Pirtyje

Pirtys buvo žinomos jau senovės Babilonijoje, Persijoje, Kinijoje. Seniausiuose žmonijos raštuose - indų manuskripte, žydų Talmude, musulmonų Korane- randama patarimų, kaip naudotis pirtimi. Manoma, kad pirmosios pirtys senovės Graikijoje buvo pastatytos per Trojos karą XIV-XII a. p. m. e. Garsus senovės graikų gydytojas Hipokratas pirtį, kaip terapijos priemonę, skirdavo ligoniams.
 

Romėniška pirtis - sausas karštas oras sklinda iš specialių skylių sienose bei grindyse. Baseinai su šaltu, vėsiu ar karštu vandeniu.
Rusiška pirtis - šiluma +45-50 laipsnių, labai drėgnas oras (iki 100 proc.) Atsivėsinama gryname ore, eketėje. Išsitrinama sniegu arba apsipilama šaltu vandeniu. Vanojamasi vantomis.
Turkiška pirtis - temperatūra +40-50 laipsnių, pakankamai drėgna (garai eina iš patalpos šonų, grindų). Apsipilama vandeniu mažinant temperatūrą.
Suomiška pirtis - karštas sausas oras iki +90 -140 laipsnių, santykinė drėgmė - 5-15 proc. Atvėstama šalto vandens baseine.
Japoniška pirtis - karštas sausas arba drėgnas oras. Sėdima didžiuliuose kubiluose su karštu vandeniu.
Kaimiška lietuviška pirtis - artima rusiškai pirčiai. Senovės pirtys buvo dūminės (be dūmtraukio), o vėliau - su dūmtraukiu.

 

Kaip elgtis pirtyje?


Į pirtį reikėtų eiti lengvu skrandžiu. Prieš pirtį sveika išgerti puodelį karštos žaliosios arbatos su citrina. Jei jaučiatės šiek tiek peršalę, išgerkite liepžiedžių arbatos su medumi. Arbata skatina prakaitavimą.
Būtina ant galvos užsidėti medvilninę ar lininę kepurę.
Pirmą kartą įėję į pirtį, atsisėskite ant apatinio suolo, atsipalaiduokite ir pabūkite ramiai 5-10 minučių, kol malonu. Jei jaučiate diskomfortą (plaka širdis, darosi nemaloniai karšta), išeikite iš pirties. Apsiprauskite vėsiu vandeniu, ramiai pasėdėkite 10-15 minučių ir eikite į pirtį vėl. Išėjus iš pirties antrą kartą, jau galima šokti į baseiną. Jei vanduo labai šaltas, pakanka tik panerti.
Rekomenduojama pirtyje apsilankyti 2-3 kartus. Visoms procedūroms pakanka skirti vieną valandą. Per ilgai būnant pirtyje padažnėja širdies plakimas, dėl padidėjusio kraujospūdžio gali skaudėti ar svaigti galva. Paskutinė vandens procedūra po pirties turi būti apsiprausimas su muilu ir šiltu vandeniu. Po pirties šiltai apsirenkite ir skirkite laiko poilsiui.
 

Kaip vanotis?


Vanta - neatskiriama drėgnos pirties procedūros dalis. “Masažas” vanta gerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, šalina nereikalingus šlakus.
Prieš vanojimą vantomis padrėkinkite pirties sienas - tai puiki kvapų terapija, paskleidžianti pirtyje patikusį kvapą. Ant akmenų retkarčiais užpilkite puodelį karšto vandens (į jį gali būti įlašinta mėtų, eukalipto ekstrakto, eterinio aliejaus). Niekada nepilkite ant akmenų alaus, jis sudega. Verčiau į 10 l kibirą įpilkite 1/3 butelio alaus, tuomet lengvas malonus aromatas pasklis patalpoje.
 

Kodėl į pirtį eiti sveika?


Karščio ir šalčio dirgiklių kaita pro odos receptorius intensyviai treniruoja kraujotakos sistemą. Tai stresas organizmui gerąja prasme. Pirtis stiprina imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis, ramina nervus, suteikia optimalų psichologinį komfortą. Apsitrynimai, masažai pirtyje mažina sąnarių, stuburo, reumatinius skausmus. Pirties procedūros gydo peršalimo, kvėpavimo ligas, nervinius širdies veiklos sutrikimus, žemą kraujospūdį, lėtinius virškinamojo trakto sutrikimus, odos ligas, degina riebalus. Jei norite numesti svorio, pirtyje skysčių gerkite kuo mažiau; jei norite išvalyti organizmą nuo toksinų, gerkite kuo daugiau.
Nerekomenduojama eiti į pirtį sergant hipertonine liga, akmenlige, epilepsija, esant psichikos sutrikimams, aktyviai tuberkuliozei.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai