Miegas atmerktomis akimis

Hipnozė ir jos daroma įtaka žmogų domino jau senovėje. Beveik kiekvienoje kultūroje galima atrasti hipnozės užuomazgų. Pavyzdžiui, Senovės egiptiečiai eidavo „pamiegoti šventyklose“, o to miego metu šventyklų žyniai juos esą gydydavo. „Stebuklingas miegas“ aprašomas ir senovės Romos šaltiniuose. O, kad transo būsena daro įtaką žmogaus sveikatai, skelbė žymusis medikų „moralės kodekso“ autorius Hipokratas. Tačiau kaip ir kur hipnozė naudojama šiais laikais?
 

Susikoncentruokite į laikrodį...


Hipnozė ir jos daroma įtaka žmogų domino jau senovėje. Beveik kiekvienoje kultūroje galima atrasti hipnozės užuomazgų. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai eidavo „pamiegoti šventyklose“, o to miego metu šventyklų žyniai juos esą gydydavo. „Stebuklingas miegas“ aprašomas ir senovės Romos šaltiniuose. O, kad transo būsena daro įtaką žmogaus sveikatai, skelbė žymusis medikų „moralės kodekso“ autorius Hipokratas.
Šiuolaikinės hipnozės tėvu laikomas gyvūnų magnetizmo teorijos ir mesmerizmo metodo pradininkas vokiečių kilmės gydytojas Francas Antonas Mesmeras (Friedrich Anton Mesmer). Tačiau, nors jo placebo poveikiu paremtas metodas tuo metu susilaukė didelės sėkmės, vėliau jis vis dėlto buvo paneigtas mokslo. O paneigė šį metodą gydytojas, pirmą kartą pavartojęs terminą „hipnozė“. Džeimsas Bredas užginčijo F. Mesmerio idėją, kad magnetizmas sukelia hipnozę. Atlikęs daugybę tyrimų, Dž. Bredas nustatė, kad transą sukelia intensyvus ilgalaikis dėmesio sukoncentravimas viena kryptimi. Savo atradimą mokslininkas mėgino naudoti įvairioms fizinėms ir psichologinėms negalioms gydyti, tačiau nesėkmingai. Kiti gydytojai hipnozę panaudojo efektyviau, ypač skausmui valdyti.
„Šiandien hipnozę mokslas supranta kaip visiškai normalią vieną iš trijų žmogaus būsenų (budrumas, miegas ir hipnozė)“, – teigia gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Žukauskas. – Tiesa, Vakaruose dažniau vartojamas žodis – transas“. Tarpinė tarp būdravimo ir miego būsena pasiekiama pasitelkiant įvairias hipnozės technikas. „Hipnozė taikoma medicinoje siekiant išgydyti įvairius sutrikimus (priklausomybę nuo alkoholio, tabako ar narkotikų, įvairias neurozes), gimdymo metu, stomatologijoje, nuskausminimo tikslu, sporto medicinoje ir kt. Hipnozė kartais naudojama ir įvairiems sceniniams triukams, atliekant mokslinius tyrimus“, – paslaptimis dalijasi gydytojas psichiatras-psichoterapeutas V. Žukauskas. – Taigi hipnozės paskirtis gana plati“.


 

Pasiduoda be kovos


Psichiatro-psichoterapeuto teigimu, hipnozės būsenos pacientas jaučia tai, ką jam įteigia gydytojas. Dažniausiai tai malonūs jausmai. O užhipnotizuoti galima praktiškai kiekvieną žmogų, skiriasi tik būsenos pasiekimo laikas. „Ne visi pacientai greitai pasiekia gilios hipnozės būseną. Tačiau maždaug trečdalis žmonių vis dėlto pasižymi padidėjusiu hipnobilumu, todėl juos „užmigdyti“ galima akimirksniu, o su vidutinio hipnobilumo asmenimis tenka „padirbėti“ nuo kelių iki keliolikos minučių, – teigia V. Žukauskas. – Hipnotizuojant hipnobilius žmones galima pasiekti tokią gilią hipnozę, dar vadinamą somnambulizmu, kad tokios būsenos juos galima sugrąžinti net į vaikystėje įvykusius išgyvenimus. Kai kurie jų prisimena ir pasako dar antroje klasėje išmoktą eilėraštuką ar panašiai. Tokiems žmonėms labai lengva įteigti haliucinacijas: pvz.., duoti svogūną, sakai, kad tai obuolys, ir liepi valgyti. Užhipnotizuoti neįmanoma tik psichozės būsenos žmonių (pavyzdžiui, sergančiųjų šizofrenija), nes hipnotizuojamasis neprieinamas kontaktui“, – sako Vytautas Žukauskas.
Daugelis žmonių hipnozės, kaip vieno iš gydymo metodų, dažniausiai atsisako vien todėl, kad bijo išduoti savo paslaptis ar konfidencialią asmeninę informaciją. Tačiau, gydytojo V. Žukausko teigimu, to bijoti tikrai nereikia. „Mūsų psichika labai sudėtinga, ir ja manipuliuoti nėra taip paprasta“, – pastebi psichiatras-psichoterapeutas. – Todėl tuomet, kai gydytojas nori įsiskverbti į žmogaus asmenines paslaptis, dažniausiai pacientas spontaniškai pabunda. Taigi šio metodo panaudoti siekiant išgauti žmogaus paslaptis praktiškai neįmanoma“.
Viena aišku – tiesa slypi kažkur anapus. Ir tik hipnotizuotojas žino, ar ją pasieks. Juk, pasak gydytojo Vytauto Žukausko, hipnozė – subtilus dalykas!
 

Moterys, cigaretės ir hipnozė


JAV mokslininkai paskelbė moterims nepalankią naujieną: metimas rūkyti pasitelkus hipnozę kur kas efektyviau veikia vyrus nei moteris. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai tokias išvadas padarė išanalizavę 18 mokslinių publikacijų. Jose aprašyta, kokių rezultatų pasiekta kovai su cigaretėmis pasitelkiant įvairias hipnozės metodikas. Paaiškėjo, kad iš moterų, dalyvavusių tokiuose tyrimuose, cigaretes į šoną padėjo 23 procentai, o štai tarp vyrų – 30 procentų. Tiesa, tokį beveik pusantro karto mažesnį efektyvumą mokslininkai aiškina ne hipnozės neveiksnumu, bet skirtinga vyrų ir moterų psichologija. Esą vyrams ir taip kur kas lengviau atsisakyti žalingų įpročių. Tiesa, tokie rezultatai nesumažino mokslininkų įsitikinimo, kad hipnozė vis dėlto padeda mesti rūkyti. Specialistų teigimu, efektyvių rezultatų galima pasiekti hipnozę taikant kartu su kitomis metodikomis – dieta, psichoterapija ir fiziniais pratimais.
 

Hipnozė laikant egzaminus


Įvaldę savitaigą jaunuoliai egzaminų metu gauna geresnius pažymius. Tokią išvadą padarė vieno Londono universiteto hipnozės skyriaus vadovas, atlikęs bandymus viename Londono koledže. Jo teigimu, savitaiga sumažina nervingumą ir padeda kur kas greičiau ir efektyviau pasąmonėje „susirasti“ teisingą atsakymą. Psichologai studentus mokė įsivaizduoti save ten, kur jiems gera ir ramu. Po to jaunuoliams buvo įteigiamas raktinis žodis ar veiksmas, kuris reikiamu metu sukelia tokius pačius malonius pojūčius. Duodamas interviu „Times“ laikraščiui vienas iš eksperimento dalyvių teigė, kad trijų valandų savitaigos seansas padėjo jam visiškai nusiraminti. Šį metodą jaunuolis žadėjo naudoti ir ateityje, iškilus stresinėms situacijoms, pavyzdžiui, įsidarbinant naujame darbe.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai