Ūmi sloga

Ūmi sloga - viena iš labiausiai paplitusių nosies ertmės ligų. Slogos metu sutrinka nosies kvėpuojamoji, uodžiamoji, filtruojamoji ir kt. funkcijos.
 

Dažniausia ūmios slogos priežastis yra virusai (gripo, paragripo virusai, rinovirusai, adenovirusai), o kartais ir mikrobai. Paskutiniais metais padažnėjo adenovirusų infekcijų, todėl gali kilti epideminiai slogos židiniai. Aišku, kad infekcijos plitimui turi reikšmės visuomeniniai kontaktai (prekybiniai, medicininiai, kultūriniai ir kt.), visuomeninis transportas. Sergančiųjų virusinėmis ligomis paprastai padaugėja, kai smarkiai svyruoja oro temperatūra. Žmogaus organizmą veikia ne tik peršalimas, bet ir pakinta infekcijos virulentiškumas (sugebėjimas sukelti ligą). Vieninga nuomonė, kad peršalimas yra vienas iš virusinių ligų plitimą provokuojančių veiksnių. Labai stipri nosies gleivinės reakcija sušalus ar sušlapus rankas, kojas. Ūmios slogos išsivystymui didelės reikšmės turi vietinio ir bendro organizmo imuniteto susilpnėjimas. Tuo atveju suaktyvėja nosies ertmės mikroflora (streptokokai, stafilokokai). Peršalimas dažniausiai pakenkia, kai yra lėtinių infekcijos židinių (pvz., gomurinėse tonzilėse, prienosinėse ertmėse) arba nesveiki dantys. Peršalimas labai pavojingas ir tiems asmenims, kurie yra nualinti kitų ūminių ligų.
Susirgęs ūmia sloga, ligos pradžioje ligonis jaučia nosies gleivinės perštėjimą ir deginimą. Prasideda čiaudulys, sutrinka uoslė ir skonio jutimas. Kartais skauda galvą, krečia šaltis. Tai pirmosios ligos stadijos simptomai, jie trunka nuo kelių valandų iki 1-2 parų. Kamuoja nosies užgulimas, ypač naktį, nes naktį būna fiziologinė nosies kraujagyslių atonija.
Nosies gleivinės uždegimas vystosi toliau - iš nosies pradeda tekėti gausios, vandeningos išskyros. Kartais išskyros iš nosies būna tokios gausios, kad parausta oda prienosinėje srityje. Taip yra dėl to, kad nosies sekrete yra natrio chlorido ir amoniako. Šios medžiagos ir dirgina nosies gleivinę bei odą panosėje. Tai antrosios, arba serozinių išskyrų, slogos stadijos simptomai. Šiame slogos periode dažnai parausta akių gleivinė, sunku alsuoti pro nosį, tęsiasi čiaudulys. Gali ūžti ar diegti ausis. Sutrikus kvėpuojamajai funkcijai, atsiranda galimybė uždegimui plisti į žemesnius kvėpavimo takus. Pradeda skaudėti gerklę, prikimsta balsas, užgula ausis.


4-5-tą dieną atsiranda pūlingos išskyros iš nosies. Nors gleivinės sekrete atsiranda kraujo kūnelių - leukocitų, limfocitų ir epitelio ląstelių, šie simptomai rodo, kad slogos kulminacija pradeda atslūgti. Palaipsniui sekreto mažėja, kartu mažėja ir nosies užgulimas. Atsistato nosies kvėpavimo, uodžiamoji funkcijos.
Praėjus 8-10 dienų ūmi sloga paprastai baigiasi. Jeigu yra stipri organizmo imuninė sistema ir yra gera nosies ir prienosinių ančių anatominė struktūra, katarinė sloga praeina per 4-7 dienas. Tai reiškia, kad esant nesunkiai katarinės slogos eigai medikamentų vartoti nebūtina. Galima tik nakčiai įsilašinti gleivinę sutraukiančių lašų į nosį. Tik reikėtų pagalvoti apie tai, kaip neužkrėsti bendradarbių ir artimųjų. Juk žinome, kad virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu. Todėl susirgęs sloga, pirmas dvi paras ligonis turėtų praleisti namie. Rekomenduojamos kojų vonios karštame vandenyje, garstyčių kompresai ant kojų padų. Gera priemonė yra kojų padų kvarcavimas. Reikia gerti daugiau skysčių, papildomai vartoti vitamino C. Tinka šiltos liepžiedžių, aviečių arbatos, kadangi reikia daug prakaituoti. Teigiamai veikia sauna.
Slogos eiga priklauso nuo žmogaus nosies anatominės struktūros. Esant ūminei slogai trukdo nosies pertvaros iškrypimas ir jos deformacija, nosies kriauklių gleivinės išbujojimas, poplipozinė nosies gleivinės degeneracija ir kt. Tokiu atveju, norint išvengti komplikacijų, slogą reikia gydyti. Užsitęsus nosies užgulimui, reikia atstatyti kvėpuojamąją funkciją - į nosį lašinti gleivinę sutraukiančių lašų, pvz., Ksimelino, Otrivino, Olinto ir kt. Šie preparatai išleidžiami ir aerozolio pavidalu. Lašai veikia 6-8 val., todėl lašinami 3-4 kartus per dieną. Aerozoliniai preparatai veikia apie 12 valandų, todėl purškiami į nosį 2 kartus per dieną. Sutirštėjus nosies sekretui, tinka Kolargolis, Koldargano lašai. Esant gausiai sekrecijai iš nosies, lašų poveikis bus dar geresnis, jei prieš lašindami nosį išplausime fiziologiniu jūros vandens tirpalu “Humen”, “Sterimar”. Šie preparatai išleidžiami aerozolio pavidalu, tinka vaikams. Lašų į nosį negalima lašinti ilgiau nei 7-10 dienų dėl šalutinių poveikių nosies gleivinei. Ilgai juos vartojant gali išsivystyti medikamentinė sloga. Visada reikia pasitarti su gydytoju ir nesigydyti patiems ištisas savaites ar mėnesius. Ūmiai slogai užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, pagalvokime apie galimas bakterines komplikacijas, laiku kreipkimės į gydytoją.
Peršalimo ligomis sirgsime rečiau, jei grūdinsimės ištisus metus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai