Pirtis – tai galimybė būti sveikam

Pirčių pasirinkimas dabar pats įvairiausias: sauna, turkiška pirtis, infraraudonųjų spindulių, rusiška, lietuviška... Rinktis yra iš ko, tačiau pirtininkas Ramūnas sako, kad ir pirtyje reikia laikytis kelių taisyklių, kad patirtumėte tikrą pirties malonumą, o ne turėtumėte rūpintis pernelyg pakilusiu kraujospūdžiu ar kažkodėl stipriai maudžiančia širdimi.
 

Išsivalykime kūną ir sielą
„Mes, pirtininkai, sakome, kad pirtis – tai išsivalymo procesas. Gaila, kad dabar tikroji pirties paskirtis iškraipyta, pirtis paversta pramoga, – sako pirtininkas Ramūnas. – Tačiau iš tiesų į pirtį reikia eiti nusiteikus apsišvarinti, išsivalyti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.“
Pasak pirtininko, teisingai pasinaudojęs pirtimi, fiziškai žmogus išsivalo nuo paviršinių nešvarumų, šlakų, gali visiškai atsiduoti savo pojūčiams ir apvalyti savo mintis. Pirtininko teigimu, tai primena savotišką meditaciją. Tačiau, pasak Ramūno, pasiekti šio rezultato galima tik turkiškoje, rusiškoje ir mūsų regionui būdingoje garinėje lietuviškoje pirtyje. Jose galima atlikti tam tikras pirties procedūras. Infraraudonųjų spindulių ir saunos tipo pirtyje esą įmanoma išvalyti tik kūną. „Valymo procedūros mano minėtose trijose pirtyse atliekamos skirtingai. Pavyzdžiui, turkiškoje pirtyje su muilo putomis ir gana šiurkščia pirštine nutrinami visi sukaupti nešvarumai. Rusiškoje pirtyje šis procesas vyksta sėdint itin šiltoje patalpoje, kurioje šildomos ir grindys, ir sienos, ir lubos, o prausiamasi tiesiog apsipilant vandeniu. Rusiškos pirties Lietuvoje, kiek man žinoma, nėra. Beje, ir pačioje Rusijoje liko nedaug, – tikina pirtininkas. – Trečiasis variantas – mūsų regionui (Baltarusijai, Suomijai, Estijai, Latvijai ir t.t.) būdinga garinė pirtis, kurioje procedūros atliekamos įvairaus tipo vantomis.“
Šonas šyla – šonas šąla
Kas nežino mįslės apie krosnį? Priminsiu: šonas šyla – šonas šąla, galva džiūsta – kojos pūsta. Tokia savijauta tinka mūsų molinei sesei krosniai. O štai žmonėms, einantiems į pirtį, geriausia joje įsitaisyti taip, kad visas kūnas (nuo galvos iki kojų pirštų) būtų viename lygyje ir abudu šonai, galva ir kojos šiltų vienodai. Taigi pirtyje reikia kuo daugiau gulėti – pačioje garinėje, priepirtyje ar pirties zonoje.
„Kodėl gulėti? O gi todėl, kad skiriasi temperatūra – aukščiau ji didesnė, o žemiau – mažesnė. O tam, kad kūnas tolygiai sušiltų, temperatūra turi būti vienoda, kad nebūtų galva karštoje, o kojos šaltoje zonoje, tai reiškia – horizontalioje padėtyje“, – tikina Ramūnas.
Pasak pirtininko, mums artimiausia garinė lietuviška pirtis. Ji švelni ir „necheminė“. Jei turkiškoje pirtyje naudojamas muilas, trynimai ir pan., tai lietuviškojoje švarinamasi naudojant tik natūralias vantas. „Galėčiau pateikti pavyzdį. Kartais, norėdami nuvalyti nedidelį stikliuką ar veidrodėlį, užuot purškę cheminiais preparatais, mes tiesiog papučiame į jį, leidžiame aprasoti, ir tuomet jis itin švariai nusivalo. Taigi mums įprastoje pirtyje valymo procesas vyksta visiškai taip pat: yra dėl garo ar drėgmės ant kūno esantys nešvarumai atmirksta, tada švariai nuvalomi.“
Pasak pirtininko, atmirkę nešvarumai ima luptis nuo odos, todėl žmogus pradeda jausti lengvą niežulį, ima kasytis. Šis jausmas esą turi būti labai malonus. „Tam reikalingas vanojimas, kuris yra ne kas kita, kaip to natūralaus niežulio pakasymas, – sako Ramūnas. – Taip žmogus ir apsivalo, nenaudodamas jokios chemijos: oda atmirksta, nešvarumai atšoka ir pašalinami vanta.“
Beje, dar vienas svarbus dalykas: mušimas vanta ir vanojimasis – skirtingi dalykai. Teisingai maudantis, pirtyje vanta mušti negalima. „Turbūt esate matę, pavyzdžiui, filmuose, kaip kas nors vanojamas rykšte. Tai štai, jei mušate vanta – elgiatės analogiškai. O vanotis – tai liečiamaisiais judesiais švelniai plekšnoti vanta kūną, vos liečiant odą“, – pataria pirtininkas.


Kaip elgtis pirtyje?
„Į „teisingą“ pirtį – tinkamos drėgmės ir temperatūros, tinkamai joje elgiantis, gali eiti praktiškai visi, – sako pirtininkas Ramūnas. – Nes tokioje pirtyje jautiesi kaip pas Dievą užantyje. Ten ne karšta, tik labai maloniai šilta, todėl tinkamai paruošta pirtis tiks ir širdininkams, ir diabetikams.“
Pasak pirtininko, bet kokio žmogaus pirmoji sveikatos sąlyga – organizmo švara, šlakų ir nešvarumų pašalinimas. Pirtyje esanti drėgmė esą paveikia ir kvėpavimo takus, išvalo gleivinę. Taigi pirtis ne tiek gydo, kiek sudaro sąlygas žmogui būti sveikam.
Tačiau, kaip ir visur, čia būtina laikytis tam tikrų taisyklių. „Pirmiausia pirtis turi būti nekaršta. Žmogus neturi kaitintis pirtyje, jis turi joje šildytis. Jei užėjęs į pirtį žmogus jaučiasi nemaloniai, jam per karšta, jeigu karšti gultai ar pan., vadinasi, kažkas negerai. Pirtyje turime jaustis maloniai, užeini – ir atsipalaiduoji“, – tikina pirtininkas.
Jei pirtis įkaitinta teisingai, tai, prisiglaudus prie šilto gulto, neturi būti juntamas joks diskomfortas. Paprastai teigiama, kad pirtyje, palubėje, turi būti šešiasdešimties laipsnių temperatūra ir tiek pat procentų drėgmės, o ten, kur guli žmogus, t.y. ant gultų, temperatūra neturi viršyti 40–45 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, žmogui net kepurės nereikia.
Kitas patarimas – į pirtį geriau neiti didelėmis kompanijomis, nes garinės pirtys paprastai nebūna didelės, tad, suėjus didelei kompanijai, nėra kur atsigulti. Tuomet ir tenka sėdėti, galvą kaitinti, o kojas, kurioms reikia šilumos, laikyti šaltesnėje zonoje. „Kitas dalykas, einant į pirtį reikia nusirengti visus drabužius, nes drabužiai trukdo natūraliam ir visapusiškam išsivalymo procesui. Kūnas po drabužiais negauna tiek drėgmės, kiek reikėtų, todėl ir visi nešvarumai nuo kūno tose zonose taip gerai neatšunta“, – tikina pirtininkas.
Ir paskutinė, bene svarbiausia taisyklė – jokio alkoholio. Į pirtį einame maudytis, o ne užkandžiauti ar vartoti alkoholį. Geriau pasiimti šilto nealkoholinio gėrimo, kuris tikrai padės pajusti visus pirties teikiamus malonumus neprarandant per daug drėgmės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai