Kodėl įžymūs žmonės pasirenka akinius, o ne kontaktinius lęšius

Pastaruoju metu gana paplitusi regėjimo korekcija panaudojant kontaktinius lęšius. Kontaktiniai lęšiai yra dedami tiesiai ant ragenos. Juos laiko ašarų plėvelės molekulinė trauka.
Kontaktiniai lęšiai regėjimo korekcijai naudojami išsivysčius trumparegystei, toliaregystei, astigmatizmui, keratokonusui (ragenos išsigaubimas), anizometropijai (skirtinga abiejų akių refrakcija), aniridijai (kai nėra rainelės), afakijai (nėra lęšiuko).
Kontaktiniai lęšiai parenkami ir dėl kosmetinių priežasčių. Jie gali pakeisti rainelės spalvą.
Kai kuriems žmonėms negalima arba nepatariama nešioti kontaktinių lęšių. Visų pirma tai pasakytina apie turinčius akių patologiją. Tai - akių uždegiminės ligos, randai, sumažėjęs ašarų išsiskyrimas (akių sausumas). Nepatartina nešioti kontaktinius lęšius vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar AIDS, kadangi gerokai padidėja infekcijos rizika. Moterims, vartojančioms peroralinius kontraceptinius preparatus, taip pat nėštumo metu nerekomenduojama nešioti kontaktinių lęšių, kadangi sumažėja ašarų gamyba.
Kontaktiniai lęšiai gali būti kieti ir minkšti. Pirmieji kieti kontaktiniai lęšiai buvo gaminami iš polimetilmetakrilato (PMMA). Jie stabilūs, atsparūs nuosėdoms, pasižymi geromis optinėmis savybėmis, tačiau visai nepraleidžia dujų. Dėl šios priežasties pastaruoju metu juos išstumia iš silikonoakrilato bei fluoropolimerų pagaminti kieti kontaktiniai lęšiai, kurie praleidžia dujas. Jie gaminami individualiai specialiose laboratorijose.
Kieti dujas praleidžiantys kontaktiniai lęšiai užtikrina geresnį regėjimą. Ragena gauna pakankamai deguonies, kadangi po jais gerai prateka ašaros, todėl uždegiminės reakcijos pasitaiko retai. Mažas kontaktinio lęšiuko diametras nesukelia limbo pakitimų, nesivysto naujadaros kraujagyslės. Retai pasitaiko toksinių ir alerginių reakcijų. Šie lęšiukai ilgaamžiai - nešiojami 2-3 metus. Tačiau parinkus kietus kontaktinius lęšius pirmas dienas jaučiamas diskomfortas. Juos labai lengva pamesti, jie juda, be to, gali mechaniškai sužaloti akį. Šie nepatogumai smarkiai sumažėja, jeigu kieti kontaktiniai lęšiai yra gerai parinkti (adaptuoti).
Minkšti kontaktiniai lęšiai, gaminami iš hidroksimetilmetakrilato (HEMA), o šiuo metu iš kopolimerų HEMA, pasižymi dideliu hidrofiliškumu (turi daug vandens). Didėjant kontaktinių lęšiukų hidrofilijai, blogėja deguonies pralaidumas. Jie gaminami pramoniniu būdu, tik parenkami individualiai.
Prie minkštų hidrofilinių kontaktinių lęšių labai gerai ir greitai priprantama. Jie ne tokie atsparūs dulkėms, mažai juda, juos sunkiau pamesti, todėl labiau rekomenduojami sportininkams. Tačiau jie - trumpaamžiai (reikia keisti kas 3 - 6 mėnesius ar net kas mėnesį), kadangi kinta nuo aplinkos poveikio, prisirenka apnašų. Regėjimas tampa stabilus, tačiau blogesnis negu koreguojant kietais kontaktiniais lęšiais.
 

Galimi akių pakenkimai nešiojant kontaktinius lęšius


Ragena yra organas, neturintis kraujagyslių. Normaliam ragenos metabolizmui reikalingą deguonies kiekį ragenos audiniai gauna iš aplinkos oro per ašarų plėvelę, kai akis atmerkta, ir iš junginės kapiliarų, kai akis užmerkta. Anglies dvideginis nuolat pašalinamas per ašarų plėvelę į aplinkos orą. Jeigu ant ragenos uždedame kontaktinį lęšį, nepakankamai praleidžiantį dujas, tai sutrinka deguonies patekimas į rageną, pasireiškia hipoksija (deguonies trūkumas) bei kaupiasi anglies dvideginis, nes jis nepakankamai pašalinamas, ir vystosi hiperkapnija. Dėl hipoksijos sutrinka ragenos metabolizmas, ragenoje kaupiasi skystis - ragena paburksta. Hipoksija ir hiperkapnija sukelia visų ragenos sluoksnių pakitimus, dėl to nešiojant kontaktinius lęšius gali išsivystyti komplikacijos, kurios sąlygoja ragenos struktūrų normalios funkcijos sutrikimus ir atsparumo infekcijai sumažėjimą.
Dujų apykaitą ragenoje gerokai labiau sutrikdo minkšti kontaktiniai lęšiai negu kieti. Tai lemia šie faktoriai:
1) labai silpna ašarų cirkuliacija už kontaktinių lęšių;
2) minkšti kontaktiniai lęšiai padengia visą rageną ir sutrikdo dujų cirkuliaciją ragenos pakraščiuose iš junginės kapiliarų;
3) kuo kontaktiniai lęšiai hidrofiliškesni, tuo mažiau praleidžia dujas.
Dėl šių priežasčių vystosi ragenos vaskuliarizacija (į rageną auga smulkios kraujagyslės).
Pagrindiniai akių pakenkimai nešiojant kontaktinius lęšius išsivysto dėl infekcijos. Įvairių tyrimų duomenimis infekcinės opos, sukeltos kontaktinių lęšių, sudaro nuo 21 iki 66 proc. visų ragenos opų.
Kaip jau minėjome, dėl hipoksijos sumažėja ragenos atsparumas infekcijai, pablogėjus ašarų cirkuliacijai, už minkštų kontaktinių lęšių nepakankamai išplaunami toksinai ir bakterijos (kadangi ašaros pasižymi antibakterinėmis savybėmis). Be to, patys minkšti kontaktiniai lęšiai gali būti užkrėsti infekcija. Infekcijos išsivystymo rizika labai padidėja ilgai nešiojant minkštus kontaktinius lęšius, ypač neišimant jų naktį.
Labai sunki infekcija yra amebų sukeltos ragenos opos. Šiais atvejais akis parausta, ašaroja, pablogėja regėjimas. Opos dažnai išsivysto patekus užterštam upės, baseino ar nors tvenkinio vandeniui į akis.
Gali pasitaikyti ir kitų bakterijų sukeltų ragenos opų.


Giganto-papiliarinis konjunktyvitas viršutinio voko junginėje - gana dažnai pasitaikanti infekcinė komplikacija. Manoma, kad jis išsivysto dėl alergijos konservantams bei proteino denatūratų depozitams ant minkštų kontaktinių lęšių. Turi įtakos ir mechaninis faktorius. Viršutinis vokas nuolat brūžuoja kontaktinio lęšio paviršių kiekvieno mirksnio metu. O tai sudaro 75 km per dieną ir 50 km naktį, jeigu lęšiai neišimami.
Dažnai pasitaiko alerginės ir toksinės reakcijos konservantams ir fermentams, kuriais plaunami kontaktiniai lęšiai. Tais atvejais jaučiamas akies deginimas, krislo jutimas įsidėjus kontaktinius lęšius.
Kontaktiniai lęšiukai gali pakenkti akims ir mechaniškai.
Lęšiuko nejudrumas pasireiškia akies paraudimu, skausmu. Kontaktinis lęšiukas prilimpa prie ragenos ir nejuda. Tai gali išsivystyti po nakties miego, kai kontaktiniai lęšiai neišimami.
Nešiojant kontaktinius lęšius vystosi ragenos deformacija. Tai sunkiausia komplikacija. Gali susidaryti pseudokeratokonusas (netikras keratokonusas, kai suplonėja ragenos sluoksniai), kuris sunkiai koreguojamas akiniais.
Neteisingai parinkti kontaktiniai lęšiai gali sąlygoti ragenos susiraukšlėjimą. Dėl to pablogėja regėjimas.
Didelio diametro minkšti kontaktiniai lęšiai gali sutrikdyti akies skysčių nutekėjimą į venas. Dėl to gali pakilti akių spaudimas ir išsivystyti glaukoma.
Dažniausiai kontaktiniai lęšiukai užteršiami (užkrečiami) liečiant juos rankomis. Rankomis mes imame kontaktinius lęšius, juos dedame į specialų dėklą ar į akį. Kitas užkrėtimo šaltinis yra specialus kontaktinių lęšiukų dėklas, kuriame saugome kontaktinius lęšius. Tyrimų duomenimis net 50 proc. atvejų šioje terpėje galima išauginti potencialiai patogeniškus mikroorganizmus. Ilgai laikomas atidengtas flakonas su specialiu tirpalu taip pat gali būti užterštas. Jis išlieka sterilus ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Reikia nepamiršti apsilankyti pas oftalmologą, kuris parinko kontaktinius lęšius, ir išsitirti akis, nes dėl kontaktinių lęšių nešiojimo galimi akies pažeidimai. Pajutus diskomfortą, akių graužimą, šviesos baimę ar pradėjus matyti spalvotus ratilus aplink šviesos šaltinius, būtina kreiptis į akių gydytoją.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai