Tai-či – tai kovos už gerą savijautą būdas

Bobo Honibolo (Bob Honiball) patirtis kovos menų, savigynos ir neginkluotos kovos menų srityse siekia per 40 metų. Prasta sveikata vaikystėje pastūmėjo Bobą susidomėti kovos menais, atrasti juose tobulą fizinį aktyvumą, stiprią filosofiją, požiūrį į gyvenimą, discipliną ir, aišku, sveikatos užtikrinimą. Jis yra įvaldęs ir Tai-či metodą, kurį galima vadinti ne tik kovos metodu, bet ir būdu išsaugoti gerą savijautą ilgą laiką.
 

Pasaulio kovotojas lieka Lietuvoje


Bobas gimė 1952 metais Liverpulyje, Jungtinėje Karalystėje. Silpnos sveikatos iš skurdaus ir pavojingo Liverpulio rajono kilęs vaikinas nusprendė pagerinti savo sveikatą ir būdo tvirtumą, todėl, sulaukęs penkiolikos, jis pradėjo kovos meno studijas nuo dziudo. 1969 metais Bobas pradėjo studijuoti Mushindo-ryu karatė-do stilių. Dvidešimtmetis Bobas gilinosi į okinavietišką Goju-ryu karatė-do, ir tai tapo jo gyvenimo aistra bei nuolatinių studijų objektu.
Bobas nuvyko į Okinavą (Japonija) treniruotis pas hanshi ir 10-to dano meistrą Eijiči Mijadzato (Eiichi Miyazato) bei kitus šio gerai žinomo Dziundokan dodzo (Jundokan Dojo) klubo meistrus. Ten jam buvo suteiktas 4-to dano juodo diržo kvalifikacinis meistriškumo laipsnis. Nuo tol jis nekart vėl ir vėl sugrįžta į Okinavą, siekdamas, Jundokan meistrams padedant, dar labiau pagilinti savo žinias bei patobulėti.
Bobo savigynos bei neginkluotos kovos sistema remiasi jo per 40 metų patirtimi kovos menų bei civilių savigynos ir kariškių neginkluotos kovos metodų tyrinėjimų srityse. Jo patirtis įgyta mokant Jungtinės Karalystės specialiųjų pajėgų narius, policijos pareigūnus, apsaugos darbuotojus ir grėsmę sveikatai bei gyvybei keliančių profesijų darbuotojus ir grupes. Bobas taip pat turi daugiau nei 10 metų darbo patirtį saugumo bei asmens apsaugos srityje.
1992 metais Bobas pirmąkart buvo pakviestas mokyti karatė-do į Lietuvą. Taip kovos menų meistras susipažino su mūsų šalimi ir nusprendė joje likti. „Nuo savo pirmojo apsilankymo Lietuvoje pastebiu daug pokyčių. Žaviuosi lietuvių stiprybe, tvirtumu, gera valia ir draugiškumu. Savo įgūdžių, mokymo gebėjimų, patirties ir ryšių su meistrais Okinavoje bei savo kinų meistru dėka tikiuosi Lietuvoje perteikti tradicinių kovos menų esmę ir prigimtį bei išugdyti ir patobulinti mokinių gebėjimus,“ – sakė B. Honiboll.

 

Sveikas Tai-či atsipalaidavimas


Bobas pradėjo Yang stiliaus Tai-či (Taidziciuan) treniruotes 1991 metais pas meistrą Pitą Dobsoną (Pete Dobson). Dar po dvejų metų jis ėmė treniruotis pas meistrą Vy Kydžiną (Wee Kee Jin), vyriausiąjį Taiči-čiuan „Centrinės pusiausvyros“ mokyklos (Taiji Quan School of Central Equilibrium) instruktorių. Meistro Džino mokytojų seka yra neprilygstama, o jis pats pasaulyje yra žinomas dėl savo gebėjimų, nuoširdumo ir atvirumo. 2002 metais Bobas gavo mokytojo licenciją iš meistro Džino. Dabar Bobas ir lietuviams perteiks tūkstantmečius skaičiuojančias Tai-či tradicijas ir įgūdžius.
Su Bobu susitinkame pasikalbėti būtent apie šį metodą, kuris daugeliui žinomas kaip sveikatinantis, raminantis ir amžiaus ribų nepaisantis mankštos būdas.


Vakarų medikai neliko abejingi Tai-či. Pasak jų, reguliarios Tai-či pratybos:
· pagerina atmintį, koncentraciją ir padidina darbingumą;
· suteikia žvalumo;
· sutvirtina sąnarius;
· teigiamai veikia imuninę ir nervų sistemas;
· daro kūną lankstesnį;
· padeda greičiau reabilituotis po kaulų lūžių.
 

Tai-či – kovos metodas ar sveikatinimo mankšta?


Priklauso nuo žmogaus požiūrio ir jo noro taikyti šį metodą, nors iš tiesų Tai-či judesiai – tai kovos meno judesiai. Jeigu pažvelgti į Tai-či atliekantį žmogų, galima pamatyti, kad tai yra lėtesni kovos menų judesiai. Tai-či metu žmogus per savo kūną „perleidžia“ tam tikrą kiekį energijos, kuri vadinama či. Šios energijos pilna visur aplink mus – ore, žemėje ir mūsų kūnuose. Kovojant naudojami labai dideli kiekiai energijos, kurią tai-či meistras gali „pagauti“ ir „išmesti“. Tai-či metu mokomasi dirbti su šia energija – ją sutelkti ir nukreipti. Būtent todėl ją galima panaudoti ir sveikatai pagerinti, ir kovoje.
Kai tai-či atliekama ne kovos ar savigynos tikslais, žmogus individualiai dirba su savo energija. Jis ima priima iš aplinkos, „perleidžia“ per save, kažką „išmeta“, kažką pasilieka.
 

Ar Tai-či yra išbaigtas metodas?


Kaip ir kovos menuose yra įvairių mokyklų, stilių ir atšakų, taip ir Tai-či turi keletą mokyklų. Nesvarbu, kokį stilių jūs praktikuojate, visur principai galioja tie patys. Aš mokiausi pas meistrą Vy Kydžiną (Wee Kee Jin), kuris buvo vyriausiasis Huang Shen Shyan (1910–1992) mokinys. Tad suprantu iš savo mokytojo Vy perimtus Huang Yang stiliaus Tai-či principus. Tai-či Yang yra svarbu kūno ir minčių paruošimas ir penki atpalaidavimo pratimai. Šios sistemos pratimų paskirtis – vystyti fizinį, mentalinį ir dvasinį žmogaus lygmenis.
Meistras Huang sukūrė šiuos pratimus, kad būtų lengviau perprasti ir taip jau sudėtingus Tai-či principus ir vidinius procesus, kurie buvo užrašyti Tai-či klasikinėse knygose.
 

Kokia yra Ta- či paslaptis?


Tai-či – tai stipri priemonė kūnui ir dvasiai tobulinti bei savigynai. Tai-či yra pozų, meditacinės technikos ir grakščių judesių, valdomų gyvenimo energijos či srauto, darni visuma.
Lėtai kvėpuodami ir kartodami ypatingų judesių kompleksą, per valandą sudeginsite apie 300 kcal. Bet pasirinkti šį metodą norint sulieknėti neverta, tai nėra greita kaip kituose būduose, pavyzdžiui, sportuojant treniruoklių salėje ar atliekant aerobiką.
Pagrindinis Tai-či tikslas – išmokti save valdyti ir fiziniu, ir dvasiniu lygiu. Tai-či – tai pusiausvyra. Daugeliui matytas in ir jan juodai baltas simbolis, perteikiantis visatos dualumą, dao filosofijoje naudojamas Tai-či pažymėti.

JAV mokslininkai tvirtina, kad reguliarūs Tai-či užsiėmimai teigiamai veikia širdį, nes koreguoja kraujospūdį. Žmonės šimtmečiais intuityviai jaučia, kas jiems naudinga (šypsosi meistras).
Bobas rugsėjo mėnesį atidaro dojo (klubą) Vilniuje, kur bus mokoma okinavietiškos Goju-ryu karatė-do, Tai-či, Fujian Baltosios Gervės ir savigynos bei neginkluotos kovos metodų.
Meistras Mijadzato 1997 metais Bobui suteikė Jundokan shibucho (vyriausiojo instruktoriaus) Jungtinėje Karalystėje titulą.
Paskutinįkart Bobas treniravosi pas meistrą Mijadzato 1999 metais, tačiau pastarasis mirė netrukus po Bobo išvykimo.
Hanshi ir 10-to dan meistras Košin Iha (Koshin Iha) tapo Mijadzato įpėdiniu organizacijoje ir 2003 metais jis suteikė Bobui 7-tą daną ir hanshi rangą (vidurinio rango meistras ir mokytojas).
2007 metais Bobas buvo pakviestas mokyti karatė-do Indijoje ir buvo paskirtas atsakingu už Jundokan plėtrą šioje šalyje.
Bobas pradėjo Fudžianio (Fujian) Baltosios Gervės treniruotes pas meistrą Vy Kydžiną 1993 metais, o 2002 metais iš jo gavo mokytojo licenciją.
Bobas yra Goju-ryu karatė-do Jundokan shibucho (vyriausiasis instruktorius) ir oficialus „Centrinės pusiausvyros“ mokyklos Yang stiliaus Tai-či ir Fujian Baltosios Gervės atstovas Lietuvai.
Okinavietiška Goju-ryu Jundokan Karatė-do yra tradicinė karatė-do kovinė disciplina, kuri pabrėžia charakterio ir kovos meno įgūdžių ugdymą bei tobulinimą.
Tai-či - Taiji Quan, kartais užrašoma ir kaip Tai Chi Chuan, yra senovinis kinų menas, kurio dėka galima pagerinti sveikatą ir išugdyti savigynos įgūdžius. Ar Tai-či praktikuojamas kaip sveikatingumo pratimas, ar dėl savigynos, atsipalaidavimas ir taisyklinga kūno struktūra yra pagrindinis principas.

Fudžianio Baltoji Gervė yra tradicinis kinų kovos menas, kuris pagrįstas baltosios gervės judesiais. Treniruotėse didžiausias dėmesys kreipiamas į taisyklingą laikyseną, raumenų atsipalaidavimą ir kvėpavimo kontroliavimą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai