„Užrakinto žmogaus“ (locked-in) sindromas (G 96.8)

Apibrėžimas. „Užrakinto žmogaus“ sindromas – tai būdravimo būklė, susijusi su visišku kūno paralyžiumi ir negalėjimu kalbėti, dažniausiai sukelta kamieninių smegenų struktūrų (tilto pamato žemiau III nervo branduolio) pažeidimo.

Klinika. Dėl pažeistų kortikobulbarinių ir kortikospinalinių laidų ligonis negali judinti rankų ir kojų (tetraplegija), kalbėti, ryti, bet yra visiškai ar iš dalies sąmoningas, suvokia aplinką ir save (nepažeista ascendentinė retikulinė sistema). Išlikę sąmoningi vertikalūs akių judesiai (nepažeistos mezencefalinės struktūros) leidžia ligoniui bendrauti atsimerkiant ir užsimerkiant (mirksint) ar judinant akis aukštyn ir žemyn. Šią būklę dažniausiai sukelia ūminė pamatinės arterijos embolizacija. Būklė gali tęstis ilgai (metais). Labai retai galimas funkcinis pasveikimas. Šio pažeidimo derinys su supratentoriniu (smegenų pusrutulių) pažeidimu sukelia sąmonės sutrikimų. Labai sunku atskirti nuo vegetacinės būklės.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai