Gintaras ne tik puošia

Netradicinės medicinos šalininkų nuomone, sunegalavus ne visuomet iškart reikia vaistų. Jie sako, kad dažnai užtenka paprastesnių profilaktikos ar gydymo priemonių. Vienas tokių būdų įveikti tam tikrus sveikatos sutrikimus gali būti ir gintaro terapija. Gintaras nuo seno buvo laikomas ne tik puošmena, bet ir vaistu nuo kai kurių ligų.
 

Vadino saulės akmeniu


Gintaras – tai fosiliniai sakai, organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Gintaro rūgštis, kurios skaidriame gintare yra nuo 3 iki 8 proc., yra stiprus biologinis stimuliatorius, kuris teigiamai veikia žmogaus organizmą ir stiprina jo gyvybines bei gynybines galias. Manoma, kad gintaras ir iš jo pagaminti preparatai naudingi malšinant galvos skausmą, padeda sušvelninti neigiamą atmosferos slėgio svyravimų bei magnetinių audrų poveikį, teigiamai veikia blužnies funkcijas, padeda gerinti širdies veiklą.
Dar senovės graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) savo veikaluose aprašė gydomąsias gintaro savybes ir jo vartojimo būdus. Senovės Romoje tikėta, kad jis saugąs nuo beprotystės, sutrintas su medumi, gydąs gerklės, ausų ir akių ligas, o geriamas su vandeniu – skrandžio ligas.
Gintaro sirupas – gintaro rūgšties ir opiumo mikstūra – Kinijoje vartotas kaip raminamoji antispazminė priemonė. Viduramžių vaistinėse gintaro ekstraktas būdavo skiriamas nusilpusių žmonių organizmui stiprinti, žaizdoms, sumušimams tepti, o gintaro aliejus – trinti skaudamas kūno vietas.
Senovės graikai ir egiptiečiai gintarą laikė svarbiu vaistu nuo karščiavimų, skrandžio problemų, gerklų infekcijų, reumato. Graikai gintarą vadino saulės akmeniu. Garsusis Avicena gintaru gydė beveik visas žinomas ligas. Jis pirmasis nurodė gintaro miltelių dozę – apie du gramus. Avicena mėgo gintarą derinti su įvairiais mineralais, gydomaisiais augalais, medumi, vynu. Jis patarė ieškoti kuo įvairesnių gintaro aplikacinių formų.
Medaus, rožių aliejaus ir gintaro miltelių mišinys buvo skiriamas skydliaukės ligomis sergantiems pacientams gydyti. Viduramžių vaistinėse gintaro ekstraktas naudotas nusilpusių žmonių organizmui stiprinti, žaizdoms, sumušimams tepti, o gintaro aliejus – skaudamoms kūno vietoms trinti. Geriamieji gintaro milteliai buvo skiriami esant šlapinimosi sutrikimams. Norėdamos kūdikiams palengvinti dantukų dygimą, mamos jiems duodavo pakramtyti tvirtai suvertų gintaro akmenėlių. Gintaro apyrankių nepamiršdavo norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų. Senovės graikų kalba gintaras buvo vadinamas electrum, išvertus tai reiškia „aš ginu“, o ir lietuviškasis „gintaras“ kilo nuo žodžio „ginti“.

 

Gydo gintaro rūgštis


Gintarui sušilus iki kūno temperatūros – 36,6 °C, ima garuoti gintaro rūgštis, dažniau vadinama sukcino rūgštimi. Šios rūgšties esama visose augalų ir gyvūnų ląstelėse, ji dalyvauja labai svarbiame procese – energijos apykaitoje. Organizmas kasdien pasigamina apie 200 mg šios rūgšties. Pasirodo, kad ši medžiaga pasižymi apsauginiu poveikiu, t.y. padidina ląstelių gyvybingumą nepalankiomis sąlygomis. Nustatyta, kad gintaro rūgštis pagerina deguonies pasisavinimą.
Manoma, kad sukcino rūgštis itin svarbi didelį krūvį patiriantiems organams, tokiems kaip širdis, smegenys, kepenys. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad ši rūgštis pasižymi stimuliuojamuoju poveikiu insulino gamybai kasoje. Be to, ji mažina neigiamą streso poveikį organizmui, normalizuoja nervų sistemos veiklą. Teigiama, kad ši medžiaga slopina uždegimo reakcijas, o šaltuoju metų laiku tai gali būti šiokia tokia paspirtis linkusiems dažnai peršalti.
Manoma, kad gintaro rūgštis gali padėti stimuliuoti nervų sistemą, stiprinti žarnyno ir inkstų veiklą, pasižymi antistresiniu, uždegimą slopinančiu ir antitoksiniu poveikiu. Gintaro rūgštis gali būti pritaikoma gydant mažakraujystę, ūminius radikulitus, lėtines širdies ir kraujagyslių ligas.
Gintaro rūgštis ypatinga tuo, kad neturi jokio šalutinio poveikio. Ji audiniuose nesikaupia. Iš gintaro rūgšties su medicinine tulžimi daromi kompresai taikomi onkologijoje. Ypatinga gintaro rūgšties savybė ta, kad ji pati suranda tas organizmo vietas, kurioms ji reikalinga. Ji taip pat naudinga detoksikuojant organizmą po alkoholio vartojimo: teigiama, kad pakanka pusės arbatinio šaukštelio miltelių išgerti su stikline vandens.
 

Saldus miegas ant gintaro pagalvės


Pasaulyje žinomi įvairūs masažai, panaudojant medžio, įvairių kristalų, magneto gabalėlius, kurie masažo metu veikia biologiškai aktyvius kūno taškus (BAT), tuo pakeisdami taškinį masažą, atliekamą pirštais.
Tokią funkciją atlieka ir gintaro pagalvė, skirta galvos, stuburo, strėnų negalavimams įveikti. Gintaro pagalvėje esantys gintaro gabalėliai, liesdamiesi su žmogaus galva, betarpiškai masažuoja – veikia BAT esančius galvoje ir turi teigiamos įtakos miego kokybei. Kadangi žmogus geriausiai atsipalaiduoja ir pailsi miegodamas, todėl taškinis masažas miego metu tampa labai efektyvus. Žmogaus galvoje, ypač ausyje, yra labai daug svarbių biologiškai aktyvių taškų, todėl gintaro pagalvė gali būti naudinga pagerinant miegą, poilsį ir sveikatą
Mokslininkai, biolaukų tyrinėtojai teigia, jog gintaras pasižymi biostimuliuojamosiomis savybėmis, teigiamai veikia žmogaus organizmą, savo elektromagnetiniu lauku gali palengvinti įvairių ligų eigą. Pašildžius gintaro gabalėlį, ima garuoti gintaro rūgštis, būtina žmogaus imunitetui
Mokslininkai įrodė, kad gintarą galima naudoti gydant kvėpavimo takų ligas, astmos priepuolius, galvos skausmus, širdies bei kepenų sutrikimus. Gintaras yra unikalus mineralas.
Baltijos gintaras pasižymi medicininėmis ir elektrostatinėmis savybėmis. Mokslininkai, atlikę bandymus, sužinojo, kad gintaras blokuoja magnetinius laukus, taip pat veikia kaip žaibolaidis, pašalindamas elektrostatinį krūvį, o visa tai teigiamai veikia mūsų organizmą.

Parengta pagal
www.medicalamber.com

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai