Muzika, šokis, piešinys, aromatas – ar tai gali padėti pasveikti?

Kai medikai nuleidžia rankas siūlydami laukti stebuklo, į pagalbą sergantiesiems ateina alternatyviosios terapijos. Laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėsimės su įvairių jų sričių atstovais. Pirmajame laidų ciklo reportaže – pokalbis su muzikos terapeute Jurgita Žebrauskaite-Taločkiene.
 

Pirmieji muzikos terapijos žingsniai Lietuvoje


Vilnietė muzikos mokytoja Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė, baigusi mokslus Pedagoginiame universitete, studijas tęsė Norvegijoje, ten dvejus metus mokėsi muzikos terapijos. Užsienio šalių gydymo įstaigose ji taikoma gerontologijoje, psichoterapijoje, onkologijoje. Muzikos terapiją pasitelkia ir socialiniai darbuotojai. Lietuvoje šiuo metu muzikos terapeutų yra tik aštuoni.
Vienoje Oslo psichiatrijos ligoninių Jūratė dirbo su ypač sunkiais ligoniais, kurie gyveno vienutėse, buvo izoliuoti vienas nuo kito ir nuo visuomenės. Toje ligoninėje atskirame kambaryje vykdavo muzikos seansai. „Kambaryje būdavo sudėti įvairūs muzikiniai instrumentai. Ligoniai patys smalsaudami užeidavo į tą patalpą ir, pasiėmę kokį instrumentą, išgaudavo vieną kitą garsą. Muzikos terapeutas tuoj pat sureaguodavo į jo muzikavimą pianinu. Tai labai nustebindavo ligonius, tačiau sukeldavo jiems ir stiprių teigiamų emocijų. Atrodytų, toks nereikšmingas įvykis iš tiesų yra itin svarbus ligonių gydymui. Jie galbūt po ilgo laiko pirmą kartą imdavo kontaktuoti ir žiūrėti į akis kitam žmogui,“ – pasakojo Jurgita apie muzikos terapiją užsienio ligoninėse. Ji taip pat prisiminė, kaip tokiu būdu pavyko prakalbinti keletą mėnesių su niekuo nebendravusią buvusią narkomanę. Pasiklausiusi muzikos ir pati pabandžiusi muzikuoti, moteris staiga pratrūko ir ėmė kalbėtis su muzikos terapeutu. Žinoma, sveikti po šio įvykio jai sekėsi lengviau.
 

Muzikos garsai per anksti gimusiems kūdikiams


Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė šiuo metu rengia specialią muzikos terapijos metodiką prižiūrint neišnešiotus kūdikius. Ji norėtų, kad ir Lietuvos gydymo įstaigose atsirastų muzikos terapijos seansai. „Pasaulio literatūroje yra aprašyta apie penkiasdešimt tyrimų su neišnešiotais kūdikiais. Jų metu išsiaiškinta, kad neišnešioti vaikai paaugę dažniau serga, yra silpnesnio imuniteto ir neretai silpnesnės psichikos. Po kurio laiko jie tampa muzikos terapeutų klientais,“ – sakė J.Taločkienė. Ji siekia nutraukti šį ratą ir pasirūpinti tokiais vaikučiais, kai jie tik gimsta. Jiems grojami klasikinės muzikos įrašai, jų mamyčių širdies dūžiai ar gimdos garsai. Klausydamiesi šių garsų, naujagimiai tampa ramesni, jie atpažįsta savo mamą, o ateityje mažiau serga įvairiomis ligomis, ypač psichikos.
Jurgita sakė, jog daug geriau būtų pradėti taikyti muzikos terapiją dar besilaukiančioms moterims. Galbūt to užtektų, kad kūdikis gimtų laiku ir būtų sveikas.


Jurgita pasakojo, kad ir Lietuvoje vyksta muzikos terapijos seansai autizmu sergantiems vaikams. „Jie gyvena savame pasaulyje, jiems nereikalingi pašnekovai, jie neturi draugų. O muzikavimo metu jie pradeda žiūrėti į akis ir net kalbėtis su psichoterapeutu,“ – pasakojo muzikos terapeutė. Tikra pergale medikai laiko autizmo sergančio vaiko norą bendrauti su kitais vaikais. Argi negalima vadinti stebuklingu muzikos gebėjimo sukelti tokius pokyčius?
 

Muzikos kalba suprantama visiems


Jurgita sutinka, kad Lietuvos medikai dar nelabai daug žino apie muzikos terapijos galimybes. Nors kai kuriose Lietuvos psichiatrijos ligoninėse vyksta specialūs seansai, tačiau dažniausiai jie apsiriboja muzikos klausymu. O tikrosios muzikos terapijos uždaviniai didesni. „Muzikos terapeutas yra tas žmogus, kuris, pasitelkęs garsą, bando rasti kelią į sergančiojo širdį. Muzika yra tik instrumentas, padedantis ligoniui atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Muzikos terapeutas turi stebėti ir kontroliuoti šiuos procesus,“ – aiškino Jurgita Taločkienė.
Pašnekovė sakė, kad ne visuomet klasikinė muzika turi gydomąjį poveikį. Dažnai bendravimas prasideda nuo tos muzikos, kuri labiausiai patinka sergančiajam. Jurgita sakė, kad muzikos terapeuto užduotis – išsiaiškinti, kokio muzikinio stiliaus kalba kalbėti su pacientu. „Repas, džiazas, rokas ir net metalas – mes turime žinoti visus šiuos stilius ir mokėti jais kalbėtis su žmogumi,“ – aiškino muzikos terapeutė.
Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikas žmogus“, nes tik joje jūs galėsite išvysti išskirtinius pasakojimus apie alternatyviąsias terapijas.
Kitose laidose pamatysite reportažus apie šokio, piešimo, kvapų, reljefo ir kitas terapijas.
Laida „Sveikas žmogus“ domisi sveikos gyvensenos be vaistų galimybėmis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai