Klasikinis masažas. II dalis

Tęsiame masažui skirtų straipsnių ciklą. Nagrinėdami straipsniuose pateiktą medžiagą, jūs galėsite išmokti šio, jau kelis tūkstančius metų naudojamo gydymo ir sveikatingumo metodo abėcėlės. Daugelis žmonių, net ir visiškai nesimokę masažo technikos, bando jį daryti savo artimiesiems ir sau patiems. Tikimės, kad žurnale pasirodantys straipsniai padės tai daryti geriau, o nedrįstančius ar nesugebančius masažuoti paskatins pradėti mokytis šio nesudėtingo, tačiau labai efektyvaus metodo.
 

Yra 6 pagrindiniai klasikinio masažo būdai:
• glostymas,
• trynimas,
• maigymas,
• vibracija,
• smūgiavimas,
• specialūs judesiai arba pratimai.
Norint maksimalaus efekto dažniausiai per vieną procedūrą masažuojama keliais būdais ir jie kaitaliojami. Kartais viena ranka masažuojama vienu būdu, pavyzdžiui, glostoma, antra ranka - kitu, pavyzdžiui, trinama.
 

GLOSTYMAS


Tai bene dažniausias masažo būdas. Beveik visada glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, glostymas įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka turi lengvai slysti odos paviršiumi taip, kad nesusidarytų odos raukšlės.
 

Terapinis poveikis


Vietinis. Glostymas teigiamai veikia odą, pašalina suragėjusias epidermio ląsteles, pagerina riebalinių ir prakaito liaukų veiklą, odos tonusą, medžiagų apykaitą. Gerėja kraujo apykaita ir limfos tėkmė masažuojamoje vietoje, sumažėja audinių pabrinkimas.
Centrinė nervų sistema. Paviršinis glostymas mažina centrinės nervų sistemos dirglumą, veikia raminamai, atpalaiduojančiai. Gilusis glostymas gali veikti ir tonizuojančiai.
Organai ir audiniai. Glostymas, jeigu masažuojamos specialios refleksinės zonos, gali palankiai veikti su šiomis zonomis susijusių organų ir audinių funkciją (žr. “Masažavimas sergant tam tikromis ligomis”).


 

Pagrindinės taisyklės


1. Glostant masažuojama kūno vieta turi būti maksimaliai atpalaiduota.
2. Glostoma lėtai, ritmiškai, minkštai, pagal kraujotakos ir limfos tekėjimo kryptį (tik nugara glostoma abiem kryptimis).
3. Glostant rekomenduojama judesiais artėti artimiausių limfmazgių link, tačiau limfmazgių sritis nemasažuojama. Raumuo masažuojamas pagal raumeninių skaidulų kryptį.
4. Esant patinimams, pabrinkimams, atsiradusiems dėl limfos sąstovio, daromas “nusiurbiamasis masažas” ir pradedama glostyti aukščiau pabrinkimo vietos esanti galūnės sritis. Pvz., jei patinusi pėda, pradžioje masažuojama šlaunis, po to blauzda ir tik galiausiai pati pėda, taip “sudarant vietą” pabrinkimą sukeliantiems skysčiams nutekėti iš pažeistos vietos.
 

Technika


Glostoma gali būti:
• Visu delnu, nykščio ir mažylio pakyla, kumščiu (taip masažuojama nugara, pilvas, krūtinė, rankos, kojos).
• Pirštus pusiau sulenkus į kumštį (masažuojant nugarą, delną ir padą).
• Smiliaus ir didžiojo bei smiliaus ir mažojo pirštų pagalvėlėmis (taip masažuojamos nedidelio ploto ir jautrios kūno vietos - veidas, pirštai, sąnariai, tarpšonkauliniai tarpai).
• Vien tik nykščio pagalvėle (masažuojant nervų išėjimo į kūno paviršių vietas, pirštus, plaštaką, pėdą, veidą.
 

Glostymo būdai


• Plokščias paviršinis glostymas. Juo pradedamas ir baigiamas masažas, taip pat jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Tai pats paprasčiausias, švelnus, tausojantis glostymas, vos liečiant odos paviršių.
• Giliajam glostymui naudojama didesnė jėga, labai dažnai ji sukoncentruojama į nykščio arba mažylio pirštų pakylas. Kadangi gilusis glostymas labai pagreitina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, jis visų pirma taikomas esant vietiniams kraujo bei limfos tėkmės sutrikimams, (pvz., ilgalaikiam galūnės nejudrumui). Giliojo glostymo poveikio būdai: glostymas krumpliais (taip glostomos daugiausiai riebalų sukaupusios kūno dalys arba standaus jungiamojo audinio plotai: juosmens, kryžmens sritis, nugara, sėdmenys, delnai ir padai), lyginimu (glostoma didžiųjų pirštakaulių paviršiais rankų pirštus sulenkus per delnų - pirštų sąnarius. Lyginama masažuojant tas pačias kūno vietas kaip ir krumpliais), grėblinis glostymas (glostoma ištiestų ir praskėstų pirštų pagalvėlėmis, dažniausiai šiuo metodu masažuojami tarpšonkauliniai tarpai, dideli kūno plotai arba kai reikia, kad nebūtų poveikio pažeistoms odos vietoms), plokščias žiedinis glostymas (pilvo ir sąnarių glostymas, glostoma ratais, nykščius priglaudus prie likusių pirštų).
• Nenutrūkstantis glostymas. Šiuo atveju glostoma lėtai, ranka glaudžiai apimant masažuojamą kūno dalį, nykštį atlenkus į šoną, o keturis pirštus suglaudus. Tai taip pat pagerina kraujotaką ir limfos nutekėjimą.
• Nutrūkstantis glostymas. Jo metu siekiama padaryti didesnį poveikį giliau esančioms nervų galūnėms, dar labiau pagreitinti kraujotaką, pagerinti raumenų susitraukimus. Todėl masažuotojas ranką judina kiek greičiau, šuoliukais, spusteldamas audinius.
 

TRYNIMAS


Tai didesne jėga nei glostymas atliekamas veiksmas. Šiuo atveju masažuotojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Audiniai trinant pajudinami, pastumiami ir ištempiami įvairiomis kryptimis. Trinama prieš ir pagal limfos tėkmę.
Terapinis poveikis
Daug stipriau negu glostymas skatina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą, raumenų sugebėjimą susitraukti, odos ir raumenų tonusą. Trynimas didina audinių paslankumą, nutraukia nereikalingas sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, ištempia randus. Nervų išėjimo į kūno paviršių vietų trynimas arba trynimas nervinių kamienų kryptimi mažina jų dirglumą ir skausmą.
Pagrindinės taisyklės
Trinama prieš pradedant maigyti - taip šiai procedūrai paruošiami audiniai. Dažniausiai trinama lėčiau negu glostoma. Norint padidinti trynimo jėgą, galima masažuojant uždėti vieną ranką ant kitos ir trinti abiem rankomis. Trinant ranka turi būti tampriai prigludusi prie masažuojamojo kūno vietos. Atsargiai galima trinti esant minkštųjų audinių ūmiems pažeidimams, patinimams ir limfos stazei.
Technika
Trinti galima:
• delnu arba jo pagrindu,
• išorine arba vidine delno briauna,
• krumpliais,
• kumščiu,
• pirštakauliais,
• vieno arba kelių pirštų pagalvėlėmis,
• dilbiu.
PAGRINDINIAI TRYNIMO BŪDAI YRA ŠIE :
• Išilginis trynimas (trinama vienos arba abiejų rankų delnais; taip masažuojama ranka, nugara, kojos).
• Skersinis trynimas (delnais arba įvairiomis plaštakos dalimis; taip masažuojama juosmens kryžmens sritis, nugara, šlaunis).
• Spiralinis trynimas (trinama delnu arba keturių pirštų pagalvėlėmis, kartais delno pagrindu; taip masažuojamas kryžmuo, nugara, sėdmenys, sąnariai).
• Žiedinis trynimas (trinama pirštų pagalvėlėmis, trinant masažuojamą kūno vietą ratu arba žiedu; taip masažuojami sąnariai, ypač stengiantis paveikti jų plyšį bei nervų išėjimo į kūno paviršių vietas).
• Pjovimas (atliekamas išorinėmis delnų briaunomis, rankos - 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis, iš trinamų audinių tarp plaštakų būtinai turi susidaryti volelis; taip masažuojama esant dideliam riebalų susikaupimui poodiniame audinyje, taip pat nugara, juosmens kryžmens sritis, stambius sąnarius).
• Štrichavimas (štrichuojama ištiestais vienu ar keliais pirštais, jų pagalvėlėmis, sudarius su trinamuoju paviršiumi 30o kampą. Štrichuojant trumpais brūkšniuojančiais judesiais, išjudinami ir paveikiami giliau esantys audiniai, jie suminkštėja, tampa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai).

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai