Manualinės terapijos galimybės plačios, bet menkai išnaudojamos

„Manualinės terapijos paslaugos turėtų būti kiekvienoje šalies poliklinikoje. Tuomet daugeliu atvejų žmonių sveikata galėtų būti sugrąžinta be vaistų vartojimo“, – įsitikinęs Druskininkų „Eglės“ sanatorijos direktorius Romualdas Domarkas. Kas yra manualinė terapija ir kam ji gali būti taikoma?
 

Manualinė terapija – tai rankomis atliekami judesiai, kuriais specialistas gali padėti pacientui įveikti tam tikras patologijas ir jų sukeliamą skausmą. Svarbiausias šio metodo pranašumas – kad manualinės terapijos specialistas gali padėti išspręsti net ir tas žmogų kamuojančias sveikatos problemas, kurias kitais gydymo būdais, pvz., medikamentiniais, įveikti neįmanoma. Taigi, taikant šį metodą, galima ne tik apsieiti be vaistų, bet ir išvengti operacijų ar kito ilgai trunkančio gydymo.
 

Taikė dar Hipokratas


Manualinės terapijos šaknys siekia Hipokrato laikus – jau tada žmonės žinojo, kad tam tikri rankų judesiai padeda įveikti skausmą, atkurti anatominę stuburo, sąnarių padėtį.
Naują postūmį vystymuisi manualinė terapija gavo XIX a. viduryje, kai susiformavo dvi pagrindinės jos kryptis – chiropraktika ir osteopatija.
Chiropraktikai (įkūrėjas D.D.Palmer) pasižymėjo manipuliacijų greitumu, kontaktų grubumu, taip pat naudojo ir smūgio techniką. Kalbama, kad kai kuriais atvejais efektas būdavo stulbinantys – pacientai pabėgdavo pamiršę ramentus.
Tuo tarpu osteopatai (įkūrėjas Andrew Still) naudojo kitą techniką – jie stuburą veikdavo per galūnes. Osteopatai naudojosi ir oficialios medicinos žiniomis. 1962 metais įkurta Tarptautinė manualinės terapijos federacija (FIMM), moksliškai sujungusi abi kryptis.
Manualinės terapijos metodikas galima preliminariai suskirstyti į kietąsias ir minkštąsias. Tiesa, šiais laikais populiaresnės ir plačiausiai taikomos minkštosios metodikos, panaudojant relaksacijos metodus, be skausmo, staigių grubių judesių, kuriuos kadaise naudojo „kostopravai“.
 

Manualinės terapijos esmė


Šiuolaikinė manualinė terapija remiasi mokslo pagrįstais įrodymais, o ją taikantys medikai naudoja specialias diagnostines bei gydymo metodikas. Dažniausiai manualinė terapija skiriama kaip papildomas pagalbinis gydymo būdas. Ši terapija veiksminga gydant judamojo–atramos aparato, nervų, kvėpavimo sistemų, virškinamojo trakto ligas.
Manualinės terapijos esmė – kad vidaus organų patologijos yra susijusios su stuburo pažeidimais. Manoma, kad patologinis sergančiojo organo impulsas, pasiekęs tam tikrą už šį organą atsakingą stuburo smegenų segmentą, sukelia pokyčius raumenyse, kraujotakos sutrikimus.


Metams bėgant, taip pat ir dėl ligų tarpslanksteliniai tarpai susiaurėja, spaudžia nervus, gali vystytis stuburo išvarža ir pan. Dėl to nugaros raumenys įsitempia, o žmogus kenčia skausmą. Kita vertus, skausmas kyla dėl to, kad, įsitempę raumenys dar labiau spaudžia nervą. Taigi gauname užburtą ratą, iš kurio negalime išeiti, kol nebus atkurta anatominė stuburo padėtis, kol neišlaisvinsime užspausto nervo. Manualinės terapijos metu kaip tik ir stengiamasi kiek įmanoma atkurti anatominę stuburo struktūrą, padidinti tarpslankstelinį tarpą, pašalinti spaudimo ir sudirginimo reiškinius. Kai to pasiekiame, raumenys atsipalaiduoja, išnyksta ir skausmas.
Kai kuriais atvejais manualinės terapijos metodikų metu, pvz., esant kaklo srities patologijai, ne tik atpalaiduojamas užspaustas nervas, bet ir pagerėja kraujagyslių praeinamumas, dėl to smegenys gauna daugiau deguonies. Po tokių manipuliacijų pacientai sako, kad jiems akyse prašviesėjo.
 

Svetur galimybės platesnės


Kitose pasaulio šalyse, pvz., JAV, Jungtinėje Karalystėje (JK), žmonės turi galimybių pirmiausia kreiptis į manualinės terapijos specialistą ir tik po to, kai jis nepadeda, ieškoti oficialios medicinos pagalbos.
Kartais pakanka vienos profesionalios manualinės terapijos specialisto manipuliacijos, kad būtų atkurta, tarkim, stuburo pažeista vieta. Ir tai išties geriau negu iš karto pulti statyti lašelines, vartoti vaistų nuo skausmo ir pan.
Dažniausiai pakanka vienos ar dvejų procedūrų, ir skausmas pranyksta. Manualinė terapija iš tiesų labai gera alternatyva gydant tam tikras patologijas, tačiau ji nenaudinga farmacijos kompanijoms, nes nebus perkami vaistai.
 

Išgydo skausmą ir ne tik


Kokiais atvejais gali padėti manualinis terapijos specialistas? Statistikos duomenimis, apie 85 proc. vaikų ir suaugusiųjų kamuoja įvairios stuburo patologijos, dėl ko jie kenčia skausmą. Manualinė terapija itin veiksminga stuburo ligoms gydyti, bet, toli gražu, tai nėra vienintelė jos panaudojimo sritis. Paprastai į tokius specialistus kreipiamasi dėl netaisyklingos laikysenos, skoliozės, osteochondrozės, radikulito, taip pat esant sąnarių pažeidimams. Manualine terapija gydomos ir kai kurių vidaus organų ligos. Kiti dažni negalavimai, dėl kurių kreipiamasi šio specialisto pagalbos – visiems gerai pažįstami galvos skausmai, tarp jų ir sukelti traumų.
Manualinė terapija nerekomenduojama sergant ginekologinėmis ligomis, pvz., esant tinimams, skausmingoms mažojo dubens organų kraujagyslėms. Sergant uždegiminėmis ligomis, situaciją reikia vertinti individualiai.
 

Medicininis išsilavinimas būtinas?


Manualinės terapijos specialistas turi turėti medicininį išsilavinimą, juo negali būti paprastas masažuotojas. Tačiau manualinės terapijos specialistas turi puikiai išmanyti masažo metodikas, nes būtent masažu prasideda bet kuris gydymo seansas. Tačiau vėliau panaudojami kiti giliai sąnarius, raiščius veikiantys metodai. Specialistas turi tiksliai apskaičiuoti, kaip, kokia jėga ir kuriam laikui rankomis veikti tam tikrą kūno dalį. Todėl anatomijos, fiziologijos žinios, yra būtinos. Išmanančio žmogaus rankose manualinė terapija yra saugi ir pacientui pakenkti negali. Individualiai pritaikyta, o ne standartinė, manualinė terapija atneša didžiausią naudą pacientui.
 

Manualinė terapija tinka esant:


- osteochondrozei, spondilitui, stuburo judrumui atgauti;
- neurologinėms ligoms: radikulopatijai (kaklo, krūtinės, juosmens–kryžmens srities nervo pažeidimams); lėtiniams skausmams (kaklo, galvos, krūtinės, juosmens, sąnarių, raumenų);
- sąnario ir sąnarių judesio sutrikimams;
- ydingai laikysenai, skoliozei, kifoskoliozei;
- deformuotai krūtinės ląstai;
- pilnapadystei, šleivapadystei;
- sąnarių kontraktūroms (peties, kelio, klubo, čiurnos, alkūnės, riešo);
- raiščių patempimams (kaklo, juosmens, čiurnos, alkūnės, peties);
- raumenų tonuso asimetrijai.
 

Manualinė terapija neskiriama:


- karščiuojant;
- sergant infekcinėms ligoms;
- sergant progresavusia osteoporoze;
- traumų atvejais;
- sergant onkologinėmis ligomis;
- sergant psichikos ligomis;
- esant giliųjų venų trombozei.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai