){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Išsivysčiusiose šalyse maisto nestokojama. Tačiau mitybos reikalavimų nepaisymas ar netinkama speciali dieta (kas, beje, populiaru) gali sukelti avitaminozes. Tose pasaulio dalyse, kur vyrauja skurdas ar dėl ekonominės depresijos sutrikdomi maitinimosi įpročiai, maisto racione pradeda trūkti ne tik vitaminų, bet ir kalorijų.
Vitamino C trūkumas sukelia sunkius depresijos simptomus. Tai buvo pastebėta ir aprašyta jau XVIII a. jūreiviams ilgų kelionių, neišlipant į krantą metu. Toli nuo namų, jūroje, buvo maitinamasi vien džiūvėsiais, sūdyta kiauliena ir grogu, šviežio maisto praktiškai negaunant. Nors dar 1601 m. James Lancaster aprašė šviežio maisto svarbą skorbuto profilaktikai, praėjo nemažai laiko, kol oficialiai patvirtinta ir pradėta šios ligos profilaktika vartojant atitinkamus daug vit. C turinčius produktus bei atitinkamas medicinos priemones.
• baltymų apykaitos ir audinių atsinaujinimo sutrikimus,
• silpnumą, mieguistumą ir depresiją,
• anemiją,
• užgijusių žaizdų atsinaujinimą,
• dantenų kraujavimą,
• dantų netekimą,
• kraujosruvas odoje, raumenyse, vidaus organuose.
Depresija gali būti pats ankstyviausias vit. C trūkumo požymis, pasireiškiantis gerokai anksčiau nei kiti simptomai. Mokslininkai pastebėjo, kad specialiuose psichologiniuose testuose psichikos pokyčius atspindintys duomenys atsiranda, kai vitamino C kiekis kraujyje yra 1,21–1,17 mg/100 ml, o fiziniai pasikeitimai prasideda vėliau, kai koncentracija krinta iki 0,67–0,14 mg/100ml. Simptomai nepraeina tol, kol visiškai normalizuojamas prarastas vitamino kiekis.
Vitamino B1 (tiamino) trūkumas sukelia vieną rimčiausių psichikos sutrikimų – Vernikės–Korsakovo (Wernicke–Korsakoff) sindromą, išsivystantį sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio. Jis pasireiškia sunkiais atminties sutrikimais dėl mikrokraujosruvų ir smegenų patologijos.
• „pirštinių“ ir „kojinių“ tipo neuropatija,
• dezorientacija ir konfabuliacijos (ligonis prisimena nebūtus dalykus),
• įvairūs atminties sutrikimai,
• eisenos sutrikimai,
• nistagmas.
Vakarų visuomenėje maistui vartojant daug angliavandenių, išsivysto tiamino trūkumas, sukeliantis dirglumą ir hiperaktyvumą vaikams. Esant sunkiai avitaminozei, gali išsivystyti „funkciniai“ (praeinantys) sutrikimai – agresija, kvėpavimo sutrikimai miego metu.
Esama duomenų, kad ir agorafobija vystosi, sutrikus tiamino, niacino (nikotino rūgštis arba vit. B5) ir piridoksino (vit. B6) koncentracijai kraujyje.
Folatų (folio rūgštis, vitaminas M) trūkumas sukelia depresijos simptomus. Tai nustatė 1962 m. Herbert, atlikęs eksperimentą su savimi, laikydamasis dietos be folatų. Mokslininkui sutriko miegas, atsirado irzlumas, nuovargis ir užmaršumas. Neseniai atlikti ir paskelbti tyrimai, kad, gydymą antidepresantais papildant folatais, pagerėja depresijos gydymo rezultatai.
Kitų vitaminų ir mineralų trūkumas. Pablogėjusios nuotaikos priežastis gali būti B12 avitaminozė, jodo ir seleno trūkumas. Su geležies trūkumu siejamas nuovargis, sumažėjęs psichikos ir fizinis aktyvumas bei depresija.
Sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris (pvz., žuvyje) gali sukelti neurotoksinį poveikį, pasireiškiantį miego, pažintinių funkcijų sutrikimais, agresija, emociniu nestabilumu. Talis sukelia psichozes, traukulius, atminties netekimą.
Alkoholis, kaip ir vaistai, gali būti laikomi natūralios dietos nuodais. Jis gali turėti sunkias/mirtinas ar visą gyvenimą trunkančias pasekmes. Jo poveikis psichikai gana plačiai aprašomas įvairioje medicininėje literatūroje.
Tuo tarpu kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį tik skiriamas reikiamomis dozėmis, kitaip – jis gali būti ir nuodas.
Gana gerai žinoma, kad kofeinas daro įtaką miegui, budrumui, didina kvėpavimo dažnumą ir gali išprovokuoti nerimą. Jis sukelia ir nutraukimo sindromą – galvos skausmus ir pažintinių funkcijų pablogėjimą.
Jie paveikia galvos smegenų veiklą. Pvz., fenilketonurija (ją pirmasis nustatė Foling 1934 m.). Tai genetinė liga, kai paveldimas fermento fenilalaninhidroksilazės deficitas/nebuvimas, sukelianti aminorūgšties fenilalanino koncentracijos padidėjimą naujagimio kraujyje ir atitinkamai sukelianti smegenų pažeidimus, lemiančius mokymosi sugebėjimų sutrikimus ir traukulius.
Fenilketonurija (pasitaiko 1 iš 15 000 naujagimių) yra viena iš genetinių ligų, nuo kurios veiksmingai apsaugo paprasčiausias dietos laikymasis (žinoma, jei iš karto po gimimo ji yra diagnozuojama). Iš kitų medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie pažeidžia smegenis, reikia paminėti Vilsono (Wilson) ligą (sukelia vario kaupimąsi) ir kai kuriais duomenimis – Alzheimerio ligą.
Folio rūgšties ir vit. B12 trūkumas (neretai nustatomi sergantiesiems demencija) sukelia pažinimo/kognityvinius sutrikimus senyvo amžiaus žmonėms.
Svarbu tinkamai pasirinkti maistą. Pvz., dėl kanibalistinių papročių, kai yra valgoma žuvusiųjų „gyvybės jėga“, t.y. galvos smegenys (pvz., Papua Naujoji Gvinėja), dėl priono (tai savireplikuojanti baltyminė dalelė; infekcijos veiksnys) poveikio vystosi tremoras, demencija, emocinis nestabilumas, eisenos sutrikimai. Ligos inkubacinis periodas – 14–40 m.
Naujasis Creutzfeldt-Jakob ligos variantas taip pat atsirado (1997 m.) dėl prionų įtakos Kentukio valstijos (JAV) gyventojams, mėgusiems valgyti voveraičių smegenis.
Kai kurie mokslininkai (pvz., John Collinge, 2008) teigia, kad beveik į kiekvieno žmogaus organizmą su maistu patenka prionas, galintis sukelti kempinligę. Visoje maisto grandinėje, ne tik mėsos produktuose, bet ir pyragaičiuose, kuriuose esama iš mėsos gaminamų (želatinos) papildų, yra šis veiksnys. Jo esama ir kosmetikos priemonėse, kuriose vartojamos iš jautienos išskirtos medžiagos.
Prognozuojama, kad iki 2025 m. sergamumas cukriniu diabetu (CD) pasaulyje gali padidėti 72 proc. Jau 1897 m. Henry Maudsley pastebėjo, kad CD dažnai susergama šeimose, kuriose sergama ir psichikos ligomis. O 1919 m. Kooy aprašė, kad sergantiesiems šizofrenija padidėja cukraus koncentracija kraujyje. Šiuolaikiniuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp šizofrenijos ir CD, nepriklausantis nuo antipsichotikų vartojimo, nors nurodoma, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai didina CD riziką. Kol nebuvo vaistų nuo psichozės (iki 1953 m.), šizofrenijai gydyti pasaulyje buvo plačiai taikomos insulino komos.
Mokslininkai nustatė, kad sergantiems šizofrenija ir vartojantiems antipsichotikų padidėja cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje ir 3,7 kartus padidėja metabolinio sindromo rizika.
Nors nėra patikimų įrodymų, tačiau pastebėta (1990 m.), kad omega-3 naudinga sergant depresija, bipoliniu afektiniu sutrikimu (mažina dirglumą) ir šizofrenija (2006 m. tyrimais – nepatvirtinta). Nurodoma, kad jų verta vartoti pacientams, vartojantiems klozapino – pastebėta, kad, vartojant po 10 g žuvų taukų, 22 proc. sumažėja trigliceridų kiekis kraujyje.
Taigi neabejotina, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką mes valgome, ir psichikos sveikatos. Tačiau net ir šiais laikais maisto kokybės bei maitinimosi įpročių poveikis žmogaus psichikos sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Žinoma, kad naudingo maisto, taip kaip vaistų, patentuoti negalima, išsamių tyrimų vis dar nepakanka, tad mes patys privalome domėtis, ką valgome ir kas naudinga ar žalinga mūsų organizmui.
Praėjusiais metais JAV nutiko precedento neturintis dalykas – tėvystės teisės buvo atimtos dėl to, kad vaikas turėjo antsvorio: aštuonerių metų berniukas svėrė apie 90 kg. Apygardos teismo posėdyje buvo pripažinta, kad dėl vaiko antsvorio kalta motina, kuri ignoravo savo pareigas. Deja, bet ir Lietuvoje gana daug šeimų maitinasi netaisyklingai. O juk nuo mitybos įpročių priklauso mūsų kraujagyslių būklė. Netinkama mityba gali pagreitinti aterosklerozę ir sukelti koronarinę širdies ligą. O štai gerai parinkta dieta šią riziką gali mažinti. Panagrinėti, kurios sudedamosios maisto dalys koronarinę širdies ligą priartina, o kurios – nuo jos apsaugo, paprašėme Lietuvos širdies asociacijos prezidentės Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėjos prof. Žanetos Petrulionienės....
Skaityti daugiauŽinoma, antraštė tam tikras uogas stebuklingomis vadina tik perkeltine prasme. Maistas, darantis stebuklus, neegzistuoja, tačiau yra tam tikrų maisto produktų, kurie priskiriami „supermaisto“ kategorijai ir yra ypač maistingi. Terminas „supermaistas“ atsirado palyginus neseniai ir apibūdina tuos maisto produktus, kurie savo ypatingomis savybėmis pralenkia įprastą maistą...
Skaityti daugiauMes esame tai, ką valgome. Šis posakis kartojamas labai dažnai. Kol vieni gyventojai negalvoja, kuo maitinasi ir kasdien valgo greitąjį maistą, kiti labai atidžiai išnagrinėja visas etiketes arba maistą perka tik ūkininkų turgeliuose. Vis dėlto ne visi žino, kaip atpažinti ekologišką maistą. Perkant maistą tik pas ūkininkus tikrai nereiškia, kad maitinamasi sveikai – perkant nesupakuotą maistą kartais dar labiau rizikuojama savo sveikata. Apskritai, maisto rinkoje labai daug sukčiavimo atvejų – tam tikri teiginiai, naudojami ant maisto pakuočių ar nuorodos į ekologiškumą dar nereiškia, kad maisto produktas tikrai ekologiškas. Sąmoningam vartotojui reikėtų žinoti, kaip ženklinami ir sertifikuojami ekologiški maisto produktai....
Skaityti daugiauŽarnynas – itin sudėtinga, bet viena iš svarbiausių žmogaus sveikatos sistemų. Nenuostabu, kad per pastaruosius keliasdešimt metų nustatyta: tinkamai dirbantis žarnynas stiprina imunitetą, gerina nuotaiką, emocinę sveikatą, odos būklę ir netgi padeda užkirsti kelią vėžiui. O štai anksčiau manyta, kad žarnynas – paprasta vienos ilgos žarnos sistema, kuria praeina maistas, iš jo pasiimamos naudingosios medžiagos ir visa kita pašalinama....
Skaityti daugiauKiekvieni naujai prasidėję metai skatina žmogų iš naujo pagalvoti ir apie savo sveikatą. Labai dažnai nuskamba pažadai, kad nuo kitų metų jis būtinai pradės sportuoti ir sveikiau maitintis. Tokius pažadus skatina ne tik noras pakeisti kūno formas, bet ir tikėjimasis jaustis geriau: išvengti energijos stygiaus ir varginančių virškinimo sutrikimų (padidėjusio skrandžio rūgštingumo, skrandžio skausmo, pilvo pūtimo, pilnumo jausmo). Tikrai verta susiimti ir dėl geresnės savijautos, ir dėl dailesnių kūno formų. Pradėti galima ne tik nuo pirmadienio, kito mėnesio ar artėjančio šiltojo sezono, bet ir dabar. Prieš pradedant aktyviai sportuoti, rekomenduojama pakeisti maitinimosi įpročius ir pradėti laikytis tam tikrų sveikos mitybos taisyklių. Jų yra tikrai labai daug, tačiau bendrieji principai išlieka panašūs praktikuojant bet kokią specialiąją dietą....
Skaityti daugiauPusryčiai itin svarbūs energingai dienos pradžiai. Tai žino kiekvienas, tačiau tikrai ne kiekvienas juos valgo. Viena dažniausių priežasčių, kodėl nenorima pusryčių, yra dideli maisto kiekiai, suvalgomi vakarais – žmogus atsibunda su sunkumo jausmu skrandyje, todėl apie rytinį maistą jam net nekyla minčių. Vertėtų bent vieną vakarą pamėginti vakarienę valgyti šiek tiek anksčiau, nei įprasta ir visai neužkandžiauti prieš miegą – galbūt kitas rytas prasidėtų naudingo pusryčių recepto išmėginimu ir didesniu energijos antplūdžiu. Pateikiame 5 maistingų pusryčių idėjas, kurios, tikimės, įkvėps rytą pradėti ne tik skaniai, bet ir naudingai. ...
Skaityti daugiauStatistika negailestinga – bent kas dešimtas pacientas dažniau ar rečiau patiria rėmens sukeliamus nemalonius pojūčius. Sergant gastroezofaginio refliukso liga pirmiausiai rekomenduojama šiek tiek pakoreguoti mitybą ir gyvenimo būdą arba šias taisykles derinti su tinkamiausių vaistinių preparatų vartojimu. Tik sunkiausiais atvejais taikomas chirurginis gydymas. ...
Skaityti daugiauPodagros išsivystymą lemia ne tik paveldimumas, antsvoris, gausus alkoholio vartojimas, bet ir mityba. Teigiama, kad podagra gali atsirasti bet kuriame amžiuje, vis dėlto pastebima, kad daugeliu atvejų ji nustatoma apie keturiasdešimtuosius - penkiasdešimtuosius gyvenimo metus. Podagra dažniau serga vyrai, tačiau ji gali būti diagnozuojama ir moterims (dažniausiai po menopauzės). Ši lėtinė liga gydoma taikant specialią dietą ir, jeigu reikia, parenkant tinkamiausius vaistinius preparatus....
Skaityti daugiauKūdikių pilvo pūtimas (meteorizmas) pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasireiškia praktiškai visiems mažyliams. Vieniems jis praeina lengviau, kitiems tampa daug jėgų ir kantrybės reikalaujančiu išbandymu. Rodos, reikėtų džiaugtis kiekviena akimirka, bet džiaugsmą temdo pilvo skausmai, tempimas ir kiti nemalonūs pojūčiai, kylantys dėl dujų kaupimosi. Iki galo nėra sutariama, kaip maitinančios mamos mityba paveikia kūdikių pilvo pūtimą. Žindančiai mamai svarbi įvairi ir subalansuota mityba; vis dėlto, jei kūdikio žarnynas labai jautrus ir meteorizmas kamuoja dažnai bei skausmingai, motinai verta pamėginti pakoreguoti savo valgymo įpročius. ...
Skaityti daugiauSodinės šilauogės – itin naudingos uogos, kilusios iš Šiaurės Amerikos. Tai labai sveikas užkandis, todėl šilauogių valgymas labai skatintinas. Sodinių šilauogių derliaus kasmet Lietuvoje laukia vis daugiau žmonių – jų suvartojimas sparčiai auga, o rūšių pasiūla – nuolat didėja. Anksčiau savo soduose buvo populiaru auginti obelis, o dabar – šilauoges. Ne be reikalo ir literatūroje gausu liaupsių šiai skaniai uogai, mat jos ne tik išvaizdžios, bet ir labai naudingos mūsų sveikatai. Mokslininkai vis aktyviau tiria šilauogių naudingąsias savybes, o mitybos specialistai skatina mėgavimąsi jomis....
Skaityti daugiauCukraus mase gausiai dekoruoti, riebiais kremais pertepti tortai praranda savo populiarumo pozicijas. Žinoma, jie vis dar karaliauja ant iškilmingų vestuvinių stalų. Vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau ieškoma sveikesnių alternatyvų arba bent jau parenkami natūralūs papuošimai – juk taip puikiai ant torto atrodo natūralūs gėlių žiedai arba išnokusios braškės, avietės, šilauogės....
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nemalonus pojūtis, kurio įmanoma išvengti. Pirmiausia būtina įsitikinti, ar šis varginantis simptomas neatsiranda dėl virškinimo trakto ligų – tai padaryti padės gydytojai gastroenterologai. Kiti svarbūs žingsniai – pakeisti mitybą ir pakoreguoti gyvenimo įpročius. Juk kur kas maloniau džiaugtis plokščiu pilvu ir lengvumu, nei jaustis sunkiam ir panašiam į išsipūtusį balioną. Pakalbėkime apie maistą, maitinimąsi ir gyvenimo būdą – svarbu žinoti, kokia yra jų gerai savijautai daroma įtaka....
Skaityti daugiauPilvo pūtimas dažniausiai kyla dėl neteisingos mitybos. Žinoma, meteorizmas gali būti ir virškinimo trakto (skrandžio, žarnyno, kasos) ligų simptomas, tačiau pavieniai atvejai paprastai priklauso nuo žmogaus maitinimosi įpročių ir gyvenimo būdo. Pakalbėkime apie tai, kaip reikėtų valgyti daržoves ir vaisius ir įsidėmėkime, kokie įpročiai padeda sumažinti pilvo pūtimo tikimybę....
Skaityti daugiauSėklų nauda žmogaus organizmui žinoma nuo seno. Tai yra ypač didelės maistinės vertės produktas, kurio turėtų būti kiekvieno asmens mitybos racione. Sėklose gausu vitaminų, mineralų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, fermentų, gleivių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių daugybėje gyvybinių procesų. Sėklos yra visiškai natūralus ir gyvas maisto produktas, kuris gali būti valgomas vienas (svarbu rinktis termiškai neapdorotas sėklas – jos naudingesnės). Sėklomis galima pagardinti daugybę patiekalų, suteikiant jiems dar daugiau maistingumo. Iš daugumos sėklų spaudžiami labai vertingi aliejai. Sėklos yra gamtos dovana, kurią reikia vertinti ir ja mėgautis kuo dažniau. Toliau pateikiame šiek tiek informacijos apie itin vertingas sėklas, kurių turėtų būti kiekvienuose namuose – linų sėmenis, čija ir kanapių sėklas....
Skaityti daugiauŠventės, natūralu, daugumai siejasi su sočiais ir gausiais valgiais, kalnu dovanų ir ilgalaikiu sėdėjimu prie stalo su savo artimaisiais, giminaičiais bei draugais. Ne vienam sutrinka virškinimas dėl persivalgymo ar pablogėja savijauta dėl nesaikingo įvairių gėrimų vartojimo. Kartais šventės tampa didžiuliu išmėginimu virškinimo sistemai ir visam organizmui, bet, gerai pagalvojus, taip juk neturėtų būti? Žmogus, atvirkščiai, turėtų atsigauti, pailsėti ir grįžti į darbus atsimindamas tik pačius geriausius dalykus. Gal šiemet verta pagalvoti apie sveikesnes ir lengvesnes šventes? Jei ir Jūs taip manote, skaitykite toliau – rasite patarimų, padėsiančių surengti įsimintinas ir jaukias šventes, kurios ne tik neapsunkins virškinimo sistemos, bet ir suteiks daug įspūdžių bei mielų atsiminimų. ...
Skaityti daugiauValgomoji druska kitaip vadinama natrio chloridu. Tai mūsų organizmui gana svarbi gamtoje natūraliai randama medžiaga, mat jos sudėtinės dalys (Na ir Cl jonai) dalyvauja daugybėje fiziologinių procesų. Vis dėlto per didelis druskos kiekis sveikatai yra žalingas, ypač tiems, kurie skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę