Paprastai, išmintingai, mylint

Pastarąjį dešimtmetį Rytų medicina populiarėja ir Vakaruose. Rytų medicinos programos integruojamos ir į Amerikos bei Vakarų Europos medicinos universitetus. Šiuolaikinėse klinikose drauge su vadinamosios tradicinės medicinos metodais taikomi ir netradiciniai. Vieni iš jų – Ajurvedos metodai. Ajurveda – tai senovės Indijos žinių apie sveikatą ir gyvenseną bei gydymo sistema, turinti 5 tūkst. metų tradicijas. Kuo tolimos šalies bei savitos kultūros tradicijos patrauklios vakariečiams? Ar sudėtinga suprasti Ajurvedos principus ir pasinaudoti jais savo kūno bei dvasios sveikatai stiprinti? Lietuvoje lankėsi Jiva Ajurvedos tyrimų instituto (Faridabadas, Indija) vadovas Ajurvedos medicinos daktaras Partapas ČauHanas (Partap Chaunhan). Jis susitiko su medikais, konsultavo pacientus, skaitė paskaitas.
 

Harmonijos keliu


Pagal Ajurvedą, žmogus yra ir fizinis kūnas, ir protas bei intelektas, ir siela. Ajurvedos metodai skirti visų šių sudedamųjų dalių darnai bei harmonijai sugrąžinti.
Pasak daktaro Partapo Čauhano, Ajurveda (ajur – gyvenimas, veda – mokslas) yra sudėtinga disciplina, tačiau esminius jos principus nesunku suprasti, nes šią sistemą dar galima vadinti natūraliu ir harmoningu gyvenimu. O tai kiekvienam, pavadinkime, gyvenimo gyventojui turėtų reikšti neskubų ir darnų būties realizavimą, kai mėgstamas darbas teikia pasitenkinimo, kai namuose jauku, kai vyrauja sveikata, supratimas, meilė ir savitarpio pagalba – nuolat patiriamos bei kitiems dalijamos vertybės.
Kodėl jų vis labiau stokojame? Pirmiausia, sako daktaras Partapas, dėl to, kad jau nuo ryto pradedame gyventi nenatūralų gyvenimą: dantis valome pasta su cheminėmis medžiagomis, pusryčiams valgome nenatūralų ir organizmo poreikių netenkinantį maistą, atskubėję į darbą šypsomės, bet ne natūraliai, o tik dėl to, kad taip priimta. Įsigyjame daiktų, manydami, kad jie palengvins gyvenimą ir taupys mūsų laiką, tačiau sociologai daro pastabas: kuo daugiau žmonės taiko naujų technologijų, tuo mažiau jie turi laisvo laiko. Lėktuvo keleiviai, paprašyti išjungti mobiliuosius telefonus, suirzta, nes mano, kad negali sau leisti ramybės ir poilsio.


Ajurvedos specialistai pataria: naudokite intelektą, kad teisingai nuspręstumėte bei pasirinktumėte. Neteisingos mintys – tai, Ajurvedos požiūriu, ir pagrindinė somatinių (kūno) bei psichikos ligų priežastis. Neteisingai mąstant, kinta ir fiziologiniai procesai organizme. Gyvenime daug situacijų, primenančių šią: žmogus kenčia dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Jis turėtų atsisakyti netinkamų mitybos įpročių, tačiau negali to padaryti. Jis vartoja vaistų, tačiau nemalonūs simptomai kartojasi. „Toks žmogus primena dramblį, kuris, išsivoliojęs purve, prausiasi duše ir vėl brenda į drumzliną vandenį, – iliustravo svečias. – Harmonijos su savimi bei aplinka praradimas verčia žmones arba kentėti, arba stabtelti ir pagalvoti: „Ką darau ne taip?“. Žmogus turi intelektą, t.y. sveiką protą, ir gali, juo naudodamasis, išdrįsti atsisakyti dalykų, kurie jam sudaro problemų. Tačiau šiuolaikinio žmogaus protas nuolat užimtas!“
 

Kodėl nesinaudojame sveiku protu?


Dr. Partapas nurodo keletą priežasčių. Pirma, žmogaus proto ir kūno valdžią neteisėtai yra užgrobusios juslės, arba norai. Akys trokšta reginių ir visiškai neišgyvena, kad kūnas pavargęs ir nenorėtų vakarinių televizijos laidų; skonis, kaip vienas gyvybinių organizmo poreikių tenkintojų, taip pat linkęs piktnaudžiauti. Jusles kontroliuoti sunku, jos – labai galingos, tarsi pašėlę arkliai, tempiantys vežimą į skirtingas puses. Bet be kontrolės bei gyvenimo valdymo negalimas ir gyvenimo džiaugsmas. „Tik ramus protas gali kontroliuoti jusles. Nerimas ir nepasitenkinimas yra neramaus (nesveiko) proto pasekmė, – pripažįsta dr. Partapas. – Norėdami gyventi harmoningai, būti žvalūs, sveiki ir gražūs, turime savo nerimą pakeisti kita energija.“
Galbūt reikia visiškai pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, galbūt trūksta šviežio oro, sveiko maisto ar disciplinos, planuojant dieną; gal turėtumėt vaikščioti pėsčiomis, būti gamtoje, išmokti kvėpavimo ir hatha jogos pratimų, susikurti ramią atmosferą namuose. Klausytis ramios, klasikinės, atpalaiduojančios muzikos. Būti pasirengę nuraminti jusles. Medituoti. Meditacija – tai nurimusio proto būsena, galima sakyti, kad medituojant protas dingsta, atsitraukia. Įveikus proto nerimą, ateina suvokimas, kokia yra žmogaus gyvenimo esmė. „Mano gyvenimo esmė, – sako dr. Partapas, – mylėti, su meile kurti aplinką ir padėti kitiems.”
 

„Ką tu žinai apie save?“


Į klausimą „Kas tu esi?“ dažnai atsakoma: „Esu siela“. O ką tai reiškia jums? – paklaustų Ajurvedos žinovas. Ar nekartojate kažkur išgirstų žodžių? Savęs pažinimas – ilgas kelias, bet drauge ir malonus. Ajurvedos mokyme yra ir tokia maksima: daryk ką nori, bet – vadovaudamasis tikromis žiniomis. O, jų turint, galima pasiekti labai daug. Viskas priklauso nuo ryžto.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai