Galinga garso jėga

Kaip gydyti vieną ar kitą ligą, geriausiai žino tam tikros srities gydytojai. Tačiau galime išbandyti ir kitus, netradicinės medicinos terapijos būdus, nors jie ne visada pagrįsti moksliniais įrodymas. Vienas jų – gydymas garsu. Kam gali padėti garso terapija? Ar ji tinka psichikos, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms? Atsakymų ieškome kartu su psichologe-psichoterapeute Alicija Eiliakas, taikančia meno, garso, šokio ir judesio terapijos metodus.
 

Garso poveikis žinomas seniai
Garsas mus pasiekia per dalelių virpesį, kuris skleidžia energiją. Tačiau žmogaus ausis gali girdėti tik ribotą garsų spektrą.
Jau tūkstančius metų žmonės naudoja garsą įvairioms ligoms gydyti. Gydymas garsu žinomas dar priešistorijoje. Senovės Indijos išminčiai, Pitagoro laikų Graikijos filosofai visas fizines formas tapatindavo su muzikos manifestacija (įsikūnijimu). Tų laikų raštuose aptinkama teiginių, kad gyvybė ir sveikata priklauso nuo harmoningų dažnių santykio, kurie prasideda žmogaus mintyse ir per kūną išeina į sociumą ir gamtą. Tie patys harmonijos dėsniai buvo pastebėti garsuose, muzikoje. „Teisingas“ garsas galėjo išgydyti sergantį žmogų, harmonizuodamas jo kūną ir protą, žmonės buvo gydomi dainavimu.
Šiuolaikinė garso terapija apima įvairias technikas, kurių metu garsas naudojamas žmogaus savijautai gerinti, sveikatai stiprinti. Šis metodas apima kelis aspektus – fizinį, psichologinį ir dvasinį. Dažnai jis derinamas su kitais metodais, tai priklauso nuo gydomo žmogaus poreikių ir jį gydančiojo kvalifikacijos. Tai gali būti garso masažas, kurio metu siekiama gilaus atsipalaidavimo, skatinančio natūralius žmogaus gijimo mechanizmus; garso meditacija, kurios metu žmogus pasineria į gilias sąmonės būsenas. Visa tai ne tik sustiprina kūną, bet ir praplečia sąmonę, veda dvasinio augimo keliu. Tokia meditacija yra prieinama kiekvienam, jos metu tereikia patogiai įsitaisyti ir atsiduoti garsams.
Abu aptarti metodai turi emocinį (psichologinį) aspektą, nes garsas (ypač gongų) jau tūkstantmečius taikomas norint įveikti baimę ar kitą gyventi trukdantį jausmą. Tokio užsiėmimo metu žmogus turi galimybę jausti visas jame „sustingusias“ emocijas ir jas absorbuoti.
Nėra teisingo ar neteisingo patyrimo
Įtampa, sulaikyti, „užblokuoti“ jausmai sukelia kūne raumenų įtampą ir įvairias psichosomatines ligas – migreną, kraujotakos, miego sutrikimus, sąnarių ir stuburo ligas. Galima susirgti ir neuroze, gali atsirasti fobijų ir t.t.
Instrumentai, žinomi tūkstantmečius ir šiuo metu plačiau naudojami garso terapijoje, – „dainuojantys“ (arba tibetietiški) dubenys, gongai, varpeliai, tingsa, šamanų būgnai, dambreliai, kriauklės, australu didgeridoo, fleitos ir kiti senieji muzikos instrumentai. Ypač stiprų poveikį turi gongai ir dainuojantys dubenys, padedantys žmogui susigrąžinti gamtos diktuojamą ritmą.
Kas vyksta garso seanso metu? „Žmogus patogiai atsisėda arba atsigula, užsimerkia, atsipalaiduoja ir leidžia sau panirti į garsus. Žodžiai „leidžia sau“ turi ypatingą reikšmę, nes būtent atsivėrimas patyrimui be išankstinių įsitikinimų ir vertinimų leidžia priimti garsą, giliai pasinerti į jį, jausti jį, būti čia ir dabar. Leidžia ateiti toms mintims, kurios aplanko, ir jų nevertinti. Čia nėra teisingo ar neteisingo patyrimo – kiekvienas patyrimas yra unikalus ir parodo mums, kur šiuo metu esame ir kas vyksta mūsų gyvenime“, – pasakoja A. Eiliakas, psichologijos studijos „Menas būti“ steigėja (www.menasbuti.lt).
Garso seanso metu Meistras sudaro tik tam tikras sąlygas, o gongai veda žmogų būtent ten, kur jam tuo metu reikia atsidurti. Vieni pasineria į gilias sąmones būsenas, regi nuostabius vaizdinius, kitiems garsai asocijuojasi su nemaloniais patyrimais, iškelia baimes, sukelia liūdesį. Tretiems pasidaro linksma ir šviesu. Tai ir yra nuostabu – kiekvieną kartą šis patyrimas bus skirtingas. Tik visų prašoma: nevertinkite šio patyrimo – tai jūsų pačių dalis!


Ryšys tarp nusiteikimo ir garso
Individualaus dainuojančių dubenų garso masažo metu ant kūno papildomai dedami dubenėliai – tuomet žmogus patiria gilius kinestetinius pojūčius.
Pasinėrus į garso lauką, galima patirti gilias sąmones būsenas, kurių metu žmogaus smegenų dažnis turi galimybę „persijungti“ nuo aktyviųjų beta dažnių į gilesnes būsenas – alfa, teta ir delta dažnius. Tai būsenos, žinomos mums iš įvairių miego fazių ir meditacijos. Jos itin svarbios žmogaus sveikatai, tačiau šiais laikais giliose miego fazėse būname pernelyg trumpai. „Jei prieš šimtą metų žmogus giliame delta fazės miege būdavo apie 2-3 valandas, tai dabar – daugiausiai pusvalandį. Tai yra miego fazė, kurios metu kūnas ima naudoti visus savigydos resursus. Jei garso terapijos sesijos metu pasineriame į šią fazę bent 5 minutėms, atsikeliame žvalūs, pailsėję. Dažnai būtent po tokio patyrimo žmogus pasakoja apie jį kamavusio negalavimo atslūgimą“, – aiškina gongo meistrė A. Eiliakas. Tai dar kartą primena apie neribotas žmogaus savigydos galimybes.
Yra dar vienas labai svarbus garso terapijos aspektas – žmogaus ketinimas, su kuriuo jis ateina į seansą. Ryšį tarp ketinimo (arba intencijos) ir garso jau kelis tūkstantmečius tyrinėja išminčiai ir mokslininkai. Žymus senovės Graikijos mokslininkas ir išminčius Pitagoras itin domėjosi garsu, ir šiais laikais jį galėtume pavadinti garso terapeutu. Jis vienas pirmųjų aprašė ryšį tarp ketinimo ir garso ir užrašė tai formule: garsas (vibracija) + ketinimas = manifestacija (įsikūnijimas). Tai reiškia, kad šiame holistinio garso lauke žmogaus ketinimai, mintys įgauna ypatingą jėgą. Mūsų laikais šį klausimą nagrinėja kvantinė fizika, tyrinėjanti mintis kaip tam tikros energijos formą. Kalbant paprastai – kiekvienos terapijos ar gydymo metu pozityvus nusiteikimas išjudina vidinius resursus. Ir to reikia nepamiršti.
Garso forma labai tinka vaikams, kurie ypač mėgsta subtilius dainuojančių dubenėlių garsus. Gerų rezultatų sulaukiama dirbant su autizmo sutrikimą ar smegenų disfunkciją turinčiais vaikais. Kadangi šis garsas puikiai harmonizuoja smegenų pusrutulių veiklą, taikomas sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi.
Tinka emocijoms išlaisvinti
Psichoterapeutai, psichologai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai garso terapiją naudoja dirbdami su emocinių sutrikimų turinčiais pacientais. „Kartais taikau šį metodą, kad vaikas galėtų išreikšti savo jausmus. Jis dar nemoka jų apibūdinti (kaip, beje, ir neretas suaugęs!), tačiau kiekvieną kartą mane stebina, kaip puikiai vaikai jaučia garsą. Instrumentai, kuriuos naudoju, yra labai paprasti ir daugeliu jų gali groti net naujokas. Vaikas per garsą gali papasakoti, kaip jis jaučiasi šiuo metu. Kartais instrumentus duodu visai šeimai, ir jie bendrauja ne žodžiais, o garsais. Vaikai, sunkiai tramdantys pyktį ir agresiją, turi galimybę išsilieti, daužydami gongus, būgnus, o tėvai mokosi priimti šiuos vaikų jausmus ir turi galimybę „dirbti“ su savais. Tai puikus katarsio įrankis“, – pasakoja patyrusi psichoterapeutė.
Hiperaktyvius vaikus dubenėlių garsas ramina. Neramių vaikų tėvams rekomenduojama namuose turėti tokį dubenėlį ir daryti trumpą garso masažą vaikui prieš miegą.
Svarbu atsiverti naujam patyrimui
Pašnekovė sako, kad jos dažnai klausia, ar garso terapija tinka onkologiniams ligoniams, tačiau atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai neįmanoma. Šiuolaikinė medicina onkologines ligas gydo naikindama vėžio ląsteles cheminiais vaistais, švitinimu. Manoma, kad gydymo metu negalima naudoti jokių priemonių, galinčių paskatinti vėžinių ląstelių aktyvumą ar plitimą, todėl gydytojai ligoniams dažnai nerekomenduoja netgi klasikinio atpalaiduojamojo masažo. Tačiau organizmas turi pats natūraliai atgauti savo jėgas!
Garso masažo poveikis fiziniam kūnui yra labai švelnus. Atsargumo dėlei rekomenduojama susilaikyti nuo jo ūminės ligos stadijos metu. Netgi vėliau su tokiu ligoniu dirbama atsargiai – jo kūnas nestimuliuojamas tiesiogiai (dubenėliai nededami ant kūno), nors kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.
Kiekvienas gydymo būdas, padedantis keisti seną gyvenimo modelį, yra itin svarbus. Tokia yra garso terapija. Pasak Alicijos Eiliakas, tai puikus reabilitacijos ir prevencijos metodas, kuris tinka kiekvienam žmogui. Tačiau daugiausia naudos gaus tas, kas atsiveria naujam patyrimui ir leidžia sau priimti naujoves. Visų gydymo sričių atstovai tikriausiai sutiks, kad pozityvus žmogaus mąstymas ir tikėjimas – ypač galinga jėga.
Šiuo metodu netikinčiam žmogui garsas taip pat gali padėti. Tiesa, dažnai gongų garsas, ypač pirmųjų seansų metu, į paviršių iškelia įsisenėjusius ne pačius geriausius jausmus (ne veltui juos kažkada „užrakiname“ psichikos gelmėse), ir žmogus jaučiasi prastai. Psichologijoje tai vadinama pasipriešinimu, ir yra normali reakcija. Bet visada galime judėti sveikatos link ir pasirinkusieji šį kelią laimi.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai