Trichinozė (trichineliozė) (B75)

I. 1. Etiologija: sukėlėjas – Trichinella spiralis – biohelmintas (gali būti ir Trichinella nativa, pseudospiralis, Nelsoni), priklauso Nematodą klasei.

2. Epidemiologija: infekcijos šaltinis – žiurkės, pelės, vilkai, kiaulės, šernai, katės, retai – arkliai (atsitiktinai suėda žiurkę). Žmonės užsikrečia valgydami šernieną bei kiaulieną, tam tikrose šalyse – arklieną.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – nuo 1 dienos iki 5 savaičių;
dispepsijos reiškiniai (pykinimas, kartais vėmimas, šleikštulys) ligos pradžioje, pirmąsias dienas, kol trichinelės patenka į žarnos gleivinę;
karščiavimas (lervų migracija), šaltkrėtis;
dažnai alerginis (dilgelinis arba papulinis) odos bėrimas;
skauda raumenis, ypač judant, ryjant skauda gerklę ir liežuvį;
akių obuolių junginėje išsilieja kraujo;
patinsta akių vokai, veidas, sunkiais atvejais – visas kūnas;
ryški toksikozė, kartais – meninginiai reiškiniai, alerginis miokarditas.
Pasitaiko ir besimptomių formų.

4. Diagnozę pagrindžia:
leukocitozė ir ryški eozinofilija kraujo tyrimo metu; savitųjų antikūnų (IgM, IgG, IgA klasių) radimas (ELISA, PGR); valgytos mėsos trichinelioskopija (ekspres metodas, atliekamas veterinarijos
tarnybos); ligonio raumenų biopsija (retai);
krūtinės ląstos rentgenogramoje – eozinofiliniai infiltratai plaučiuose.

5. Diagnozės formulavimas:
Trichinosis (trichinellosis) (pagrįsta: epidemiologija, klinika, eozinofilija ir savitaisiais antikūnais IgM klasės). Ligos sunkumas: levis, (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas – dehelmintizacija (žr. 244 psl.). Atliekama ligos pradžioje
ir praėjus ne daugiau kaip 2 mėn. po užsikrėtimo. Skiriama vieno iš šių antihelmintinių preparatų: mebendazolio gerti po 100–200 mg 3 kartus per dieną, 10–14 dienų; albendazolio gerti po 200–400 mg 2 kartus per dieną pirmąsias 3 dienas, po to – po 400 mg 2 kartus per dieną 10–15 dienų; rečiau – tiabendazolio (mintezolio) gerti 1,5–2,0 g (25 mg/kg kūno masės) per dieną, (per 2 kartus), 5–10 dienų.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai – elektrolitų, gliukozės tirpalų infuzijos į veną;
b) kai ryškūs alergijos reiškiniai, skiriama antihistamininių vaistų;
c) kai ligos eiga labai sunki ir komplikacijos gresia gyvybei, skiriama kortikosteroidų.
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) skiriama gerti polivitaminų.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai