Kitoks depresijos gydymas

Depresija – vienas iš dažniausių psichinių sutrikimų. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad 2020 metais depresija taps antra pagrindine prarastų, negalios sunkinamų gyvenimo metų priežastimi. Depresija keletą kartų per gyvenimą gali būti sirgę nuo 5–8 iki 20–30 proc. žmonių. Tai yra sutrikimas, kurio vienas iš pagrindinių kriterijų yra savižudiškas elgesys. Įdomu, kad silpnas, plataus veikimo spektro impulsinis magnetinis laukas (iki 100 mikroteslų) sėkmingai naudojamas psichikos ligoms gydyti ir profilaktikai.
 

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Dalia Rusteikienė pritaria, kad ne tik vaistais galima sėkmingai gydyti depresiją. Nepaisant to, kad pastaruoju metu gausiai atsiranda vis naujų veiksmingų psichotropinių vaistų, neretai negaunama laukto rezultato. Vis dažniau susiduriama su rezistentiškomis gydymui būsenomis. Neatsižvelgiant į gydymo būdą, 30–50 proc. depresijų pradžioje gydymas būna neveiksmingas. Taip pat svarbi yra remisijos problema. Jos nepasiekus, padidėja atkryčio rizika, savižudybės pavojus.
 

Koks magnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui?


Esmė – audinių ir organų aprūpinimo deguonimi pagerinimas. Sveikam žmogui stabilizuojama sveikata, pagerėja fizinė forma. Sergančiojo kūne – suaktyvina būtinuosius savigydos procesus. Silpnas, impulsinis magnetinis laukas naudojamas daugelio ligų profilaktikai, joms gydyti ir reabilitacijai. Magnetinė terapija koreguoja organizmo bioritmo procesus ir stiprina žmogaus imuninę sistemą. Pagerėja kraujotaka, padidėja deguonies pasisavinimas audiniuose.


 

Kokia Jūsų patirtis taikant magnetinę terapiją?


Kartu su kolega taikėme magnetinę terapiją mūsų skyriaus pacientams ir tyrėme silpno impulsinio magnetinio lauko įtaką galvos smegenų regioninei kraujotakai. Pacientų atrankai ypatingų reikalavimų nebuvo. Terapija netinka tik esant ūmiai psichozei su psichomotoriniu sujaudinimu, paciento elgesį dezorganizuojančiais kliedesiais. Daugiausiai gydėme sergančiuosius įvairios etiologijos, vidutinio arba sunkaus laipsnio depresija (pirmas ar pasikartojantis epizodas). Pastebėjome, kad pagerėjo pacientų nuotaika, bendra savijauta, dėmesio koncentracija ir atmintis, susireguliavo miegas, sumažėjo ar visai išnyko galvos svaigimas ar skausmai. Kadangi mūsų skyriaus ligoniai dažnai serga ir gretutinėmis, t.y. ne psichikos ligomis, tai sumažėjo nugaros, sąnarių skausmai, susireguliavo arterinis kraujo spaudimas.
Svarbu pažymėti, kad gydymas silpnu impulsiniu magnetiniu lauku taikomas kartu su psichotropiniais vaistais, individualia ir grupine psichoterapija, užimtumo ir psichosocialinės reabilitacijos užsiėmimais, elektros impulsų terapija. Antidepresiniu poveikiu pasižymi žoliniai vaistai, savo sudėtyje turintys jonažolės ir pasifloros.
Gydymas impulsine magnetine terapija taikomas ligoniams kiekvieną dieną gydymo stacionare laikotarpiu. Vidutinė procedūros trukmė – 8 minutės.
 

Magnetinis laukas naudojamas daugeliui psichikos sutrikimų gydyti


Literatūros duomenimis, gauta gerų rezultatų taikant magnetinę terapiją kartu su kitais gydymo metodais daugeliui psichikos ligų gydyti. Be depresijos, šis gydymo būdas sėkmingai taikomas sergantiems išsėtine skleroze, šizofrenija, migrena, Alzheimerio liga ir kt.
 

Ar visus be išimties pacientus galima gydyti magnetiniu lauku?


Gydymo magnetiniu lauku negalima skirti pacientams, kuriems buvo atlikta organo transplantacija. Nėštumas yra reliatyvi kontraindikacija. Įdomu, kad magnetinę terapiją galima taikyti ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis, nes šis gydymo būdas nedidina onkologinių ląstelių augimo, netgi sumažina. Stiprinama imuninė organizmo sistema.
 

Kodėl magnetinę terapiją reikia derinti su kitais gydymo metodais?


• Gerėja bendra paciento savijauta.
• Kompleksinis gydymas turi teigiamą psichologinį poveikį.
• Reguliuojama pigmento melatonino gamyba (šalia kitų poveikių, jis turi migdomąjį, antidepresinį, imuninę sistemą ir ląstelių atsinaujinimą gerinantį poveikį)
• Pastebimas greitesnis atsakas į vaistus.
• Sutrumpėja gydymo stacionare laikas.
• Nėra šalutinių poveikių.
 

Žolės – nuo depresijos


Jonažolė
Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad paprastosios jonažolės ekstraktas yra veiklus ir nekenksmingas vaistas blogai nuotaikai gydyti. Po gydymo jonažole padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga.
Ši vaistažolė skatina serotonino bei daugelio smegenis aktyvinančių hormonų apykaitą, kartu slopindama depresinę būseną palaikančias medžiagas. Jonažolėje esančios medžiagos, ypač hipericinas ir kira, sustiprina saugumo jausmą, ramina vegetacinę nervų sistemą.
Rausvažiedė pasiflora
Vaistažolė pasiflora tradiciškai vartojama kaip raminamasis, nervingumą ir nemiegą mažinantis vaistas. Ji padeda atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir užmigti, sušvelnina stresą. Nuo seno vartojama skausmui malšinti, nemigai, susijusiai su neurastenija ar isterija, gydyti, nerviniam išsekimui šalinti. Šiandien šis augalas vartojamas nervinei įtampai slopinti, raminamai būsenai sukelti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai