Trichineliozė

Apibrėžimas. Trichineliozė (trichinozė) – parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella spiralis ir T. nativa.

Patogenezė. Trichinelių lervos parazituoja skersaruožiuose gyvūnų raumenyse. Trichinelėmis žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą šernieną, kiaulieną, meškieną. Skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje cistų sienelės suyra ir lervos įsiskverbia į plonosios žarnos gleivinę. Čia jos subręsta ir apvaisintos patelės atveda gyvų lervų. Mažytės lervos limfagyslėmis ir kraujagyslėmis migruoja į įvairius audinius ir organus. Dažniausiai lervos pažeidžia galūnių raumenis, diafragmą, liežuvį, akių, krūtinės ląstos ir tarpšonkaulinius raumenis. Raumenyse esančios lervos sukelia raumens uždegimą. Užaugusios iki 1 mm trečiojo mėnesio pabaigoje lervos inkapsuliuojasi, sukalkėja. Inkapsuliuotos lervos gali išlikti gyvos kelerius metus. Kvėpavimo sistema pažeidžiama maždaug trečdalio ligonių. Dažniausiai respiraciniai simptomai trunka iki 5 dienų. Retai gali būti eozinofilinių plaučių infiltratų arba trichinelių invazijos sukelta pneumonija.

Diagnostika. Trichineliozės diagnostika grindžiama epidemiologine anamneze ir tipiškais ligos klinikiniais simptomais (raumenų skausmas, akių vokų ir veido tinimu, karščiavimu, eozinofilija). Gali būti randama teigiamų specifinių antikūnų kraujyje (po 2–3 savaičių nuo užsikrėtimo).

Gydymas. Gydoma (albendazoliu, mebendazoliu arba tiabendazoliu) tik ankstyva (iki 1 savaitės) trichineliozė. 

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Mūsų draugai