtymas, jaučiamas kramtymo raumenų nuovargis, sąnario skausmas. Sąnario kartais gali ir neskaudėti dėl kompensacinio sąnario mechanizmo, tačiau pokyčiai nustatomi specialių tyrimų metu. Bet anksčiau ar vėliau atsiranda destrukcinių sąnario pokyčių, t.y. sąnario galvutės sunykimas, sąnarinio disko suplonėjimas ar visiškas sunykimas.
Nedidelio dantų skaičiaus netekimas neturi didesnės įtakos kramtymo funkcijos sutrikimams bei sąnario pokyčiams. Likusieji dantys užtikrina maisto susmulkinimą. Kada dantų ima trūkti maisto susmulkinimo funkcijai užtikrinti, sunku pasakyti. Kiekvienas atvejis individualus. Visiškam maisto susmulkinimui, kai kurių autorių duomenimis, užtenka keturiasdešimt šešiasdešimt procentų kramtymo pajėgumo. Galimybė sugrąžinti prarastų dantų funkcijas yra, tai dantų lankų protezavimas. Koks geriausias sprendimo būdas, tampa aišku įvertinus keletą kriterijų – defekto dydį, vietą, likusių dantų būklę, bendrines ligas ir t.t. Žinoma, odontologija nėra pigi, todėl ne paskutinėje vietoje ir finansinės galimybės. Kita vertus, kai požiūris į savo burnos sveikatą yra atsakingas, tai ir pinigų pavyksta sutaupyti kur kas daugiau. Protezavus prarastus dantis žmogus tarsi pasitempia, drąsiai šypsosi, ,,staiga“ užmiršęs prisidengti burną ranka.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę