Pasimetę tėvai išgirdo liūdną prognozę: paprastai tokie vaikai sunkiai kalba arba nekalba visai, yra agresyvūs, sutrinka jų regėjimas, klausa, kūną drebina alinantys traukuliai, dėl pusiausvyros stokos gali nevaikščioti, taip pat progresuoja protinis atsilikimas, palaipsniui kinta organai (didėja kepenys, blužnis, pilvo ertmėje kaupiasi skystis)…
Sunku apsakyti, ką išgyveno Jūratė su Gražvydu. Natūralu, iškart nepatikėjo: kaip tai, juk jie abu sveiki… Tačiau tiesa yra tokia: tėvai gali turėti pakitusį geną ir to nežinoti, nes jų organizmus nuo ligos apsaugo kiti, normalūs genai.
Žinoma, apmaudu, kad Lietuvoje, Genetikos centre, patikrinamos tik tos nėščiosios, kurioms yra tam tikras rizikos laipsnis, pvz.., yra vyresnės kaip 33 metų ar jau serga kokia nors liga… Tuo tarpu kitose pasaulio šalyse, pvz., Skandinavijoje, dar esant ankstyvai nėštumo stadijai patikrinamos visos kūdikių besilaukiančios mamos. Logika paprasta – lengviau nutraukti nėštumą negu auginti vaikus su negalia.
Andriuko tėvai negalėjo susitaikyti su tuo, kas neišvengiama. Liga neišgydoma, išvengti arba nors jau palengvinti baisias pasekmes galima pritaikius specialią dietą bei naudojant baltyminius hidrolizatus.
Nors Jūratė yra maisto pramonės specialistė, Andriui gimus, iš naujo ėmė mokytis virtuvės abėcėlės. Sūnui nevalia valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno, varškės, sūrio, saldumynų, duonos… Reikėjo tikro meistriškumo ribojant baltyminį maistą. Avokadas, bulves, pupas, žirnius, taip pat kai kuriuos vaisius, turinčius baltymų, teko sverti, skaičiuoti, kruopų, miltų visiškai atsisakyti. Be to, su vaiku augo ir jo ligos pasekmės – nemiga, nuotaikų kaita, ašaros, nepaaiškinamas pyktis…
,,Negali nereaguoti, nors šimtąsyk patarei sau būti kantri. Kasdien tokiame košmare. Ir kūdikystėj, ir vaikystėj augo labai jautrus, dirglus. Naktimis prabusdavo kas pusvalandį, valandą. Riksmas, šauksmas... keliesi, puoli prie jo, dieną vėl gyveni įsitempusi… Mintyse skaičiuoji – bulvių suvalgė tiek ir tiek, makaronų vėl… Vesdavausi į dailės pamokėles, ten užsiimdavo, nurimdavo, bet staiga galėdavo viską trenkti, sudraskyti, sulaužyti… Sunkiai augo. Užmigdau, būdavo, po pietų, prisėdu, pailsėsiu, bet nieko nematau pro ašaras, rankos dreba. Suvokiau – man pačiai sušlubavo sveikata…”
Andriui buvo septyneri su puse, kai Jūratė pasiligojo. Savo anuometinę būseną ji vadina vienu žodžiu: trūko jėgų. Tamsu akyse, eidama koridoriumi laikydavosi sienų, išėjusi su Andriumi pasivaikščioti, mieliau sėdėdavo kieme ant suoliuko… Saujomis rijo vaistus nuo mažakraujystės, skrandžio, virškinimo.
Jūratė puikiai suprato, kad šeimai, ypač Andriukui, mama reikalinga sveika ir linksma. Ir ji paprašė padėti bioenergetiko.
Bioenergetiko, į kurį jie kreipėsi, darbo principas – tai stipri teigiama energija, plius gydymas natūralių medžiagų pagrindu sukurtais maisto papildais, ,,pažadinančiais” organizmo imuninę sistemą ir skatinančiais jį kovoti su negalia. Tiksliau – su pirminėmis priežastimis. Preparatai parenkami kiekvienam individualiai ir būtent tokie, kurių tuo metu labiausiai trūksta.
Daug metų bioenergetikas globoja šią šeimą. Sustiprinęs Jūratę, atsisuko į tuomet septynerių metų Andrių (šiandien berniukui trylika). Pirmojo seanso metu vaikiuko žandai paraudo, sušilo rankos, kojos, jis labai pasikeitė.
,,Stebuklas… Vaikas pradėjo miegoti, - pasakoja Jūratė. Negalėjau patikėti – kas pusvalandį keldavausi ir eidavau pažiūrėti, ar sūnus kvėpuoja, – buvau atpratusi nuo to, kad žmonės naktį miega… Vaikas tapo ramesnis, linksmesnis.”
Galutinai ligos įveikti neįmanoma ir tokiais būdais. Tačiau vaiko būklė pagerėjo: jis normaliai vystosi, sportuoja, gerai mokosi, o, bene svarbiausia, ,,nurimo” nervų sistema – jis miega, nėra nei dirglus, nei agresyvus, kuo negali pasigirti kiti šia liga sergantys vaikai.
Iš tikrųjų vaikas turi būti ramus, kad galėtų sėkmingai mokytis. Dabar Andriaus intelekto koeficientas aukščiau vidutinio. Nors Genetikos centre jau po pirmųjų tyrimų paaiškėjo, jog berniukas serga labai sunkia forma. Šiandien jo rezultatai vos ne geriausi. Andriuko vystymąsi sekanti gydytoja Jūratei kartoja: ,,Jūs labai daug pasiekėte!”
,,Na, nesupraskite taip, jog liga pasidavė, – teigia Jūratė, – Andriaus sveikata nebloga, vis dėlto kraujo tyrimai nedžiugina. Fenilanino kiekis didelis. Taigi baltymų per parą galima suvalgyti ne daugiau kaip 10g. Net valgydamas specialų maistą, jis suvalgo leistiną paros normą. Liga ir toliau veikia visus organus...”
Jūratė nesėdėjo rankų sudėjusi, pasitaisiusi po ligos, pabandė susirasti visus šia liga sergančius vaikus Lietuvoje. Jų apie 100. Didžioji dalis dar neturi 20 metų… Beje, viena jauna moteris, serganti šia liga, pagimdė kūdikį, kuris nepaveldėjo šios bėdos. Tai visiems, sergantiems fenilketonurija, labai svarbus faktas… Bendraminčiai susibūrė į vieną ratą, išsirinko vardą – "Dalia". Kiekvieną rudenį vyksta susitikimai –smagu pasidžiaugti, kaip užaugo vaikai, pasidalyti problemomis, padėti vieni kitiems.
Įvaldžiusi ligos specifiką, Jūratė tapo savotiška patarėja maisto klausimais. Nesistebi, kad tokių pačių ligonių tėveliai skambina jai, norėdami pasikonsultuoti, kaip pagaminti specialų ir kartu įvairų maistą. Ligoniukų patiekalai turi būti be fenilanino, kuris dirbtiniu būdu yra pašalinamas.
Bene didžiausia bėda – vienodas, neskanus, įgrisęs maistas. Atrodytų, kokia čia problema: imi ir išsikepi naminių sausainių. Deja, specialių miltų sudėtis tokia, kad per 15 minučių tuos sausainius ir reikia suvalgyti, nes po to jie praranda skonį, sukietėja, tokio maisto nei pašildysi, nei atpjausi...
,,Negyvenam atsitvėrę nuo visų, nueinam į svečius, bendraujam. Andrius – paauglys, jis daug lauko praleidžia mokykloje, lanko šaudymo treniruotes, bendrauja su bendraamžiais, kurie šlamščia bulvinius traškučius, saulėgrąžas, moliūgų sėklas, riešutus… Maniškis irgi nori pasmaližiauti, o nieko negali. Vynuogėmis, obuoliais, kurie tapę kasdienybe, jo nepradžiuginsi. Taigi jaučiasi ne toks, kaip visi. Be to, nenorėdamas išsiskirti, neprisipažins, kai yra pavaišinamas, geriausiu atveju, įsidės į kišenę. O vėliau, neduok Dieve, suvalgys...”
Bandydama patiekalus paįvairinti, Jūratė jau keturiolikti metai ,,išradinėja dviratį” – kepa picas, kurios, deja, nepanašios į tikras (specifinė duonytė su daržovėmis), verda sriubą, beje, taip pat daržovių, iš bulvių, morkų, kopūstų iškepa karbonadą ar kotletą...
,,Šiandien tokiems ligoniams specialaus maisto jau galima nusipirkti vienoje Vilniaus vaistinėje. Brangu, tačiau anksčiau net tokios galimybės neturėjome. Už tai esame dėkingi SHS atstovei Baltijos šalims Rūtai Kondrotienei… Beje, tokiems ligoniams kasdien būtina gerti baltyminius hidrolizatus – taip vaikai gauna reikiamą aminorūgščių, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų ir mikroelementų kiekį. Šiuos preparatus mes vadiname vaistais. Iki 18 metų šiuos ,,vaistus” kompensuoja valstybė, tačiau ką darysime sulaukę aštuoniolikos? Sergantysis dažnai ir toliau negali valgyti kitam žmogui įprastų maisto produktų. Nusipirkti – prašom, tačiau trijų mėnesių ,,porcija” kainuoja 8 tūkstančius litų…
Nežinau, ar galima susitaikyti su liga, priprasti prie jos… Na, Jūratės šeima tiesiog kitokio gyvenimo nepažįsta… Jos nuomone, sunkiau jaunoms šeimoms, kurios ką tik sužinojo, jog jų vaikutis serga… Laukia vaikelio, svajoja, kaip jis augs, koks, ir žinia apie ligą 180 laipsnių pakeičia jų gyvenimą…
Štai tokioms šeimoms labai reikalinga Jūratės patirtis, šiltas palaikymas. Ir ji kantriai atlieka šią savo misiją.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt