Nuo rugsėjo iki birželio

Adekvati mityba

Vaikui, kuris maitinasi visavertiškai, papildomai vartoti vitaminų nėra būtina. Tačiau daugelis vaikų yra išrankūs maistui, mėgsta vienus patiekalus ir visiškai atsisako kitų, paprastai – sveiko maisto. Todėl, net jei vaikas valgo pakankamai maistingus produktus, jam gali trūkti vitaminų.
Augančiam organizmui reikia įvairių vitaminų, ypač B grupės, nes jie svarbūs formuojantis nervų sistemai. Vitaminas C ypač svarbus pasisavinant geležį. Pavalgius, pavyzdžiui, grikių ar avižinių dribsnių košės, rekomenduojama išgerti stiklinę apelsinų sulčių. Taip geriau pasisavinama augalinės kilmės geležis, kurios nemažai yra kruopose. Ypač daug geležies yra lapinėse daržovėse. Gyvulinės kilmės geležis lengviau pasisavinama, tačiau mėsos patiekalų nerekomenduotina valgyti kasdien. Vitaminas D bei kalcis svarbūs kaulams formuotis, kalcis labai svarbus dantims. 45 proc. kaulų masės susiformuoja paauglystės metu. Kaulai formuojasi iki trisdešimties metų, o vėliau jų masė bei tankis mažėja. Šis laikotarpis yra svarbiausias reikiamam kaulų tankiui pasiekti. Todėl jauni žmonės turi pakankamai valgyti produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Mergaitėms rekomenduojama 200 mg kalcio per dieną, o berniukams – iki 300 mg. Kadangi kalcio absorbcija (pasisavinimas) siekia tik iki 30 proc., kalcio normos turi būti dar didesnės. Pieno produktų – jogurto, sūrio, pieno, varškės – būtina vagyti keletą kartų per dieną. Drauge vaikui būtina pakankamai judėti, būti fiziškai aktyviam, nes raumenų darbas turi reikšmės kaulų audinio, jo struktūrų formavimuisi.
Renkantis vitaminus reikia įvertinti, ar vaikas sveikas, ar serga lėtine liga, alergija, ar turi antsvorio, ar yra hiperaktyvus, paauglys ar pradinukas. Vitaminai parduodami be recepto, tačiau juos perkant verta pasitarti su gydytoju.
Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, kadangi jo kepenys ir inkstai dar vystosi, taigi nesubalansuoti vitaminai arba labai didelės jų dozės gali pakenkti.
Kadangi žmogaus organizme biologiškai veiklios medžiagos veikia „komandomis“, geriau rinktis multivitaminus. Būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir nevartoti didesnėmis dozėmis nei nurodyta.
 

„Aš pamiršau...“

Namuose paliktas sąsiuvinis, neatlikta namų užduotis... Moksleiviams „sklerozė“ negresia, tačiau atminties silpnėjimo problema labai aktuali: bloga atmintis sukelia nevisavertiškumo jausmą, o didžiulis informacijos krūvis tampa dar sunkesnis.

Atmintis bei dėmesio koncentracija priklauso nuo nervų ląstelių būklės, nuo bioelektrinių ir cheminių procesų, vykstančių daugelyje smegenų centrų vienu metu. Susilpnėjus nerviniam impulsui ar sumažėjus neurocheminių medžiagų, kurios dalyvauja atminties procesuose, kiekiui, įsiminimas blogėja. Atminties blogėjimas nėra senatvės požymis, kaip manyta anksčiau. Jis susijęs su daugeliu veiksnių, tarp jų – su mityba, psichoemocine būkle, bendra sveikata. Jauno žmogaus atmintis gali susilpnėti dėl nervų įtampos, depresijos ar mitybos sutrikimų, pvz., dietų. Atmintį dažnai silpnina B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, trūkumas, skydliaukės veiklos susilpnėjimas.
 

N.B.

Moksleiviams svarbu tinkamai sureguliuoti gyvenseną: vengti naktinio aktyvumo ir pervargimo. Normaliai nervinio audinio funkcijai palaikyti reikia įvairių medžiagų. Jei jų trūksta, gali pasireikšti įvairių nervinių sutrikimų, tarp jų ir atminties susilpnėjimas. Deja, vitaminų ar kai kurių medžiagų dažnai trūksta moksleiviams ir studentams dėl nevisavertės mitybos.
Šiuo metu vaistinėse yra daug preparatų atminčiai gerinti. Tai įvairūs žolių preparatai (ginkmedis ir ženšenis), nervų ląstelių mitybą gerinančios medžiagos (aminorūgščių deriniai, fosfatidilserinas ir lecitinas), atitinkamų vitaminų ir mikroelementų rinkiniai (vit. A, C, E, B grupės, folio rūgštis, selenas) bei visų šių medžiagų deriniai. Visi jie veikia atmintį skirtingose grandyse: nuo seno žinoma B grupės vitaminų (ypač B1, B6 ir B12) svarba nervų audinio vystymuisi, antioksidatoriai (vit. A, E, C, selenas) neleidžia laisviesiems radikalams pažeisti neuronų. Aminorūgštys, lecitinas, fosfatidilserinas yra būtinos medžiagos nervų audinio mitybai ir signalų perdavimui, taip pat iš jų organizme sintetinamos kitos medžiagos (struktūriniai baltymai, neurotransmiteriai).
Žolinių preparatų poveikis dažnai yra mišrus (smegenų kraujotakos gerinimas, antioksidacinis poveikis, stimuliacija ir kt.), kartais nevisiškai žinomas.
Žuvų taukai turi įtakos ir vaikų protiniams sugebėjimams. Norvegijos mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurių motinos nėštumo ir pirmuosius tris maitinimo krūtimi mėnesiais vartojo žuvų taukų, yra 4 proc. sumanesni nei tie, kurių motinos nevartojo žuvų taukų. Manoma, kad tokių vaikų smegenų pilkoji medžiaga yra daugiau prisodrinta omega-3 riebalų rūgščių, ir tai nulemia aukštesnius protinius sugebėjimus.
Lietuvoje gerai žinomi norvegiški Möller žuvų taukai. Tai itin aukštos kokybės menkių kepenų aliejus, pasižymintis geru skoniu bei kvapu.
 

Kūno kultūra ir traumos

Judėjimas, žaidimai, kūno kultūra – tai vaikų gyvenimo dalis ir smagu, kai ji teikia tik džiaugsmo. Tačiau neišvengiami ir nubrozdinimai, sumušimai, sąnarių raiščių patempimai ir lūžiai. Vaikų kauluose neorganinių medžiagų yra mažiau nei suaugusiųjų, todėl vaikų kaulai ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, juos dengia palyginti tvirtas antkaulis. Todėl vaikui kaulo lūžis dažniausiai yra ne visiškas, o primenantis žalios medžio šakelės lūžį. Todėl vaikas gali labai ir nesiskųsti, o gydytojas apžiūrėdamas gali neaptikti nei lūžio vietos deformacijų, nei traškesių. Lūžis nustatomas pagal rentgeno nuotrauką.
Kaip elgtis, įvykus traumai? Nereikėtų bandyti pačiam ar aplinkiniams leisti suteikti pažeistam sąnariui buvusią padėtį. Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, šaldyti ledu, sniegu (neįnešant į žaizdą galimos infekcijos). Specialių šaldomųjų skysčių purškalo ar tepalų forma galima įsigyti vaistinėse.
Pirmą antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad, sutrikus kraujotakai, audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti. Tepalus su heparinu (Lioton gel 1000, Hepagel, Venoruton ar kt.) tinka naudoti nuo antros paros. Juos patartina naudoti ilgai, kol pranyksta kraujosruvos – kraujotakai gerinti, uždegimui mažinti, spartesnei kraujosruvų rezorbcijai. Kol jų yra, netinka dirginantys tepalai su gyvačių nuodais ar bičių nuodais. Jie veiksmingi vėliau randams šalinti.
Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos anksčiau, jos tik pablogintų situaciją.
 

Skauda nugarą?

Moksleivio kuprinė neturėtų sudaryti daugiau nei 10–15 proc. kūno masės (5–7 kg). Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprisikrovė mokyklon visiškai nereikalingų daiktų.
Per didelio svorio kuprinės vaikams ypač pavojingos iki 12 metų, t.y. kol kaulai dar nėra sutvirtėję.
Įsigyjant kuprinę, reikia atkreipti dėmesį, ar ji nėra per sunki. Tuščia pradinuko kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 700 g, o vyresnėlių – ne daugiau kaip kilogramą.
Jeigu mokyklos suolas neatitinka vaiko ūgio ir yra per mažas, vaikas kūprinasi ir jaučia įvairaus pobūdžio skausmus tarp menčių. Toks diskomfortas atitraukia dėmesį Daugelis vaikų, kurių juosmeninės stuburo dalies linkis į priekį per didelis (hiperlordozė), paprastai turi antsvorio, linkę miegoti ant pilvo. Taip stuburas per naktį nepailsės.
Geriausiai išsimiegama, kai gerai parinktas čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Svarbu, kad lova būtų naudojama tik miegui, bet ne skaitymui ar televizoriui žiūrėti.
Atrodo, kad sėdėti lengviau nei stovėti ar vaikščioti, tačiau sėdėjimas, ypač netaisyklingas, – joks poilsis. Sėdint tenka daug didesnis krūvis stuburui nei stovint, o gulint net 4 kartus mažesnis.
Dėl netaisyklingos laikysenos dažnam vaikui reikia gydytojo ortopedo ir kineziterapeuto pagalbos. Specialios ortopedinės priemonės, nugaros ir pilvo raumenis stiprinantys fiziniai pratimai, fizioterapijos priemonės ir naujausios elektroterapijos procedūros TENS ir interferencinėmis elektros srovėmis gali labai padėti koreguoti netaisyklingą laikyseną.
Jeigu nugaros skausmas stiprus, neapsieinama be medikamentinio gydymo. Skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kraujotaką gerinančių vaistų, B grupės vitaminų ir raumenis atpalaiduojančių vaistų.
Jeigu skausmas paviršinis, didelė raumenų įtampa, veiksmingi tepalai, geliai (pvz.: Fastum Gel turi ne tik nuskausminamąjį ir uždegimą slopinantį, bet ir šaldomąjį poveikį).
 

Kompiuteris vaiko kambaryje

Naudodami modernias technologijas, tiek suaugusieji, tiek vaikai jaučia, kad padidėjo judesių monotonija, statiniai krūviai, padažnėjo stresinės situacijos. Moksliniai tyrimai, atlikti šioje srityje, rodo didelį kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų dažnį
Sėdint ilgiau bei dirbant sėdimą darbą labai svarbu tinkamai parinkti baldai.
Dažniausios kaulų ir raumenų pažeidimų kompiuterių vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmens dalis, dilbis, riešas bei plaštaka. Sutrikimų pobūdis: skausmai, pasunkėjęs judrumas, rankų drebėjimas, „skruzdžių“ bėgiojimas.
Išeitys yra dvi – tinkamai parinkti ergonomiški baldai bei tinkamas darbo ir poilsio režimas.
Stalo paviršius turi būti didelis ir patogus, neblizgantis; dokumentų laikiklis – stabilus ir, prireikus, reguliuojamas. Beje, stalo aukštis taip pat turėtų būti reguliuojamas, minimalus stalo plotos – 80 cm (optimalus – 1 metras), ilgis – 160 cm.
Labai svarbu prie kompiuterio pritaikyti kėdę. Jos konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą.
Rekomenduojama S formos atlošas, atkartojantis natūralų stuburo linkį.
Atsisėdus kėdė iš abiejų pusių turi būti maždaug 2,5 cm platesnė už sėdinčiojo klubus ir šlaunis, kėdės priekinio krašto kampas turi būti nuožulnus žemyn; atramos aukštis – 45–51 cm, taip pat kėdei reikalingi nuimami porankiai.
Svarbu ir tinkamas vėdinimas, kad būtų užtikrinta patalpų oro kokybė. Todėl nepamirškime atverti lango.
Svarbus rizikos veiksnys dirbant su kompiuteriu yra regos nuovargis, įtampa bei astenopija (gr. asthenes - silpnas + ops – akis) – vadinamasis akių nuovargis. Jį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant įtemptą darbą, mirga raidės bei eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškus matymas, vėliau gali išsivystyti trumparegystė. Saugiam darbui prie kompiuterio labai svarbus tinkamas apšvietimas: negalima naudoti halogeninių lempų, turi būti įrengiamos žaliuzės, kad į ekraną nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Rekomenduojame dirbti kokybiškais, techniškai tvarkingais monitoriais. Dirbantieji su kompiuteriu sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti, taip sumažėja akies junginės džiūvimas bei su tuo susiję nemalonūs subjektyvūs jutimai. Akių sausmės padeda išvengti dirbtinės ašaros, specialūs akių lašai.
Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.
Rekomenduojami pratimai akims:
1. 10–15 kartų nestipriai pamirksėti.
2. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 pažiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – pažiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Kartoti 4–5 kartus.
3. Skaičiuojant nuo 1 iki 4, žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25–30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4–5 kartus.
4. Sukant žvilgsnį ratu, apvesti akis 4–5 kartus į kairę pusę, po to 4–5 kartus – į dešinę pusę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 2 kartus.
 

Jei virtualusis pasaulis pranoksta realųjį

Ar įmanoma keisti vaiko, „prisirišusio“ prie kompiuterio ar televizoriaus, elgseną? Kaip tėvams bendrauti su tokiu vaiku?
Prieš imantis kokių nors priemonių, reikėtų gerai pasvarstyti: jeigu vaikas daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir taip „bėga“ nuo bendravimo, gal jam nemiela ir sunku būti su namiškiais, gal jį slegia neišsprendžiamos problemos, gal jam per mažai mamos ir tėčio dėmesio bei šilumos.
Galima kreiptis pagalbos į vaikų psichiatrus ar vaikų psichologus. Specialistai greičiausiai patars vaiko dienotvarkėje griežtai numatyti žaidimų kompiuteriu ar televizijos laidų žiūrėjimo trukmę ir laiką, patars tėvams skirti daugiau dėmesio vaikui ir padėti jam planuoti savo veiklą. Iš tiesų bėda, kad tuo metu, kai tėvų nėra namuose, vaikai būna vadinamojoje virtualioje realybėje. Kompiuterio įėjimo slaptažodis gali padėti tik kraštutiniu atveju, nes tai – ribojimas ir varžymas. Geriau ieškoti kitų sprendimų ir susitarti su vaiku. Galima taikyti skatinimo arba pozityvaus palaikymo metodus, pavyzdžiui, už gerą elgesį ar gerai atliktą darbą skirti 15 „virtualių minučių“ papildomai. Ši priemonė, taikoma nuolat ir pakankamai ilgai, yra labai veiksminga, nes pasitikint stiprinamas vaiko atsakomybės jausmas.
Paaugliai labai nori būti savarankiški ir nepriklausomi. Tėvams, kurie visą laiką toleravo mažas vaiko „nuodėmes“, sudėtinga ką nors pakeisti, nes paauglystėje vaiko poreikiai išauga, o atsakomybė – ne. Jeigu tėvai kategoriški, jie sūnui ar dukrai pasako: „nuo šiol bus taip, kaip mes pasakysim!“. Tačiau paauglys negali suprasti, kas atsitiko. „Aš galėjau daryti ką norėjau, ir kas gi pasikeitė? Gal tėvai manęs nebemyli?“ – mano jis ir paprastai protestuoja arba atsako replika: „Tau darbe nesiseka, o pyksti ant manęs...“. Priimtiniausias metodas, ieškant optimalaus sprendimo („geriausio“, deja, nėra!), – derybos, kuriose vaikas pasijustų lygiavertis ir lygiateisis partneris.