Žaliavalgystė grąžina jėgas, jaunystę ir sveikatą

 Veidrodžio atspindys: realybė gąsdina

Pastaruosius dvylika metų Karyn savo kūnu ir siela rūpinasi itin sąžiningai ir reguliariai. Tam, kad įrodytų, jog kiekvienas iš mūsų gali pasikeisti ir būti sveikas, Karyn atidarė žalaivalgių restoraną ir išleido knygą apie gyvą maistą.

 „Aš valau savo organizmą, valgau veganišką maistą. Mano manymu, gyvulinės kilmės produktai yra kenksmingi. Be to, nevartoju narkotikų, negeriu, nerūkau. Taip, aš irgi gėriau, kai buvau 40–45– erių, bet pamačiusi save veidrodyje, pasidaviau. O taip, galėčiau papasakoti daug dalykų, kuriuos dariau. Ne visada gyvenau taip, kaip dabar“, – juokiasi žaliavalgė amerikietė.

Moteris prisipažįsta, kad ilgus metus ji nevengė taurelės ar cigaretės, tačiau vieną dieną suprato, kad šitaip savęs žaloti negalima. Juo labiau kad jų šeimoje moterys ir taip nepasižymėjo gera sveikata.

 „Aš buvau labai nelaiminga, buvo ir negalavimų. Be to, visos mano šeimos moterys mirė labai jaunos. Mama – 46-erių, močiutė – 50-ties, prosenelė – 60-ties. Ir kai pajutau, kad mano sveikata nėra visiškai gera, pradėjau save mokyti ir rūpintis savimi.“

Kosta Rikoje kvaišalus keičia žalieji kokteiliai

Lietuvoje vykusioje konferencijoje apie gyvą maistą, mitybos paslaptis, kurias įminus galima ilgai ir sveikai gyventi, dalyvavo daugybė medikų, mitybos ekspertų iš įvairių pasaulio šalių. Iš Kosta Rikos atvykęs lietuvis Viktoras Kulvinskas taip pat sakė, kad jis beveik visą gyvenimą buvo ligotas, kovojo su vėžiu, artritu.

„Pakeičiau savo gyvenimo būdą ir ėmiau akyse keistis. Prieš tai mano oda buvo tiesiog baisi, kovojau su artritu. Tačiau viską lėmė maisto pasirinkimas.“

Ilgus metus užsienyje gyvenantis lietuvis pasakojo, kad jau ir Kosta Rikoje žmonėms tiesiog nusibodo nesveikas gyvenimo būdas, ir ten pamažu prasideda perversmas.

„Mūsų krašte žmonės pavargo nuo alkoholio, tabako, narkotikų. Jiems visa tai nusibodo, tad pradėjo ieškoti kažko nauja. Dabar labai populiaru tapo valyti organizmą. O pasikeitė viskas pamačius, kokie anksčiau sveiki buvo seneliai ir kokie dabar mes esame ligoti.“

Viktoras Kulvinskas, lygindamas kostarikiečius su lietuvaičiais, sako, kad mes esam kur kas geresnės sveikatos, nepaisant sovietiniais metais išmoktų ydingų dalykų.

„Tos kartos žmonės gėrė daug alkoholio, tačiau jie valgė sveikai, todėl ir sveikata buvo geresnė. Reikia pažiūrėti žmogui į ausis ir matysis, ar gera jo sveikata. Jeigu ausies spenelis didelis, vadinasi, jis sveikas. Mano močiutės ši ausies dalis buvo nutįsusi beveik iki pečių, ir ji buvo labai stipri, turėjo gerą atmintį, nors niekada mokyklos nelankė. O dabar pažiūrėkite, ypač į vaikų ausis, speneliai vos matomi, ypač amerikiečių.“

Pasiryžote keistis – niekam nesakykite

Karyn Calabrese pritaria septyniasdešimt ketverių metų Viktorui, kad mūsų sveikata priklauso nuo to, ką suvalgome. Ir nereikia įsivaizduoti, kad termiškai neapdorotas, kitaip tariant, nevirtas ir nekeptas maistas, neskanus.

„Viskas priklauso nuo pateikimo būdo. Jūs galite mėgti mėsainius, bet jie irgi gali būti neskaniai pagaminti. Daug reikšmės turi eksperimentavimas, apie tai rašau savo knygoje, netrukus pasirodys ir antroji knyga. Tai tikrai gali būti skanu, o jei trūksta saldumo, galite maistą paskaninti, pavyzdžiui, datulėmis. Manau, kad maisto parinkimas yra svarbiausia.“

Gerti žolių kokteilius ar valgyti tik tai, kas nevirta ir nekepta, – ne kiekvienas ryžtasi, tačiau, anot Karyn, situaciją sunkina ne pats žmogus, o jo aplinka.

„Manau, kad sunkiausias dalykas – šalia esantys žmonės. Kai jūs jau pasiruošęs keistis, o aplinkiniai nori sustabdyti ir verčia jaustis nepatogiai. Jeigu jau tikrai pasiryžote, apie šį apsisprendimą niekam nesakykite. Ir jei tie žmonės klaus, kodėl to ar kito nevalgai, atsakykite, kad taip liepė gydytojas. O kai jie pamatys, kad jūs tapote sveikesni, paseks jūsų pavyzdžiu. Turite išmokti apginti save, motyvuoti, šviesti.“

Žaliavalgiai gyvena keliomis dešimtimis metų ilgiau

Karyn nesutinka su tais gydytojais, kurie sako, kad gyvas maistas sukelia riziką susirgti vėžiu. Anaiptol, amerikietė tikina, kad perdirbtuose produktuose randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų, kurie paskatina vėžį.

Viktoras Kulvinskas pastebi, kad nesveikas maistas išprovokuoja mūsų neigiamą elgesį.

„Žmonėms tiesiog protas pasimaišo. Čia, Kosta Rikoje, jaunimas išsitraukia peilį ir juo mosikuoja. Reikia pakeisti savo mitybos įpročius, nes kitaip žmonės negalės vieni su kitais susišnekėti.“

Keturiolika metų gydymo įstaigose nesilankanti Karyn teigia dirbanti po 16 valandų per dieną, šešias dienas per savaitę, ir jaučiasi puikiai. Anot moters, svarbiausia nors palengva pradėti žengti į priekį savo sveikatos labui. „Net jei vieną savaitę atsisakysite ankstesnių maisto produktų, pamatysite skirtumus: kaip jūs jaučiatės, kaip galvojate.“

Žaliavalgiai mano, kad žmogus galėtų gyventi  iki 150 metų, jei tik susilietų su gamta ir nebandytų jos pergudrauti. 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai