Jelena Šubina: Įsiklausykite į savo kūną, ir jis jums padės

Kam nėra tekę girdėti pasakojimų apie stebuklus darančius gydytojus, kurie vienu judesiu išgydo įsisenėjusius nugaros, sąnarių ir kitus skausmus? Tokių gydytojų ieškoma per pažįstamus ir negailima laiko tolimoms kelionėms pas juos. Jelena ŠUBINA galėtų būti viena iš tokių legendomis apipintų medikų. Rusijoje gyvenanti psichoterapeutė sukūrė ir ištobulino unikalių metodikų visumą, kuri padeda žmogui sveikti, geriau jaustis ir išspręsti savo psichologines problemas. Nors Jelena ir yra psichoterapeutė, apsilankę pas ją neišgirsite keistų klausimų, nereikės knaisiotis po savo vaikystės užkaborius ar analizuoti savo dabartinius jausmus. Jelena tiesiog atidžiai nužvelgia pas ją užsukusįjį, prisiliečia prie jo kūno... Ji jau daug žino, dabar belieka viską papasakoti jums. Taip prasideda kūno terapija.
 

Milijonas kelių į žmogaus pasveikimą


Jelenos Šubinos (34 m.) produktyvumu galima žavėtis iki pavydo. Ji daugybės tarptautinių psichologinių asociacijų narė, 15 knygų serijos autorė yra įvaldžiusi 30 kūno terapijos rūšių ir masažų, turi art terapijos, NLP praktikos, Geštalto psichologijos ir dramos terapijos specializacijas.
2002 m. ji įkuria Profesionalaus treningo asociacija. Joje buriasi specialistai iš Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Pabaltijo valstybių. Beje, Jelena gana dažnai svečiuojasi Vilniuje. Čia didelio susidomėjimo sulaukė jos seminarai „Moteriškas klausimas“, „Kūnas ir erdvė“, „Baimės“, „Aš ir mama“ bei kiti. Ji yra per 20 teminių seminarų autorė. Pagal jos metodikas dirba daugelis pasaulio psichologų ir psichoterapeutų.
Įdomus yra Jelenos sumanyti seminarai-ekspedicijos į dvasiškai stiprias pasaulio vietas. Susivienijimas pavadintas „Kūno ekologija ir sąmonė“ rengia seminarus ir festivalius Karelijoje, Altajuje, Kaukaze ir Kryme. Prieš du metus buvo sukurtas unikalus projektas „Psichologija ant pasaulio viršūnių“. Projekto dalyviai kopė į Elbrusą.
Vieno Jelenos apsilankymo Vilniuje metu po seminaro pateikiau šiai neeilinei moteriai keletą klausimų apie jos sukurtą kūno terapijos sistemą.
 

Ką reiškia kūno terapija? Ką daro kūno terapeutai?


Mūsų mintys veikia mūsų kūno sveikatą, daro įtaką mūsų gyvenimo būdui, ir visa tai atsispindi mūsų kūne. Kūno terapeutas stengiasi pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, mokydamas jį būti jautresniu, gyvybingesniu ir labiau reaguojančiu, adekvačiu vykstantiems reiškiniams. Moko gilinantis į save ir, suvokiant ligos priežastis, padėti sau gyti.
Kūno terapija – tai didelis judėjimas, sakyčiau, metodų visuma. Užregistruotų metodų yra per 600. Kūno terapijos metodai plačiai taikomi terapijos, psichologijos, reabilitacijos, sporto srityse. Kūno terapeutas atranda tam tikrose kūno vietose esančius blokus, jie turi emocinę prigimtį. Dirbant su emocijomis, jų išlaisvinimu, suvokiant su kuo susijusi viena ar kita kūno dalis galima padėti žmogui pasiekti norimų rezultatų.


Kūno terapija nėra XXI a. prasimanymas. Šios žinios yra senos kaip ir žmonija, jos atėjo iš Rytų. Europiečiai tik viską pritaikė pagal savo tradicijas, sugalvojo savo terminus, tačiau iš esmės tai yra seniai pamirštų gerų dalykų atradimas.
Kūno terapija yra tai, kas vadinama holistine medicina. Tai yra visuminis žmogaus suvokimas, jis nėra atskiri organai, tai bendra visuma.
 

Kuo skiriasi kūno terapija nuo paprasto masažo? Juk čia tokie patys prisilietimai prie kūno.


Kūno terapija vyksta sąmoningai suvokiant, kad prieš tave guli gyvas žmogus, kuris turi jausmus, kuris išgyvena, reaguoja, serga ne vien dėl to, kad kreivai sėdi ar ne taip vaikšto, o todėl, kad kažkur save varžo, kad jo gyvenime yra emocinė sfera, su kuria jis nesusitvarko. Visa tai suvokiant atliekamas ne šiaip paprastas masažas.
Kūno terapeutas kalbasi su kūnu ir iš jo sužino, kokia yra žmogaus psichinė savijauta. Yra atitinkamos kūno vietos, kurias reikia paliesti, atitinkamas rankų padėjimas – visa tai leidžia daug sužinoti apie tam žmogaus ligas.
Jeigu masažistas turi tam tikrą rankų judesių schemą, tai kūno terapeutas stebi kūną. Jis žiūri kaip kūnas reaguoja į jo prisilietimus: keičiasi kvėpavimas, kažkur atsiranda įtampa ar atsipalaidavimas, galiausiai, kūnas ima šnekėtis su terapeutu. Kartais emocijos taip sukyla, kad žmogus gali nuliūsti, ima verkti. Dialogas nėra svarbiausias dalykas šios terapijos metu, nors kartais gali būti užduodami klausimai.
Kartais išlenda užgniaužtas pyktis, agresija, užgniaužtas „aš“, gėda, skausmas. Žmonės blokuoja savo norus, jausmus ir visa tai išlenda kūno terapijos metu.
Žmonės pas mus ateina dėl įvairių priežasčių: kažką skauda, blogai emociškai jaučiasi. Kaip vėliau išaiškėja blogos sveikatos ir vidinės savijautos priežastys gali būti santykiai su tėvais, draugais, savimi, aplinkine erdve. Kartais žmogus kreipiasi turėdamas labai konkretų tikslą – jis nori išmokti būti labiau komunikabilus ar atsikratyti kažkokios baimės. Kiekvienas tikslas diktuoja tam tikrų technologijų pasirinkimą.
 

Mes tiek laiko domėjomės savo siela. Visas pasaulis pamišo dėl dvasingumo, o jūs siūlote vėl prisiminti kūną?


Taip. Kai keičiasi politinė ir ekonominė situacija šalyje, žmonės jaučiasi nesaugiai ir jie stengiasi visokiais būdais pasijusti geriau. Visais laikais būdavo periodai, kai suklestėdavo susidomėjimas dvasiniais dalykais, atsirasdavo naujų tikėjimų, judėjimų, religijų ir t.t. O po to žmonija vėl grįždavo prie paprastų dalykų: tinkamo maisto, gero miego, puikios fizinės savijautos. Tai yra pagrindas, nes tai susiję su gera sveikata ir gera dvasine savijauta. Kai jautiesi harmoningai, nereikia ieškoti vienadienių dievų.
 

Ar gali žmogus pats sau padėti taikydamas kūno terapijos metodus?


Vieni mėgsta, kad jiems duotų tikslias instrukcijas, ką jis turi daryti, kad imtų ir pasveiktų. Todėl kasmet atsiranda nauja metodika. Išbandęs ją, žmogus vėl ima ieškoti naujos, nes ji antrą kartą neveikia. Metodika turi savo resursą, kuris po kurio laiko baigiasi. Metodika neveikia dar ir todėl, kad jo viduje chaosas, jo vidus skylėtas ir ta metodika tik užkamšo jo vidines skyles.
Kūno terapija yra ilgalaikis metodas. Ji siūlo įvesti tvarka santykiuose su aplinkiniais, šeimos nariais, mylimaisiais, bendradarbiais. Kol bus įvesta ta tvarka, gali praeiti daug laiko. Tačiau nuosekliai ir neskubant einant į ramų, sveiką gyvenimo būdą, pilnatvės ir darnos jausmas išlieka labai ilgai.
Pirmiausia reikia išmokti suvokti savo emocijas, kurios kyla tam tikrose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, viršininkas sako kažką jums nemalonaus. Socialinio gyvenimo taisyklės reikalauja iš mūsų ramaus ir elgesio be emocijų. Todėl svarbu suvokti savo tuo metu kylančias emocijas. Jūs pykstate? Išeikite už durų ir nusikeikite (juokiasi). Tai yra reikalinga, nes yra žmonių, kurie net uždaroje patalpoje, kur jų niekas nemato, nesugeba išsakyti savo emocijų. Yra žmonių, kurie eina į sporto klubą ir ten išlieja per dieną sukauptą negatyvą. Kiti gi vaikšto kietai sukąstu žandikauliu. O kūno žemėlapyje ši vieta – užgniaužtos agresijos zona.
 

Stresas vadinamas XXI epidemija. Kaip su juo patartumėte elgtis?


Stresas nėra baisiausia bėda. Sociumo baimė yra XXI epidemija. Mes kasdien sutinkame daug žmonių ir gauname daug informacijos, mes nudirbame daugybę darbų, tiek, kiek dar prieš kelis šimtus metų būtų daroma kelias savaites, o gal ir mėnesius. Stresas šiuo atveju yra naudingas, nes jis padeda žmogui išlikti šiomis sudėtingomis sąlygomis.
Žmonija nuosekliai ėjo tokio gyvenimo būdo, kurį turime, link, todėl už tai tenka mokėti. Turime išmokti prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tie, kurie nepakelia – suserga, vadinasi, jiems prisitaikyti sekasi sunkiau. Nors iš savo asmeninių pastebėjimų galiu pasakyti, kad dažnai ne darbe patiriamas stresas sukelia ligas, o mes patys keliam sau papildomus stresus. Jeigu kaimynas naujai perdažė namą, vadinasi, ir man reikia. Vadinasi, turiu dabar lakstyti laisvalaikiu po parduotuves, ieškoti geriausių dažų, gal net samdyti statybininkus, tada su jais bartis ir t.t. Juk patys sukūrėte sau nereikalingą stresą. Užstrigote kamštyje ir kažkur vėluojate? Vėlgi galima paskambinti, pasakyti, kad įstrigote ir, įsijungus radiją, pasiklausyti kokios laidos ar pasimokyti anglų kalbos. Stresas mūsų nenužudys, greičiau mes patys tą padarysime savo netinkamu elgesiu su savimi (juokiasi).
 

Medicinoje yra terminas psichosomatika – kai iš pradžių suserga galva, po to ji užkrečia kūną. Kaip tai suvokiama kūno terapijoje?


Kiekviena psichosomatika – tai neišreikštas poreikis. Kiekvienam žmogui, kai užpuola kokia liga, pirmiausia reikia pasikalbėti su savimi. Aišku, gali būti įvairi ligų kilmė, tačiau, norint suvokti ar liga nėra psichosomatinė, reikia paklausti savęs – ko aš iš tiesų noriu? Daugiau dėmesio, meilės, rūpesčio? Ar kaip tik nenoriu kažko daryti, o iš manęs to reikalauja? Jeigu moteris penkiolika minučių tardo vaistininkę apie kokius nors vitaminus, vadinasi, jai tiesiog reikia daugiau dėmesio savo asmeniui.
Kūno terapeutai sulaukia psichosomatinėmis ligomis sergančių pacientų. Jie kreipiasi dėl ligos, tačiau vėliau, prisilietus kūno terapeutui, jis ima kalbėti ir viskas tampa aišku. Galvą, pasirodo, skaudėjo, nes labai norėjosi, kad vakare kas nors paglostytų plaukus.
Kūnas gali pasakyti daugiau nei pats žmogus. Jis su mumis kalbasi, tereikia į jį įsiklausyti. Jeigu nepavyksta, kreipkitės į kūno terapeutą. Jis tikrai padės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai