Nuo garso priklauso sveikata

Gyvenimas negirdint garsų dažnam mūsų atrodo itin sudėtingas, juk garsas mus stimuliuoja, ramina, galų gale – apsaugo nuo vienokių ar kitokių situacijų ir padeda bendrauti, pasiekti tikslų. Šiandien norėčiau pakalbėti apie garsą kiek kitu aspektu. Garsas: muzika ir triukšmas – dvi visiškai priešingos sąvokos, tačiau ir viena ir kita turi įtakos mūsų sveikatai. Kokia toji įtaka, ar tiesa, kad muzika gali gydyti ir kiti mitai bei faktai apie garsą kiek žemiau.
 

Trumpas interviu


Kalbėdama apie garsą, tiksliau – apie muziką, nutariau pakalbinti žmogų, kaip niekas kitas glaudžiai susijusį su muziką – muzikos prodiuserį Moorchique.
 

Kas jums yra muzika?


Garsas man tai, kas sukelia emociją: pyktį džiaugsmą, liūdesį, neapykantą, nostalgiją, šiltus jausmus, gailestį, pasididžiavimą... Muzika yra mano gyvenimo dalis. Asmeniškai aš, kadangi esu muzikos pasauliui artimas menininkas, savo gyvenimo be muzikos neįsivaizduoju: jos gali būti daugiau arba mažiau, bet visiškai nebūti – negali. Tai būtų tas pats, lyg žmogus be maisto.
 

Ar muzika – Jūsų „jėga“, ar tai tiesiog darbas, kurį mielai dirbate?


Būdavo gyvenimo tarpsnių, kai pradėdavau darbo dieną vienu ir tuo pačiu kūriniu, kuris kaip geros nuotaikos užtaisas „įkraudavo“ visai dienai. Be abejo, toks kūrinys yra ir dabar. Šiuo metu mielai klausausi Witney Huston „All at once“.
 

Ar niūniuojate besimaudydamas?


Vonioje neniūniuoju. Niekada nieko neniūniuoju, bet mintyse visada skamba kuri nors aktuali melodija: darytas darbas, prisimintas kūrinys, neseniai įdainuotas kūrinys. Ir sukasi jis mano galvoje mažiausiai 50 kartų iš eilės.
 

Ar yra situacijų, kai muzika trukdo?


Trukdo mylintis, nes tuomet ji blaško dėmesį. Jeigu muzika šalia, aš negaliu iki galo atsiduoti mylimai žmonai. Nepagalvokit, tai ne konkurencija, tiesiog dažniausiai muzikos negaliu girdėti kaip meno, bet klausausi kaip produkto. Todėl man vietoj mylimosios bučinio „chetas” per aštriai zyzia, arba „s“ raidės vokale per daug, ritmas „veliasi”, tai bosistas „šlubas“ ir t.t.


 

Pagiriamasis žodis muzikai


Moorchique ačiū už pokalbį, o mes tęsiame savo paieškas. Ne iš piršto laužta, o moksliniais tyrimais įrodyta, kad muzika turi įtakos tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai. Tuo ir paremta dabar populiarėjanti „muzikos terapija“. Pasirodo, muzika gali padėti nuo onkologinių skausmų kenčiantiems pacientams, sergantiesiems depresija, vystymosi sutrikimų turintiems vaikams, pacientams, kurie gydomi po insultų, taip pat esant raumenų įsitempimui, kai kurioms širdies ligoms. Muzika stimuliuoja tam tikras smegenų sritis, generuojamas impulsas, kuris ir daro visą šį teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Pats akivaizdžiausias pavyzdys galėtų būti noras sparčiai ir ritmingai judėti esant greito tempo ritmiškam muzikos kūriniui ir noras atsipalaiduoti, nusnūsti posmelį girdint švelnią lyrišką melodiją. Meryland’o universiteto medicinos mokyklos mokslininkai įrodė, kad džiaugsminga muzika turi teigiamą įtaką kraujagyslių funkcijai, esmė paprasta – poveikis pasireiškia netiesiogiai dėl mūsų patiriamų teigiamų emocijų. Norite pagerinti savo širdies ir kraujagyslių būklę, receptas vienas – klausykitės tos muzikos, kuri jums iš tikrųjų patinka. Tai tarsi skaniausias pasaulyje vaistas – pasirenki pagal savo skonį ir tai puikiai veikia! Maža to, muzika didina ir žmogaus fizinę ištvermę. Beje, pastarasis faktas patvirtintas gana neseniai, tačiau yra itin patrauklus, norint pasiekti optimalios fizinės formos arba sulieknėti. Juk muzika ištvermingumą padidina apie 15 procentų. Efektas labai paprastas, mes esame „prisukami“ tarsi kokie peliukai ir pasiduodame pateiktam ritmui, pačios mintys nukrypsta nuo to, kiek ilgai trunka atlikti vienokius ar kitokius veiksmus – užsimirštame. Štai jums ir teigiamas rezultatas.

 

Muzika mūsų protams


Ką gero muzika suteikia fiziniam kūnui, jau išsiaiškinome, dabar beliko pakalbėti apie protą. Mokslininkams kėlė nemažai klausimų tas faktas, kodėl užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti vos keturių savaičių, tuo tarpu realiai „siurbliuko“ funkciją ji atlieka tik nuo aštuntos. Išaiškėjo, jog širdies plakimas atlieka garsinės stimuliacijos funkciją, reikalingą augančio vaisiaus smegenų neuronų vystymuisi. Pasirodo, embriono vystymusi pasibaigus, garso įtaka smegenų veiklai nesibaigia, muzika skatina protinius gebėjimus. JAV mokslininkai tyrė vaikus nuo jaunesnio mokyklinio amžiaus iki paauglystės ir pateikė štai tokias išvadas: vaikai, kurie lankosi kartu su savo tėvais muzikos koncertuose, gabesni matematikai nei to niekad nedarantys bendraamžiai!
 

Tai įdomu


Tam, kad pasigirstų garsas, kažkas turi labai greitai vibruoti.
Visos garso bangos oru sklinda vienodu greičiu – maždaug 350 m/s – taigi turite galimybę muziką ir triukšmą išgirsti vienodai greitai.
Senovės graikų gydytojai skirdavo muzikos terapiją savo pacientams dar prieš 2000 metų.
Telefono linijomis muzika pirmą kartą buvo transliuota 1876 m., t.y. tais pačiais metais, kai buvo išrastas telefonas.
Apie 1/3 visų parduodamų kompaktinių muzikos plokštelių – piratinės.
 

Keli žodžiai apie triukšmą


Istorijos šaltiniuose teigiama, kad antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai ir reikalavo uždrausti ankstyvo ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė ramų miestelėnų miegą. Taigi netvarkingą skirtingų dažnių ir stiprumo garso bangų „mišinį“, kuris mūsų ausims nėra priimtinas, vadiname triukšmu. Tiesioginis neigiamas triukšmo poveikis – akustinė trauma, klausos nuovargis ir kurtumas – ne vieninteliai neigiami triukšmo padariniai. LOR specialistai nustatė, kad dėl visuotinės „triukšmo epidemijos“, ypač dėl stipraus, impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, taikliai vadinamo „spragilų muzika“, net 30–40 proc. 14–20 metų amžiaus jaunuolių klausa yra pažeista. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai, jie tampa pikti, perdirginti, neramūs. Nuo triukšmo (nebūtinai muzikinio) gali pradėti skaudėti galvą, sutrikti miegas, atmintis, pablogėti žmogaus klauso ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija. Triukšmas – tai lėtinis stresas. Taigi, gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir išeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai