Atsako šeimos gydytojas

Sergu toksoplazmoze. Norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą.
Rūta D., 14 m.

Tai pirmuonių Toxoplasma gondii sukeliama infekcinė liga, galinti pasireikšti tiek asimptomine gerybine limfadenopatija (limfmazgių padidėjimu), tiek ir centrinės nervų sistemos pažeidimais bei akies tinklainės ir gyslainės uždegimu. Serologiniai tyrimai parodė, kad toksoplazmozės sukėlėjais įvairiose valstybėse užsikrėtę 20-40 proc. sveikų gyventojų. Ši infekcija pavojingiausia vaisiui ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Toksoplazmozės sukėlėjais galima užsikrėsti tiek nuo paukščių, tiek nuo žinduolių, tačiau pagrindinis infekcijos šaltinis - katės. Su išmatomis jos išskiria oocitų (tam tikroje vystymosi stadijoje esančių sukėlėjų), kurie yra atsparūs ir ilgai išlieka aplinkoje. Šia liga gali sirgti ir naminiai gyvuliai. Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos ir nepakankamai apdorotos mėsos arba nuo kačių per jų išmatas. Po užsikrėtimo liga dažniausiai būna asimptomė, bet esant ūminei formai, atsiranda bendrinio negalavimo simptomų (karščiavimas, raumenų skausmas, faringitas, limfmazgių padidėjimas), taip pat padidėja kepenys ir blužnis. Retais atvejais pasireiškia sunki išplitusi ligos forma.
Žmonėms, kurių imunitetas pakankamas, liga dažniausiai neprogresuoja ir specifinio gydymo neprireikia. Tačiau atsiradus ūminės toksoplazmozės simptomams naujagimiui, diagnozavus ją nėščiajai ar asmeniui, kurio imuninė sistema nusilpusi, gydoma specifiniais vaistais.
Man diagnozavo stuburo slankstelių lankų nesuaugimą. Nuolat skauda strėnas. Į ką būtų galima kreiptis pagalbos? Man sakė, kad padėti neįmanoma.
Tomas P., 20 m.

Slankstelių lankų nesuaugimas yra vienas iš sunkiausių nervinio vamzdelio vystymosi defektų, tačiau jo klinika gali būti įvairi: nuo asimptomės formos iki atviro stuburo kanalo. Dažniausiai tai būna apatinių krūtininės dalies, juosmens ar kryžkaulio slankstelių defektas, ir apima nuo 3 iki 6 slankstelių. Esant šiam defektui turėtų konsultuoti neurochirurgas, o po to ir ortopedas.
Deja, radikalaus šio defekto gydymo būdo nėra, tačiau padėti galima. Pagrindinė gydymo kryptis - simptomų, trukdančių pilnaverčiam gyvenimui, sumažinimas ir komplikacijų (slankstelių, turinčių nesuaugusius lankus, lūžimas, įvairios stuburo deformacijos) profilaktika. Šiam tikslui gali būti naudojamos įvairios priemonės - pradedant vaistais nuo skausmo, baigiant ortopedine technika.
Norėčiau sužinoti apie keratokonjunktyvitą, jo atsiradimo priežastis, gydymą, profilaktiką bei pasveikimo galimybę.
Aldona P., 49 m.

Keratokonjunktyvitas yra ragenos ir junginės uždegimas. Tai yra dvi atskiros ligos, tačiau dažnai lydi viena kitą. Tiek vieną, tiek kitą ligą gali sukelti daug priežasčių, kurias santykinai galima padalinti į išorines ir vidines. Išorinėms priklauso traumos ir bakterijos bei grybeliai, alergenai; vidinėms - specifinių ligų (tuberkuliozės ir kt.) sukėlėjai, virusai, vitaminų stoka. Simptomai priklauso nuo to, kas ligą sukėlė, todėl čia bus paminėta tik keletas bendriausių simptomų.


Sergant keratitu ragena dažnai padrumstėja, pablogėja regėjimas, akis (arba abi) bijo šviesos, ją sunku atmerkti. Prasidėjus junginės uždegimui, ji parausta, paryškėja kraujagyslės, ant jos gali atsirasti nelygumų, junginė gali pasidaryti sausa arba padaugėja išskyrų (jei jos pūlingos, sakoma, kad akis traiškanoja).
Gydymą turėtų lemti uždegimą sukėlusi priežastis: jei tai bakterijos, skiriama antibiotikų, dezinfekuojamųjų tirpalų, jei virusai - antivirusinių, uždegimą mažinančių vaistų. Mažinami ir pavieniai šios ligos simptomai: jei akis sausa, lašinama ašaras pakeičiančių skysčių, jei labai jautri - nujautrinama. Pagrindinės šių ligų profilaktinės priemonės - šalinti organizme esančius infekcijos židinius, kai to reikia, nešioti akis apsaugančias priemones (akinius), neužkrėsti akies trinant ar krapštant pirštu.
Nuo keratokonjunktyvitų dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau ligos trukmę ir baigtį lemia ligą sukėlusi priežastis, bendra paciento būklė ir tinkamai parinktas gydymas.
Sergu neurodermatitu. Kaip man gydytis, kas sukelia šią ligą?
Laimis Z., 21 m.

Neurodermatitas yra lėtinis paviršinis, niežėjimą sukeliantis odos uždegimas, kuriam būdinga sausa, šerpetojanti, sustandėjusi ir pastorėjusi oda su aiškiai ribota hiperpigmentacija.
Šios ligos priežastys nėra aiškios, ji nesusijusi su alerginėmis reakcijomis. Dėl kokio nors sudirginimo ar net ir be jo pradeda kartotis tam tikros srities niežulys. Dažniausiai liga pažeidžia rankų, kojų ir pakaušio sritį. Stresas ir įtampa pablogina būklę.
Svarbu nekasyti ir nedirginti niežtinčios vietos, nors tai ir sunku. Efektyviausiai niežulį veikia gliukokortikosteroidų tepalai (silpnesni: hidrokortizono, prednizolono tepalai 1-2 k. per dieną; stipresni: triamcinolono ir flumetazono; stiprūs: betametazonas, budezonidas, klobetazonas ir kt.). Nedideli ploteliai gali būti infiltruojami ilgai veikiančiais gliukokortikosteroidais (triamcinolono acetonidu). Prieš miegą, ypač paūmėjimų metu, rekomenduojama išgerti antihistamininių vaistų. Jie sumažins niežulį ir padės užmigti.

Susiję straipsniai

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai