Pagal nutylėjimą: neuždrausta – vadinasi, galima

Lietuvoje alternatyvioji medicina nėra pogrindyje, nes ją teikiantys žmonės nėra persekiojami. Ji nėra uždrausta, bet nėra ir įteisinta. Šios medicinos atstovai veikia nelegaliai, nes neturi Sveikatos apsaugos ministerijos licencijų. Tačiau tai nekliudo didinti susidomėjusiųjų ir besinaudojančiųjų alternatyviosios medicinos paslaugomis gretų. Kaip atsirinkti, koks gydymas duos naudą, o koks ne? Kaip nepakliūti į šarlatanų rankas? Aktualią mūsų skaitytojams temą komentuoja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vedėjas habil. med. dr. profesorius Algimantas Kirkutis.
 
Tikrai daug žmonių Lietuvoje naudojasi ir nori naudotis alternatyviosios medicinos paslaugomis. Kodėl?
Iš tiesų vis daugiau žmonių mūsų šalyje nori sustiprinti savo sveikatą ir taip apsisaugoti nuo ligų arba lengviau pasveikti pasinaudodami natūraliosios medicinos pagalba. Tradiciškai ši medicina labai populiari Rytų šalyse, tačiau pastaruoju metu pastebimas didelis susidomėjimas ja ir Vakarų šalyse – JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kt. Ši tendencija aiškinama tuo, kad vis greitėjantis gyvenimo tempas, nenatūrali gyvenamoji aplinka skatina greitą nuovargį, silpnumą ir lėtinių neinfekcinių ligų plitimą, o natūralioji medicina suteikia galimybę greitai atgauti prarastas jėgas ir sustiprinti imunitetą, leidžia papildyti įprastinį gydymą ir reabilitacijos procesą natūraliomis priemonėmis ir procedūromis.
Lietuvoje kol kas įteisinta tik viena medicinos sistema – tai biomedicininiais moksliniais faktais grindžiama medicina (alopatinė). Jos pradininkais laikomi Hipokratas, Sokratas, Avicena ir kiti garsūs gydytojai. Tai palyginti jauna medicinos sistema – jai apie du tūkstančius metų. O kitos medicinos sistemos: ajurveda, tradicinė kinų, Tibeto, japonų, arabų ir kt. žinomos ir naudojamos jau dešimtis tūkstančių metų. Atsiranda ir naujų šakų, pvz., homeopatija, kurios amžius – tik keli šimtai metų.
Neabejotinai visose sistemose labai daug naudingų, istorijos praktiškai patikrintų sveikatos stiprinimo, ligų diagnostikos ir gydymo metodikų ar praktikų. Joms apibūdinti ir naudojamas natūralios medicinos arba pasaulyje labiau paplitęs Papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM, angl., Complementary and Alternatyve medicine) terminas. Mūsų šalyje ši medicina kol kas oficialiai dar nėra pripažinta.
Galbūt pripažinti kai kurie diagnostikos metodai, pvz., „Folio“? Kokios dažniausios PAM šakos siūlomos?
„Folio“ metodas, kaip ir kiti diagnostikos ir gydymo metodai naudojami PAM, nėra pripažinti Sveiktos apsaugos ministerijos.
Sunku pasakyti ir kokie gydymo metodai siūlomi dažniausia, nes šiuo metu nėra kiek rimtesnio PAM paslaugų reglamentavimo. Todėl nėra vykdoma jokia šių paslaugų kontrolė, nevedama apskaita ir statistika. Mano žiniomis, šiuo metu dažniausiai taikomos kai kurios masažo, manualinės terapijos, kineziterapijos rūšys, gydymas vaistažolėmis, homeopatiniais preparatais, adatėlėmis ir kt. Esame parengę net specialią šių praktikų kvalifikaciją pagal tam tikrus jų požymius.
Prašome pristatyti plačiau šią kvalifikaciją. Ką ji duotų žmonėms?
PAM praktikų klasifikaciją parengėme pasinaudodami principais, kurie taikomi tokių praktikų klasifikavimui Nacionaliniame Australijos papildomosios ir alternatyviosios medicinos institute (http://www.nicm.edu.au/content/view/31/35/).
1. Organizmo valymo metodikos: pvz., odos, gleivinių, kvėpavimo takų, žarnyno, kraujo ir kitų sistemų valymo metodai – ajurvedoje vadinami „pančakarma“.
2. Manualinio kontakto ir fizinio poveikio metodikos: pvz., masažas, akupunktūra, chiropraktika, osteopatija, joga, su džok, cigun, tai či, gydymas rankomis (liečiant), Rusen metodika, fiziniai pratimai – kalanetika ir kt.
3. Biosisteminio poveikio metodikos: pvz., sveikos mitybos sistemos, maisto papildai ir vitaminai, žolių preparatai (fitoterapija), aromaterapija, apiterapija (gydymas bičių produktais, įgėlimu), hirudoterapija (gydymas dėlėmis), ozono terapija, hidroterapija, druskų, purvo terapija ir kt.
4. Fizikinių veiksnių poveikio metodikos: pvz., ultragarso terapija, diatermija, infraraudonieji spinduliai, TDP lempa, elektromagnetinės bangos, šviesa, šiluma, vaško terapija, elektra, jontoforezė, gydymas lazeriu ir kt.
5. Psichosomatinio poveikio metodikos: pvz., hipnoterapija, psichoterapija, psichologinė relaksacija ir autogeninė treniruotė, dvasinė ir psichinė meditacija, sielovada, malda, meno terapijos ir kt.
6. Išorinio bioenergetinio poveikio metodikos: pvz., gydymas žmogaus biolauku, gydymas rankomis neliečiant paciento ir kt.
Tai ne galutinė klasifikacija, tačiau vienas iš mėginimų susisteminti PAM praktikas, kad ir paprastiems žmonėms, ir specialistams būtų patogiau operuoti sąvokomis, vertinant galimus šių praktikų gydomuosius poveikius organizmui. Manau, kad natūraliai medicinai evoliucionuojant ji darysis vis konkretesnė ir aiškesnė.
Jei šiuo metu alternatyvioji medicina nėra oficialiai pripažinta, reglamentuota, kokiu pagrindu ji egzistuoja?
Natūralios medicinos žinios moksliškai nėra pakankamai įvertintos ir argumentuotos, todėl sunku reglamentuoti ir jų pagrindu teikiamas paslaugas. Egzistuojantis tokių paslaugų poreikis gimdo gaivališką, nereguliuojamą ar net nekontroliuojamą pasiūlą. Žmones patys vienas kitam ima teikti šias paslaugas arba pakliūna į savamokslių, baigusių oficialiai nevertinamus, įvairiausius pagal savo turinį ir apimtis mokymus ar kursus, rankas. Kartais atsitinka dar blogiau – jie patenka į apsišaukėlių ir šarlatanų glėbį.
Vadinasi, nėra specialistų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo ir veiklos licencijavimo sistemų? Kaip tuomet medikai ar kiti vėliau šias šakas taikantys žmonės įgauna žinių, įgūdžių?
Laikraščiuose, internete gausu pranešimų, kviečiančių į įvairiausius kursus, paskaitas, kurių metu skleidžiamos labai įvairios PAM žinios. Išklausiusiems išduodami neturintieji jokios juridinės vertės dokumentai, kurie jokiu būdu nesuteikia teisės teisėtai ir saugiai taikyti PAM praktikas pacientams.
Siekiant būsimus gydytojus nors kiek supažindinti su PAM pagrindais, akademiko Jurgio Brėdikio pastangų dėka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentams pradėtas skaityti pasirenkamasis Papildomosios ir alternatyviosios medicinos kursas. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete ir Tęstinių studijų universitete parengta bazinė antros pakopos reabilitacijos magistro universitetinių studijų programa, kurią dar pernai pristatėme Švietimo mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centrui.
Tačiau SAM, būdama sveikatos specialistų rengimo užsakovė, pareikalavo pateikti programą aprobuoti jai. O šių metų kovo 22 d. pareiškė nepritarianti šiai programai ir pateikė labai prieštaringo turinio argumentus. Kol kas kitų galimybių ruošti sveikatos specialistus, susipažinusius nors su PAM pagrindais, neturime.
Tad dabartinė situacija leidžia PAM užsiimti bet kam? Kokie pavojai slypi už šio neapibrėžtumo, paslaugų reglamentavimo nebuvimo?
Šiandien žmonės nėra apginti nuo nekokybiškų, kartais net žalingų ar pavojingų PAM paslaugų. Antra vertus, ir PAM paslaugas teikiantys specialistai neturi jokių kiek aiškesnių taisyklių ir reikalavimų, todėl taip pat jaučiasi neužtikrintai. Sveikatos apsaugos sistemoje susidarė tarsi vakuumas. Yra žinių, yra suformuotos paslaugos, yra norintieji jomis pasinaudoti, tačiau nėra aišku, kaip tai padaryti.
Todėl praėjusių metų viduryje grupė entuziastingų natūralios medicinos specialistų, žymių medikų, pažangių sveikatos organizatorių, politikų ir verslininkų susibūrė į visuomeninę organizaciją „Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus“ (toliau – Rūmai). Šios organizacijos tikslas – suvienyti visus sveiką gyvenseną propaguojančius žmones ir sveikos gyvensenos bei natūralios medicinos paslaugas teikiančius specialistus siekiant parengti sąlygas, leidžiančias klasifikuoti, reglamentuoti ir įteisinti šią veiklą.
Kaip žmogui atskirti, kuris PAM specialistas išmanantis, atestuotas, o kuris ne? Kokį galbūt dokumentą prašyti parodyti?
Uždavėte labai aktualų ir svarbų klausimą. Rūmai kaip tik ir sukurti, kad padėtų žmonėms į jį atsakyti. Rūmuose PAM specialistai pagal jų praktikuojamų metodikų poveikio organizmui specifiką skirstomi į šešiolika atskirų komitetų. Komitetuose iš šioje srityje didžiausią patirtį turinčių asmenų sudaromos ekspertų grupes, kurios vertina PAM poveikio saugumą ir efektyvumą, taip pat šias metodikas praktikuojančių darbuotojų kompetenciją, naudojamų medžiagų charakteristikas. Surinkta komitetuose medžiaga įvertinama, ir Rūmų Nepriklausoma darbinės veiklos ekspertų komisija (toliau - Komisija) priima sprendimą dėl specialistų kompetencijos ir jų teikiamų paslaugų saugumo. Ši komisija sudaroma iš autoritetingiausių, gerai visuomenės žinomų ir gerbiamų sveikatos apsaugos veikėjų ir PAM specialistų. Esant reikalui, dalyvauti komisijos darbe, spręsti siaurus specifinius klausimus kviečiami ekspertai iš šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų ar žinomų organizacijų. Pagal Komisijos rekomendacijas išduodami dokumentai, patvirtinantys Rūmuose atestuotų specialistų kvalifikaciją ir garantuojantys PAM paslaugų saugumą ir kokybę. Ateityje Rūmai planuoja imtis ir tam tikrų šios veiklos propagavimo ir kontrolės funkcijų.
Norintiems sveikatą tausoti, ugdyti ar stiprinti veikiausiai tinka visi PAM metodai. Tačiau ką daryti, kai rimtomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės atsisako gydymo ir kreipiasi į PAM specialistus, pvz., reiki? Kas tuomet atsako už žmogaus sveikatą – tik jis pats, o jį nugydęs „specialistas“– ne?
Reikia gerai suprasti, kad šiuolaikinė medicina pasiekusi stulbinančių laimėjimų ir gali labai efektyviai gydyti daugelį ligų. Ligai progresavus, kai autonominiai gynybiniai organizmo barjerai jau pralaužti, reikalinga neatidėliotina ir efektyvi tradicinės medicinos pagalba. Tada ne laikas taikyti metodikas, kurios turi tik pagalbinį organizmą stiprinantį poveikį. Tada reikia „gesinti įšėlusį gaisrą“, ir čia tradicinės medicinos niekas pakeisti negali.
Pašalinus ligą ir ją sukėlusias priežastis, reabilitacijos metu PAM paslaugos gali būti taikomos ligos nualintam organizmui greičiau ir efektyviau atsigauti. Be jokios abejonės, tik kvalifikuotas gydytojas turi nuspręsti, koks metodas kokiai ligai gydyti yra tinkamiausias, natūrali medicina čia vaidina tik aktyvaus pagalbininko vaidmenį.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai