Neperšalti padeda bičių duonelė

Roma Mačienė – vieno pirmųjų ekologinio bityno šeimininkių šalyje savininkė, peršalimo ligomis neserga jau 15 metų. „Kaime gyvenantys žmonės turi būti sveikesni negu miestiečiai – jie daugiau juda, dirba fizinio darbo, daugiau būna gryname ore, valgo natūralesnį maistą. O kaime bitininkaujantys žmonės turi būti sveikesni už bičių nelaikančius – juk jie psichologiškai ramesni, labiau susikaupę ir pozityviau žiūri į gyvenimą, daugiau suvartoja bičių produktų“, – sako bitininkė.
 

Gripo nebijo


Romos ir Virginijaus Mačių sodyboje Ginkūnuose avilių nėra, nes šeima gyvena priemiestyje. Jų bitynai išdėstyti toli nuo miesto, nuo įvairių taršos šaltinių, dirbamų chemizuotų laukų – šeima bitininkauja ekologiškai. Mačių sveikatos šaltinis yra medus, kiti bičių produktai ir sąlytis su gamta. Paprastai bitininkai cukraus nevartoja, arbatą geria su medumi, kai kas net uogienes gamina ne su cukrumi, o su medumi. Roma ir Virginijus imunitetui stiprinti ryte vartoja bičių duonelę. Pasak Romos, tokių natūralių priemonių pakaktų daugumai žmonių apsiginti nuo peršalimo ligų. Prasidėjus darganotiems rudens orams ar gripo epidemijai namiškiams pagamina mišinį organizmui stiprinti iš citrinų, medaus, česnako ir imbiero šaknies (jei turi, įdeda ir trintų spanguolių). Jį vartoja visa šeima: vyras, studentė dukra Emilija ir gimnazistė Valerija.
„Šiemet Valerija gimnazijoje užsikrėtė gripu, bet sirgo vos dvi dienas“, – ištarė R.Mačienė.

 

Pradžių pradžia


Bitininkė Žemės ūkio akademijoje baigė buhalterinę apskaitą ir ekonomiką. Su vyru atvyko į Ginkūnų daržininkystės tarybinį ūkį. Pradžioje dirbo ekonomiste, vėliau buhaltere. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, kai neteko darbo dėl ūkio restruktūrizacijos, rimtai pradėjo mąstyti apie bitininkystę. Romos mama visada prižiūrėjo porą trejetą bičių šeimų (kurias po vedybų padovanojo jauniesiems), vyras irgi mėgo bitininkauti, jo tėvelis prižiūrėjo apie 20 bičių šeimų.
Iš pradžių šeima prižiūrėjo tik du bičių avilius, kasmet jų skaičius didėjo. Kai bičių šeimų skaičius išaugo iki 70, atsirado daug neaiškumų ir teko vėl pradėti mokytis. Baigė Kauno aukštesniąją verslo vadybos mokyklą Mastaičiuose, tuomet vienintelę ruošusią bitininkus. Dar po kelerių metų, atsiradus galimybei, tobulinosi Kauno veterinarijos akademijoje ir ten baigė bitininkystės specializacijos studijas. Šiuo metu, be bičių priežiūros, užsiima ir kitų bitininkų kvalifikacijos tobulinimu, jų mokymu. Joniškio žemės ūkio mokykloje Gruzdžių filiale dirba profesijos mokytoja.


 

Ir vyriškas, ir moteriškas darbas


Bitininkė kasmet žiemojimui paruošia 100 bičių šeimų. Pavasarį po pirmojo medunešio stiprias šeimas skiria pusiau, kad būtų išvengta spietimo, o vasaros pabaigoje po paskutinio medaus išėmimo silpnesnes šeimas vėl sujungia, kad žiemotų stiprios šeimos. Bitininkai kasmet prisuka maždaug po 50 kilogramų ir daugiau medaus iš bičių šeimos – tai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir bitininkės darbo.
Vasarą Roma, kaip visi bitininkai, prižiūri bites, suka medų, renka žiedadulkes. Rudenį, žiemą, kai bityne darbų sumažėja, – renka iš korių bičių duonelę, ruošia vašką, daro bičių medaus mišinius su žiedadulkėmis, duonele, lieja žvakes, gaminasi midų, teikia bitininkams paslaugą – perdirba jų bitynuose surinktą vašką į vaško plokšteles, kurias bitininkai pavasarį vėl dės į avilius bitelėms. Moteris neslepia įvairių bitininko veiklą išplečiančių idėjų parsivežanti iš įvairių profesinių kelionių, kurias organizuoja Lietuvos bitininkų asociacija.
Bitininkystė, pasak jos, reikalauja labai daug sunkaus fizinio darbo. Tačiau jei bičių priežiūra, pasak bitininkės, labiau galėtų būti vyriškas darbas, tai bičių produktų tvarkymas – labiau moteriškas. Vyrams dažnai trūksta tam tvarkingumo ir kruopštumo.
„Idealu, jei bitininkauti vyrui padeda žmona ar, atvirkščiai, kai tai tampa šeimos verslu. Skaitydama paskaitas įsitikinau, kad Lietuvoje maždaug taip ir yra, apie trečdalį visų bitininkų sudaro moterys“, – sako Roma.
Kadangi bitininkai vasarą atostogauti negali sau leisti, nes darbymečiu kiekviena diena brangi, dažniau atostogauja rudenį, žiemą ar anksti pavasarį. Jei bitynas didesnis – taupesni bitininkai gali leisti sau ir pakeliauti. Keliaudama po Europos ir Skandinavijos šalis, bitininkė „baltai“ jiems pavydėjo – kiekvieno nedidelio miestelio ūkininkai turi parduotuves ir prekiauja keliolikos rūšių savo ūkyje pagamintais gaminiais. Parduoda savo gamybos vyną, alų, stipriuosius gėrimus iš įvairiausių uogų, vaisių ir iš medaus, ir su juo. Dabar, kai rinka perpildyta užsienio gaminių, lietuviškos produkcijos įvairovė būtina.
 

Saldu gardu kaip du midus


Jau 12 metų Mačienė gaminasi ir midų.
„Kai avilių padaugėjo, atsirado atliekamo neprekinio medaus. Kai korius nuakiuoji – nupjauni vaško dangtelius nuo korių, juose lieka daug medaus. Kaip jį panaudoti? Jis puikiai tinka midui gaminti“, – pastebi bitininkė. Pasak jos, valgydamas medų, žmogus gauna vienokių naudingųjų medžiagų, o iš midaus – kitokių, kurios susidaro rūgimo procese. Kas alergiškas medui, dažniausiai gali mėgautis midumi. Skanauti rekomenduojama vieną midaus taurę. Šis gėrimas yra saldus ir daugiau jo nesinori. Midus tinka prie karštos arbatos, ypač sušalus.
R.Mačienės medus ir midus pripažinti kulinarinio paveldo produktais. Ar galima medų taip vadinti – juk tai bičių produktas, žmogaus darbo jame nedaug teįdėta?
„Bitininkystė – pats seniausias amatas, Lietuvos pirmasis eksportuotas produktas pagal rašytinius raštus buvo vaškas ir medus. Žmogaus darbo juose nėra daug, bet be žmogaus nebūtų nei medaus, nei kitų bičių produktų“, – pastebi Roma.
 

Pagundos ir prekyba


Bitininko profesija reikalauja išradingumo kaip ir bet koks verslas. Kokios pagundos bitininkams?
„Bitininkams pagundų mažai. Didesnės pagundos kyla prekiaujantiems medumi – importuotą medų pardavinėti vietoj lietuviško ar sumaišyti su juo. Mat lietuviško medaus didmeninė supirkimo kaina yra 6,5–8,5 lito už kilogramą, o importinio – kone per pusę mažesnė, 3–4 litai už kilogramą. O bites maitinti cukrumi tikrai nerentabilu, nes cukrus nėra pigus, o darbo kaštai sudaro didelę dalį bitininko produkcijoje“, – kalba Roma.
Ji nesvajoja, kad jos medus ir kiti produktai patektų į didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Nemėgsta didelių prekybos centrų – šie lyg didelis širšalas, kuriame privalai pirkti tai, ką jie siūlo. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose kiek geriau. Ten yra ir nedidelių specializuotų parduotuvių, ekologinių ar ūkininkų turgelių. Pastarieji jai labiau patinka.
 

Romos Mačienės receptas imunitetui ir kraujagyslėms stiprinti


Reikia kilogramo medaus, 4 nemažų citrinų, 1 česnako galvutės, maždaug 100 g imbiero šaknies.
Citrinas švariai nuplauti su soda ir švariu vandeniu, sumalti mėsmale prieš tai išrinkus sėklas, po to sudėti susmulkintas česnako skilteles, imbierą taip pat nulupus permalti mėsmale arba sutarkuoti ir viską sumaišyti su medumi. Šį mišinį vartoti po 1 valgomąjį šaukštą dukart per dieną iki 18 val., nes mišinys gali veikti tonizuojamai ir sutrikdyti miegą. Tai puiki tonizuojamoji, antibaktericidiškai veikianti ir kraujagysles valanti priemonė.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai