Sloga dažniausiai prasideda į nosies gleivinę patekus virusams. Tačiau ji gali atsirasti ir dėl staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai ir net alergiškam žmogui įkvėpus alergenų. Beje, peršalimas ir sloga yra neatsiejami, nes peršalus dažniausiai pirmiausia prasideda ir sloga.
Sloguojant vargina ne tik įprasti šio negalavimo simptomai, bet taip pat gali paburkti prienosinių ančių dangalai, perštėti gerklę, skaudėti galvą, kartais net gali pakilti temperatūra.
Sergančiųjų sloga gerokai padaugėja rudenį, tačiau sloga karaliauja praktiškai visą šaltąjį sezoną. Vaikams sugrįžus į mokyklas, o suaugusiems įsijungus į tradicinį darbo ritmą, gerokai dažniau sloga galima užsikrėsti vienas nuo kito, nes daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose.
Slogos sezoniškumas priklauso ir nuo oro drėgnumo. Mat dauguma slogą sukeliančių virusų gyvybingi būna šaltaisiais metų mėnesiais. O kai šaltas oras dar išsausina nosies gleivinę, ją lengviau pažeidžia virusinė infekcija.
Sloga paprastai prasideda staiga ir apima iš karto abi nosies puses, nors kartais šis negalavimas gali įsikurti tik vienoje nosies šnervėje. Medikai slogą skirsto į kelias stadijas.
Dažniausiai ūminis rinitas prasideda sausąja stadija, kuri gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jos metu pasireiškia itin nemalonūs simptomai: peršti nosį ir gerklę, kamuoja nosies kutenimo bei niežėjimo jausmas, dažnai čiaudima. Negana to, atsiranda bendras organizmo silpnumas.
Vėliau iš nosies pradeda tekėti serozinės išskyros, kurios paprastai būna gausios, skystos, vandeningos. Nuolat pučiant nosį, ji ir viršutinė lūpa parausta, paburksta, peršti. Niekur nepasitraukia ir čiaudulys, be to, dėl varvančios nosies gali pradėti graužti akių gleivinę. Visas šis negalavimas trunka 3–4 dienas.
Galiausiai nosies išskyros tampa tirštos, gelsvos ir pūlingos. Kiti slogos simptomai po truputį mažėja. Paprastai po 1–2 savaičių žmogų varginusi sloga galiausiai baigiasi. Tačiau neteisūs tie, kurie mano, jog sloga baigiasi per septynias dienas arba per savaitę. Pasirodo, sloga, kuri užtrunka net mėnesį, medikų dar gali būti nelaikoma lėtine.
Beje, vaikams diagnozuoti slogą gali būti sunku dėl to, kad panašūs į slogos simptomai mažuosius gali varginti dėl nosiaryklėje esančių adenoidų uždegimo.
Jei sloga ilgai nepraeina ir tampa pūlinga, galima įtarti, jog nosies gleivinė jau tapo bakterijų saugykla. Tokiu atveju sloga taip pat gali komplikuotis lėtine sloga, rinosinusitu, vidurinės ausies uždegimu ir net bronchitu.
Tačiau viena iš dažniausiai pasitaikančių slogos komplikacijų – rinosinusitas. Kadangi prienosiniai ančiai (sinusai) išsidėstę apie nosį, jie susisiekia su gleivine ir taip infekcija plinta. Vystosi sinusų uždegimas, kuris tinkamai negydomas tampa pūlingas, todėl ligoniui tenka skirti antibiotikų, sunkesniais atvejais plauti sinusus, o kartais net operuoti. Taigi susirūpinti reikėtų tuomet, kai sloga užtrunka ilgiau nei mėnesį, pradeda kankinti galvos skausmai, pakyla temperatūra, nesibaigia pūlingos išskyros iš nosies. Rinosinusitu dažniau susergama ir dėl tam tikrų anatomijos ypatumų: kreivos nosies pertvaros, padidėjusios nosies kriauklės, o kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį sirgti šia liga.
Jei įtariate sinusitą ar kitas galimas komplikacijas, namuose gydytis liaudiškais būdais nepatartina. Nei česnakai, nei svogūnai ar kitos liaudies „išbandytos“ priemonės slogos neišgydys, o nosyje įstrigusią česnako skiltelę gali tekti šalinti net pas gydytoją. Taigi netinkamai gydantis nosies pūliai gali patekti net į smegenis ir akiduobes, sukeldami rimtą pavojų sveikatai.
Sergant sloga patartina gerti daug skysčių ir daugiau ilsėtis. Jei šalia slogos ima skaudėti galvą, pakyla temperatūra, galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų. Jei nosis smarkiai varva ar yra užburkusi, galima pamėginti nosies gleivinės paburkimą mažinančių vaistų. Slogai vietiškai gydyti paprastai skiriama lašų, purškalų arba tepalų, kurie vartojami išoriškai į nosį. Šie vaistai veiksmingai sutraukia nosies gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Tačiau šių vaistų negalima vartoti ilgiau nei 5–7 dienas, nes nuo jų pažeidžiama nosies gleivinė ir gali prasidėti antrinė sloga, kurios gydymas labai komplikuotas.
Kai kurie geriamieji vaistai nuo peršalimo taip pat veiksmingi gydant slogą, nes palengvina kvėpavimą, slopina ir kitus slogos simptomus. Kai kuriais atvejais su užsitęsusia sloga kovoti gali padėti ir specialūs vaistai, kurie skystina gleives.
Nosį galima praplauti ir jūros vandeniu, kurio galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir patiems pasidaryti namuose: į virintą vandenį valgomosios druskos įdėkite tiek, kad vanduo būtų silpnai sūrus.
Tačiau komplikuotą slogą jau reikia gydyti antibiotikais ir kitomis veiksmingomis šiuolaikinės medicinos priemonėmis.
Vaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauKasdien prausiame veidą, maudomės po dušu ar vonioje, valome burnos ertmę, rūpinamės ausų higiena. Kasdien daugybę kartų plauname rankas. Tačiau ar pagalvojame, kad nosies higiena – tokia pati svarbi? Būtent nosis pirmiausiai susiduria su visais žalingais aplinkos veiksniais. Jautrioje nosies gleivinėje nusėda daug dulkių, nešvarumų, bakterijų, virusų, alergenų, kitokio pobūdžio kietųjų dalelių ir t.t. Tokie besikaupiantys nešvarumai trukdo normalioms nosies funkcijoms. Taigi verta nosies valymą paversti tokia pat svarbia kasdienės rutinos dalimi kaip ir dantų valymą ar maudynes po dušu. ...
Skaityti daugiauŠių dienų aplinka sausina ne tik odą ir akių junginę, bet ir nosies gleivinę. Nosies gleivinės džiūvimas ir nemalonus sausumo jausmas kamuoja sergant įvairiomis nosies ligomis. Dažnai nosies sausumas ir dirginimas praneša apie prasidedančią ūminę slogą (tai yra nuo kelių dienų iki kelių parų trunkanti pirmoji slogos stadija) arba atsiranda tuomet, kai nosies gleivinę veikia netinkami aplinkos faktoriai. Nosies gleivinės sausumas gali atsirasti ir dėl tam tikrų vartojamų vaistinių preparatų arba būti vienas iš lėtinės infekcinės arba neinfekcinės kilmės slogos simptomų. ...
Skaityti daugiauSloga gali sukelti daugybę rūpesčių. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau, kai sutrinka kvėpavimas per nosį – juk visai maži kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną, o kaip žįsti ir gerti iš buteliuko, kai nosis visai užsikimšusi? Varginančios slogos metu sutrinka miegas ir apetitas, pakinta maisto skonis ir uoslė. Be to, sloga dažniausiai netrunka trumpiau nei savaitę – tad šis laikotarpis gali būti sudėtingas visai šeimai. ...
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauVirusai ir bakterijos labiausiai „mėgsta“ drėgną, žvarbų, darganotą orą. Sloga įvairaus amžiaus asmenis dažniausiai užpuola šaltuoju metų laiku, kai sudėtingesnės oro sąlygos gali pakirsti imuninės sistemos apsaugą, o mityboje trūksta šviežių ir natūralių vitaminų. Ką reikėtų žinoti apie vieną įprasčiausių peršalimo simptomų – slogą? Net jei sloga ir neatrodo „rimta liga“, taip galvoti nereikėtų, nes vieną dieną ji gali tapti ausų uždegimo ar sinusito priežastimi. Šias komplikacijas gydyti kur kas sunkiau, tad rekomenduojama slogą „griebti už ausų“ iš karto, vos tik pajutus, kad ji jau čia. ...
Skaityti daugiauRinosinusitu gali susirgti tiek suaugę, tiek vaikučiai. Neretai tai užsitęsusios ilgiau nei porą savaičių slogos komplikacija. Kas tai yra rinosinusitas ir kaip gydoma natūraliomis priemonėmis? Viena iš viršutinių kvėpavimo takų dalių yra sinusai (dar vadinami prienosiniais ančiais). Sinusų gleivinės uždegimas ir yra rinosinusitas. Dažniausiai jį sukelia kvėpavimo takų infekcijos, kartais – alergenai, kai kurios kitos ligos. Rinosinusito metu gali atsirasti nosies užgulimas, paburkimas, galvos skausmas, karščiavimas, iš nosies skirtis gleivingas pūlingas sekretas (kai sinusito forma katarinė – išskyrų iš nosies gali ir nebūti). Sinusito simptomai prasideda po truputį ir vis progresuoja. Visa tai blogina savijautą, mažina darbingumą....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad rinosinusitas – tai slogos komplikacija. Ar tai tiesa? Kaip dažnai sloga virsta sinusitu? Ką daryti, kad taip nenutiktų? Kaip gydomas rinosinusitas ir kaip kito jo gydymas per pastaruosius metus? Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojas otorinolaringologas dr. Giedrius Gylys....
Skaityti daugiauVienas dažniausių rudens sezono negalavimų, kuris užklumpa netikėtai ir labai išvargina, yra nosies ertmės gleivinės ūminis uždegimas, paprastai vadinamas sloga. Pirmiausia užgula nosį, vargina čiaudulys, galiausiai sloga žliaugia net iki ašarų. Tokia būklė dažniausiai tęsiasi keletą dienų, o, netinkamai gydant, gali užtrukti net kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. ...
Skaityti daugiauĮpusėjus rudeniui ir artėjant žiemai, visi susimąstome, kad reikia stiprinti imunitetą, kadangi šaltuoju metų laiku silpnėja imuninė sistema ir virusai bei bakterijos ima atakuoti mūsų organizmą. Jau dabar turėtume pradėti stiprinti imunitetą, kad išvengtume infekcinių ligų ir jų komplikacijų....
Skaityti daugiauSloga – nemaloni viešnia beveik kiekvieno peršalimo metu. Gaila, bet ne visada išeina ją mandagiai išprašyti. Gydytojo otolaringologo dr. Virgilijaus Sakalausko klausėme, kaip tinkamai tai padaryti. Ar reiktų kviesti kvalifikuotą pagalbą, pačiam tvarkytis, ar pasitikėti laiku, kuris, sakoma, yra geriausias gydytojas? ...
Skaityti daugiauŪmi sloga - viena iš labiausiai paplitusių nosies ertmės ligų. Slogos metu sutrinka nosies kvėpuojamoji, uodžiamoji, filtruojamoji ir kt. funkcijos....
Skaityti daugiauNe tik šaltuoju metų laiku dėl nosies ir gerklės infekcinių ligų tenka prarasti nemažai darbo bei visaverčio poilsio valandų ar net dienų. Plačiau apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos docentu dr. Vyteniu KINDURIU. ...
Skaityti daugiauTurbūt retas išvengia slogos – bent porą kartų per metus tenka sloguoti kiekvienam. Daugelis slogos net nelaiko liga, tik neišvengiamu nemalonumu, kuris bet kuriuo atveju praeina per savaitę - gydant aar ne . Apie tai, kaip yra iš tiesų, pasakoja KMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja Irutė Randakevičienė...
Skaityti daugiau