Ieškote namų daktaro? Rinkitės geriausią draugą!

 Ramina ir gydo

 

Aurelija Staskevičienė, Lietuvos kinologų draugijos atstovė, teigia, jog medikų yra įrodyta, kad šuns glostymas normalizuoja kraujospūdį. Iš tiesų Niujorko universiteto mokslininkai, tyrę hipertonija sergančius biržos tarnautojus, nustatė, kad glostant šunį sulėtėja žmogaus širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, sumažėja raumenų įtampa.

Anot A. Staskevičienės, šunys taip pat yra puikūs terapeutai vyresnio amžiaus žmonėms, mažina depresiją, išsklaido vienatvę, slopina emocines problemas.

Padeda keturkojai ir reabilitacijos po infarkto metu. Įrodyta, kad net 94 proc. infarktą patyrusių ir šunis laikančių žmonių pasveiksta, o tarp šunų nelaikančių žmonių šis skaičius yra 72 proc. „Terapija taip pat galime vadinti, kai sveikstantiesiems po infarkto gydytojai rekomenduoja reguliarius pasivaikščiojimus gryname ore, kurie su šunimi yra daug kokybiškesni“, – sako pašnekovė.

 

Vaikų terapeutai

 

Šunų terapija itin paplitusi gydant vaikus – jų emocinei savijautai stabilizuoti, protinei raidai skatinti, kalbos, motorikos sutrikimams gydyti.

A.Staskevičienė teigia, kad šunys naudojami ir mokant skaityti: „Vaikai gėdijasi garsiai skaityti prieš klasę, užsikerta, o štai šuniui namuose skaito, skiemenuoja ir įveikia fobijas.“

Nustatyta, kad dirbant su vaikais šunų terapija yra labai veiksmingas būdas atlikti kasdienis nuobodžius pratimus, šunys padeda vaikams atsipalaiduoti, suteikia žaismingumo. Su keturkojais vaikai būna nuoširdesni, arčiau juos prisileidžia, patiria teigiamas emocijas, mokosi empatijos, o neigiamos emocijos, tokios kaip agresija, – slopinamos.

 

Įvairūs sutrikimai

 

Šunų terapija taikoma esant įvairiems sutrikimams bei psichinei ir fizinei negaliai. Tarp sudėtingesnių – cerebrinis ir įvairios kilmės galūnių paralyžius, neurozė, Dauno sindromas, regos sutrikimai. Šunų terapija yra labai efektyvi pagalbinė priemonė gydant autizmu sergančius vaikus.

Keturkojai padeda gydant ir dažniau pasitaikančius nuotaikos ir kitus emocinius sutrikimus, nerimą, aktyvumo, dėmesio, kalbos sutrikimus, kai kyla sunkumų mokykloje, laikysenos ydų. Šunų terapija plačiai naudojama ir vaikų reabilitacijos procese. Visi jos užsiėmimai yra pritaikomi individualiai, atsižvelgiant į neįgalumo laipsnį, diagnozę ir gydytojų rekomendacijas.

A. Staskevičienė teigia, jog svarbu suprasti, kad šuo – tai ne tabletė ar chirurgo skalpelis, jis veikia žmogaus emocijas, todėl reikia kantrybės – šunų terapijos rezultatai pasiekiami ilgalaikiu procesu, o ne per naktį.

 

Paruošimas terapijai

 

Dažniausiai terapijai naudojami šunys – niūfaundlendai, landsyrai, auksaspalviai retriveriai, labradorai. „Šie šunys yra lengvai dresuojami, labai imlūs mokymui, iš prigimties įpratę dirbti su žmogumi, šeimos šunys, aukšto intelekto ir galbūt emociškai artimesni žmogui“, – sako A. Staskevičienė. Terapijai ruošiami šunys kruopščiai atrenkami: jie turi būti lengvai prisitaikantys prie naujos aplinkos, žmonių, draugiški, meilūs, ramūs netikėtose situacijose (pvz., pacientui sušukus) ir, žinoma, rodyti pasitenkinimą atliekamomis užduotimis.

Šuns parengimas terapijai trunka ilgai, aiškina pašnekovė, be to, ruošiamas ne tik pats šuo, bet ir žmonės, dirbsiantys su juo. „Dažniausiai rengiamas ir asistentas, nes su šunimi dirba du žmonės.“ A. Staskevičienė taip pat pabrėžia, kad šuo rengiamas ne apskritai gydymui, bet konkrečiai programai – pvz., vaikų motorikos sutrikimams gydyti ir pan.

 

Terapeutai ir asistentai

 

Nors gali būti sunku atskirti, būtina pabrėžti, kad terapiniai ir asistuojantys šunys nėra tas pats. Pagrindinė terapinių šunų misija yra užduočių atlikimas pacientų lankymo metu, o asistuojantieji yra neįgaliųjų augintiniai, padedantys jiems kasdieniame gyvenime.

Dažniausiai matome akliesiems asistuojančius šunis, tačiau jie dresuojami ir, pvz., žmonėms, sergantiems diabetu, – jie užuodžia sumažėjusį insulino kiekį kraujyje ir primena šeimininkui apie vaistus. Taip pat patiriantiems epilepsijos ir kitus priepuolius – šiais atvejais keturkojai arba prieš priepuolį, jausdami pakitimus žmogaus organizme, įspėja šeimininką apie artėjantį priepuolį arba jam susmukus pradeda loti ir taip prišaukia pagalbą.

 

Diagnostikos tikslais

 

Šunys ne tik dalyvauja terapijoje, asistuoja sergantiesiems, bet ir gali ... diagnozuoti kai kurias ligas.  Tai prieš kelerius metus nustatė Kalifornijos mokslininkai. Keturkojai savo ypatinga uosle sugeba nustatyti net ankstyvą krūties arba plaučių vėžio stadiją. Mokslininkų grupė atliko eksperimentą, kurio metu 5 specialiai išmokyti šunys turėjo diagnozuoti onkologines ligas. Tyrime dalyvavo 170 žmonių, iš jų 55 sirgo plaučių vėžiu, 31 – krūties vėžiu, o likusieji buvo sveiki. Iš dalyvavusių žmonių buvo paimti iškvėpto oro mėginiai, kuriuos vėliau per specialius įrenginius uostė šunys. Specialiai dresuoti keturkojai visiškai tiksliai atsiguldavo arba pritūpdavo prie sergančio žmogaus oro mėginio.

 

Mažina stresą

 

Čikagos Lojolos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad gyvūnų terapija turi teigiamą poveikį pacientų psichinei, emocinei ir fizinei būklei. Tyrimo vadovė Džiulija Harvi ir jos kolegos, auginantys šunis terapijos tikslais, savo tyrimo išvadose teigia, kad ši terapija sumažina pacientų stresą ir nuskausminamųjų poreikį.

 

Suteikia džiaugsmo

 

Seint Luiso universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų atliktas tyrimas su 45 pacientais parodė, kad ligoniai, per savaitę nors pusvalandį praleidžiantys su terapiniu šunimi, jaučiasi daug mažiau vieniši jau po šešių savaičių nuo terapijos pradžios (palyginti su kontroline grupe).

Viljamas Benksas, vienas iš tyrimo vadovų,  sako: „Toks poveikis pasiekiamas ne todėl, kad šunys skleidžia stebuklingas bangas, o todėl, kad žmonės išmoksta džiaugtis ir mėgautis.“ Nors tiriamieji žinojo, kad leidžia laiką su specialiai dresuotu terapiniu šunimi, jiems jis vis tiek priminė praeityje ar netgi tolimoje vaikystėje patirtą džiaugsmą. Dauguma teigė, kad buvo pamiršę, kokį malonumą teikia laiko leidimas su šunimis.

  

Šunų terapija Lietuvoje

 

Lietuvoje šunų terapijos sertifikatai kol kas nėra išduodami.  Tačiau Lietuvos kinologų draugija (LKD) įsteigė mokymo centrą, kurį sudaro 4 padaliniai, tarp jų yra ir terapijos su šunimis („dogoterapija“) padalinys.

LKD kinologai Vilniuje, Šiauliuose, Plungėje, Kaune ir kitur jau daugiau kaip dešimtmetį rengia šventes ir parodomąsias programas, skaito paskaitas, organizuoja susitikimus vaikų ugdymo įstaigose. Draugija organizuoja įvairius konkursus šunų parodų metu, remia Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro kinologinę veiklą, VšĮ „Gelbėkit vaikus“ rengiamus konkursus. Pradėjus veikti mokymo centrui, padedant Latvijos specialistams, įvyko pirmasis dogoterapijos seminaras. Šiuo metu iš lenkų kalbos verčiamas šunų, tinkamų terapiniam darbui, testas, pagal kurį bus atrenkami šunys ir, padedant lenkų specialistams, bus pradėti dogoterapeutų pradiniai mokymai.

 

 Šunų terapija – tai pagalbinis reabilitacijos ir gydymo proceso būdas, kuriame dalyvauja atitinkamai išmokyti šunys, siekiant padėti neįgaliesiems ir prie visuomenės neprisitaikiusiems žmonėmis. Jos pagrindas yra ligonio kontaktas su terapiniu šunimi, leidžiantis sukurti ypatingą ryšį tarp jų. 

 

Milda Urbonaitė

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai