Atsainus požiūris į tuberkuliozę kelia pavojų vaikams

 Greitai užkrečiama, pavojinga ir sunkiai gydoma

 

Tuberkuliozę žmogui sukelia mikobakterijos, kurių yra keletas rūšių. Lietuvoje dažniausias sukėlėjas – Mycobacterium tuberculosis – labai lėtai besidauginantis mikroorganizmas, itin atsparus karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams. Šia klastinga liga dažniausia užsikrečiama oro lašeliniu būdu. „Užsikrėsti galime bet kurioje viešoje vietoje, kur yra atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Liga gali būti perduodama čiaudint, kosint ar kalbant – artimas kontaktas su sergančiu žmogumi – vienas iš daugelio rizikos užsikrėsti veiksnių“, – sako gydytoja.

 

Manoma, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis. Paprastai tuberkulioze suserga 5–15 proc. užsikrėtusiųjų. „Tuberkuliozės plitimą mūsų šalyje lemia ne tik socialinės priežastys – nedarbas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, skurdas ir nepakankama mityba, bet ir atsainus sergančiųjų požiūris į šios sudėtingos ligos sukeliamus sveikatos sutrikimus, nenoras gydytis ir gydymo režimo pažeidimai. Tokie ligoniai yra potencialus infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės šaltinis. Šios užkrečiamos ligos valdymą ypač sunkina vaistams atspari tuberkuliozės forma, kai ligą sukeliančios mikrobakterijos yra atsparios keletui vaistų nuo tuberkuliozės“, – sako pulmonologė.

Užsikrėtus simptomų gali ir neatsirasti, nes žmogaus organizmas sugeba inaktyvuoti mikobakterijas, dėl to jos lieka neaktyvios būsenos, nesukeldamos jokių simptomų. „Šiuo atveju jūs ir neužkrėsite tuberkulioze aplinkinių. Tai yra vadinama lėtinė tuberkuliozės infekcija“, – sako gydytoja. Tuberkuliozė pereina į aktyvią formą maždaug kas dešimtam ja užsikrėtusiam žmogui.

 

Kuo geriau žmogus gyvena, tuo stipresnį jis turi imunitetą, todėl aukšto gyvenimo lygio šalyse tuberkuliozės beveik nėra. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje vietos gyventojai tuberkulioze beveik neserga, šią ligą atveža tik iš skurdesnių šalių atvykstantys imigrantai. „Vis dėlto geresnė socialinė padėtis dar negarantuoja, kad ligos pavyks išvengti, nes liga platinama oro lašeliniu būdu“, – perspėja gydytoja.

 

Neretai organizmas be ypatingos pagalbos pats įveikia ligą, tačiau jeigu imunitetas nusilpęs, ligos sukėlėjams tik to ir reikia. Liga išryškėja, kai bakterijos išsisėja po plaučius.  Žmogus ilgiau nei tris savaites karščiuoja, kosėja, skrepliuoja, skundžiasi krūtinės, nugaros skausmais, ima kristi svoris. „Tuberkuliozė tuo ir skiriasi nuo kitų plaučių ligų, kad ganėtinai ilgai jokių simptomų nebūna. Žmogus gali ne vienerius metus nešioti tuberkuliozės bakterijas, turėti ligos židinį plaučiuose ir visiškai nesiskųsti savo sveikata“, – sako gydytoja. Ši vadinamoji latentinė tuberkuliozės forma aplinkiniams nėra pavojinga, tačiau gydymas būtinas.

 

Tuberkuliozė gali pažeisti bet kurį organą – akis, odą, kaulus, stuburą, pilvaplėvę ir kt., todėl simptomai yra įvairūs, o vaikams ši liga gali pasireikšti visiškai kitaip nei suaugusiems, tad mažieji gali netgi nekosėti, tik mažiau žaisti, atrodyti mieguisti. Užsikrėtęs vaikas ar ne, galima nustatyti tik tyrimo keliu. „Jei mantu reakcija teigiama, vadinasi, vaikas jau infekuotas, tačiau tai nereiškia, kad jis būtinai turi sirgti tuberkulioze. Tik maždaug 10 proc. infekuotų vaikų suserga tuberkulioze, tačiau tėvai turėtų būti atidūs profilaktiniam vaiko sveikatos patikrinimui, nes, laiku nepastebėjus tuberkuliozės, ji gali tapti grėsminga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, – perspėja gydytoja. – Deja, daugelis tėvų suskuba ieškoti medikų pagalbos tik tuomet, kai liga būna gerokai progresavusi, užleistos formos – vaikas ima atsikosėti krauju.“

 

Skiepai – privaloma ar ne?

 

„Norėdamas apsisaugoti nuo tokių sunkių ligų, kiekvienas turėtų išmokti rūpintis savo sveikata, ją saugoti, sveikai maitintis, vartoti pakankamai baltymingo maisto, stiprinti organizmo atsparumą ligoms sportuodamas, grūdindamas organizmą, kuo daugiau būti gryname ore, dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas, diegti higienos įgūdžius savo vaikams“, – sako gydytoja.

 

Efektyviausia tuberkuliozės profilaktika – anksti nustatyti atvira tuberkuliozės forma sergančius asmenis ir juos gydyti, kad šie ligoniai kuo greičiau nustotų į aplinką skleisti ligos sukėlėjus ir nebekeltų pavojaus aplinkiniams. Vaikams, kurie gyvena su tuberkulioze sergančiais namiškiais, turi būti taikoma prevencinė terapija, o užsikrėtusieji turi būti pradėti gydyti, kai liga ankstyvos stadijos.

 

Kita profilaktikos priemonė – vakcinacija. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja šalims, kuriose yra didelis sergamumas tuberkulioze, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Tik nedemokratiška visuomenė gali reikalauti iš savo piliečių neriboto paklusnumo. Mes gyvename demokratiškoje aplinkoje, tad apsisprendimas skiepytis ar ne turėtų būti sąmoningai suvokiamas kaip būtinybė ir pareiga apsisaugoti savo mažuosius. Nuo tuberkuliozės Lietuvoje mažyliai skiepijami 2–3-čią parą po gimimo. Tai tas skiepas, nuo kurio daugelis nešiojame randą ant peties. Skiepai, kuriuose nėra adjutantų – vienų pavojingiausių medžiagų vakcinose, tai susilpninti tuberkuliozės mikrobai, nesukeliantys tuberkuliozės, tačiau sužadinantys imunitetą nuo šios ligos. Iš karto po skiepo matoma nedidelė pūslelė, kuri rodo, kad paskiepyta tinkamai. Toje vietoje, kur buvo atlikta vakcinacija, vyksta odos reakcijos, todėl oda parausta, patinsta. Susiformuoti randeliui prireikia 4 mėnesių. Tik labai retais atvejais skiepai  sukelia alerginę reakciją: išberia kai kurias kūno dalis arba visą kūną, niežti.  Įgytas imunitetas po skiepų apsaugo vaikus nuo labai sunkių ligos formų, pavyzdžiui, tuberkuliozinio meningito.

 

Liga išgydoma, tik nereikia būti abejingiems

 

Nepasveiksta tie, kurie neklauso gydytojų nurodymų, nustoja gerti vaistus. Tinkamai ir laiku pradėjus gydyti, ligą galima įveikti, tik reikia nebūti abejingiems. „Tuberkuliozės gydymas turi būti pradėtas anksti, skiriant tinkamų preparatų derinių. Sergančiam žmogui reikia atminti, kad vaistai turi būti geriami reguliariai ir pakankamai ilgai pagal medikų nurodymus, net jei savijauta pagerėja anksčiau, nei liga pasitraukia, – tvirtina gydytoja, – tačiau dažnas mano: o kam tuos vaistus gerti, juk mane iš ligoninės jau išrašė, aš puikiai jaučiuosi, nieko neskauda. Taip manyti – didelė klaida. Visiškai nesunaikintas užkratas niekur nedingsta – tai tarsi nematomos žarijos, kurios lieka užgesinus gaisrą, – jas palikus, netrukus vėl įsiplieks ugnis. Antrąkart apsilankius tuberkuliozei,  vaistai nebeveikia, reikalingas antros eilės gydymas, kai itin stiprius vaistus reikia gerti 24 mėnesius kasdien. Tik tada lieka viltis pasveikti.“

 

Dalis socialiai remtinų ligonių tiesiog piktnaudžiauja, vengdami gydytis dėl materialinio suinteresuotumo. Kitas dalykas – trūksta sąmoningumo. Ypač pavojingi piktybiškai vengiantys gydytis ligoniai, keliantys didelį pavojų visuomenei, nes kiekvienas sergantysis atvirąja plaučių tuberkulioze ir nesilaikantis higienos reikalavimų per metus apkrečia ne vieną dešimtį sveikųjų. Kasmet tuberkuliozė naujai diagnozuojama apie 100–200 vaikų. Tai rodo, kad daugėja suaugusiųjų, sergančių atvira ligos forma, – antraip vaikai neužsikrėstų.

 

„Kai tuberkuliozė nustatoma laiku, jos gydymo efektyvumas siekia 95 proc. Tereikia pakeisti požiūrį, kad tai tik socialinių problemų turinčių asmenų liga – mes galime būti sotūs ir gražiai apsirengę, tačiau jeigu tarp mūsų yra sergantis tuberkulioze žmogus, tikimybė susirgti šia klastinga liga kur kas didesnė nei tiems, kurie gyvena blogesnėmis gyvenimo sąlygomis ir neturi kontakto su sergančiuoju, – tvirtina gydytoja. – Būtina nustoti ignoruoti profilaktinius pasitikrinimus  – išaiškinti tuberkuliozės židinius pirmose formavimosi stadijose ir vėliau gali padėti tik rentgeno aparatas. Klausant stetoskopu galima išgirsti, kad žmogus serga plaučių uždegimu, o suprasti, kad serga tuberkulioze, – negalima. Štai kodėl itin svarbu įtarus nebijoti pasitarti su specialistais. Stabdykime tuberkuliozės plitimą, kol ji gali būti valdoma, nes tai svarbu ne tik jums, bet ir jūsų vaikams.“      

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai