Negydoma sloga gali komplikuotis

Įpusėjus rudeniui ir artėjant žiemai, visi susimąstome, kad reikia stiprinti imunitetą, kadangi šaltuoju metų laiku silpnėja imuninė sistema ir virusai bei bakterijos ima atakuoti mūsų organizmą. Jau dabar turėtume pradėti stiprinti imunitetą, kad išvengtume infekcinių ligų ir jų komplikacijų.
 

Kaip gali pasireikšti susilpnėjęs imunitetas? Vienas pirmųjų susilpnėjusio imuniteto požymių yra peršalimo sindromas. Jo metu suaktyvėja viršutinių kvėpavimo takų mikroflora, prasideda gleivinės uždegimas, paburkimas, eksudacija. Sloga yra vienas iš peršalimo sindromo požymių. Tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, kuriam būdingas vienas ar keli požymiai: čiaudulys, niežulys, rinorėja („bėganti“ nosis), užgulusi nosis. Peršalimo sindromas gali būti sukeltas virusų ir bakterijų.
Virusų sukeltam peršalimo sindromui būdinga ūminė sloga, taip pat gali pasireikšti konjunktyvitas, kosulys, pūslelės ir opos ryklėje bei tonzilėse, bendrieji požymiai (bendras silpnumas, raumenų skausmas, subfebrilitetas, galvos skausmas).
Prisidėjus bakteriniams sukėlėjams, pasireiškia sisteminiai infekcijos požymiai (karščiavimas), stiprus gerklės skausmas, eksudatas ryklėje, padidėję pažandžio limfmazgiai, nustatoma pokyčių atlikus kraujo tyrimą.
 

Sloga


Sloga (rinitas), kaip minėta, – vienas pirmųjų peršalimo sindromo simptomų. Gausiai ima bėgti išskyros iš nosies, atsiranda čiaudėjimas, abi nosies landos užgulusios, reikia nuolat valyti nosį, bet bendra savijauta išlieka patenkinama. Jos simptomų pikas – 3–5 dienos. Tik pajutę nosies užgulimą ir bendrą negalavimą, slogą dar galime įveikti. Karštos kojų vonios, didesnis vitamino C kiekis, kalcis ir magnis pasitarnauja šiam tikslui. Sloga dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų, nebent prisideda bakterinė infekcija ar sloga užsitęsia ilgiau nei 7–10 d. Tuo metu gali pasireikšti komplikacijos, kurios atsiranda virusams ir bakterijoms plintant į gretimus organus.
 

Slogos komplikacijos


Sloga gali komplikuotis adenoiditu (dažna komplikacija vaikams), ūminiu faringitu, tonzilitu ar ūminiu laringitu. Nosies obstrukcija gali sukelti vidurinės ausies ligą. Virusinės slogos metu padidėja gleivinės kraujagyslių pralaidumas, todėl prasideda kraujavimai iš nosies. Viena dažniausių slogos komplikacijų yra prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas – ūminis rinosinusitas.
 

Ūminis rinosinusitas


Tai negalavimas, trikdantis sveikatą, bloginantis gyvenimo kokybę. Sinusų gleivinė yra nosies gleivinės tąsa, todėl uždegimas iš nosies lengvai gali išplisti į prienosinius ančius. Rinosinusito metu padaugėja išskyrų iš nosies, išnyksta uoslė, atsiranda galvos, veido skausmai, blogėja bendra savijauta, prasideda karščiavimas, gali paburkti akių vokai. Pacientai gali skųstis galvos skausmu, nuovargiu, ausies skausmu ar užgulimu, dantų skausmu, kosuliu, blogu burnos kvapu.
 

Diagnostika


Sinusitas diagnozuojamas remiantis kruopščia anamneze, būdingu vaizdu rinoskopuojant – apžiūrint nosies gleivinę (paburkusi, paraudusi gleivinė po vidurine kriaukle, pūlingos išskyros). Pasėlis padeda nustatyti sinusitą sukėlusį mikroorganizmą, o vėliau parinkti tinkamą antibiotiką. Rentgenologinis tyrimas padeda diagnozuoti sinusitą, tačiau diagnostikos standartas yra kompiuterinė tomografija, kuri padeda nustatyti gleivinės uždegimą ir anatomijos pokyčius. Branduolinį magnetinį rezonanso tyrimą tikslinga atlikti įtarus rinosinusito komplikacijas. Sinusų punkcija atliekama, jei gydymas yra nesėkmingas arba įtarus intrakranijines komplikacijas.
 

Komplikacijos


Nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant ūminį rinosinusitą, gali išsivystyti lėtinis sinusitas ar atsirasti grėsmingų komplikacijų. Tai gali būti vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, akiduobės infekcijos ar intrakranijinės komplikacijos. Pradinis jų simptomas gali būti akių vokų tinimas, paraudimas, išverstakumas, dvejinimasis akyse, akių judesių sutrikimas, staigus apakimas ar smarkus regos pablogėjimas, stiprus kaktos skausmas ar tinimas, meninginiai simptomai, gali būti nustatoma neurologinė simptomatika. Jei sergančiajam sinusitu atsirado kuris nors iš minėtų simptomų, reikia skubiai kreiptis į ANG gydytoją, okulistą ar neurologą.
 

Gydymas


Virusinės kilmės ar silpnai pasireiškiančio ūminio rinosinusito gydymas yra simptominis. Gydant rinosinusitą, svarbu užtikrinti tiršto sekreto pašalinimą iš nosies. Rekomenduojami plovimai jūros vandeniu. Nosies gleivinės paburkimą mažina ir kvėpavimą pro nosį, o kartu ančių drenažą pagerina vietiniai ir sisteminiai geriamieji dekongestantai. Mukoliziniai preparatai mažina nosies sekreto tirštumą. Išliekant simptomams daugiau nei 10 dienų, sunkėjant būklei, be simptomų gydymo, skiriama antibiotikų ir vietinių purškiamųjų steroidų.
Ūminiam pūliniam sinusitui gydyti pirmiausia pasirenkamas amoksicilinas bei trimetoprimo ir sulfametoksazolio derinys. Antibiotikų terapija sunaikina sukėlėjus ir užkerta kelią galimoms komplikacijoms. Jei nėra norimo rezultato, antros eilės vaistai yra amoksicilinas su klavulano rūgštimi arba II kartos cefalosporinai (cefuroksimas).
Jei gydant antibiotikais būklė negerėja, gresia komplikacijos, gydoma chirurginiu būdu. Chirurginės intervencijos sudaro geras drenavimo sąlygas, gautas punktatas gali būti ištirtas nustatant mikroflorą ir jos jautrumą antibiotikams.
Svarbi infekcinių ligų profilaktika bei organizmo stiprinimas. Organizmas būtinai turi gauti pakankamai vitaminų, mikroelementų. Peršalimo ligų galima išvengti laikantis bendrųjų profilaktikos reikalavimų. Tikslinga vengti kontakto su sergančiaisiais, plauti rankas, nepervargti, vengti stresų bei tinkamai maitintis. Negalima silpninti imuninės organizmo sistemos patiems. Dažnai būna kalti žalingi įpročiai – rūkymas, per didelis kiekis alkoholio, miego trūkumas, antsvoris, taip pat ir aplinkos užteršimas, ilgalaikiai stresai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai