Toksoplazmozė

Etiologija. Ligos sukėlėjas – pirmuonis Toxoplasma gondii. Tai viduląstelinis parazitas.

Patogenezė. Toksoplazmos dauginasi kačių žarnyne. Žmogus užsikrečia alimentiniu būdu arba pro placentą, kai motina yra toksoplazmų nešiotoja. Daug žmonių yra persirgę simptomų nesukeliančia toksoplazmoze. Plaučiai pažeidžiami sergant generalizuota sunkia toksoplazmoze asmenims, kurių imuninis atsakas yra nepakankamas (ŽIV infekuotiems asmenims, po organų transplantacijos ir kt.). Taip pat manoma, kad plaučių toksoplazmoze galima susirgti dėl latentinės infekcijos reaktyvacijos. Būdingi klinikiniai ir radiologiniai alveolito simptomai (kurie gali būti labai panašūs į pneumocistų sukeltus). Toksoplazmozė gali pasireiškti limfadenopatija, padidėjusiais tarpuplaučio limfmazgiais, ilgalaikiu subfebriliu karščiavimu.
Diagnostika. Toksoplazmozė diagnozuojama serologiniais metodais aptikus specifinių M ir G klasės imunoglobulinų.
Gydymas. Gydoma tik simptominė toksoplazmozė. Gydoma geriamuoju pirimetaminu (po 50 mg per parą) ir geriamuoju sulfadiazinu (po 1 g 4 kartus per parą) 3–4 savaites. Alternatyvus gydymas – geriamasis pirimetaminas (po 50 mg per parą) ir geriamasis klindamicinas (600 mg 4 kartus per parą) 4–8 savaites. Kartu skiriama folio rūgšties (nuo 5–25 mg per dieną iki 5–10 mg 3 kartus per savaitę).

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Mūsų draugai