Kuo ypatingas gydymas purvu

Gydymas purvu, arba peloidoterapija (graikų kalba „pelos“ – dumblas, „therapia“ – gydymas), medicinoje naudojamas daugelį metų. Gydomasis purvas – tai gamtiniai organiniai-mineraliniai koloidiniai dariniai, turintys biologiškai veiklių medžiagų ir gyvųjų mikroorganizmų. Peloidoterapijos procedūros dažniausiai atliekamos sanatorijose, tačiau galima gydomuoju purvu gydytis ir namuose. Kuo ypatingas gydomasis purvas? Kokiais atvejais ir kaip atliekamos šios procedūros, kalbamės su Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintare VAITKIENE.
 

Koks gali būti gydomasis purvas?


Medicinoje dažniausiai naudojamas durpių ir dumblo purvas. Durpių purvas turi daug gydomųjų savybių. Gydoma natūraliomis iš augalų liekanų susiformavusiomis durpėmis, kurios, veikiant atmosferos (vanduo ir oro trūkumas) ir mikrobiologiniams veiksniams, per daugybę metų suiro iki atitinkamo laipsnio. Jos susidaro esant didelei drėgmei bei oro trūkumui. Tai numirusios augmenijos liekanos, gana didelis vandens kiekis bei organinės medžiagos: humino, aminorūgštys, celiuliozė, įvairūs jonai ir mikroelementai.
Sulfidinis purvas – tai jūros įlankose ar druskingų ežerų dugne susikaupęs dumblas, turintis daug mineralinių medžiagų. Jame vyrauja geležies sulfidas, todėl purvo spalva yra juoda arba tamsiai pilka. Dumblas dažniausiai naudojamas kosmetikos tikslais.
Sapropelinis purvas – gėlo vandens ežeruose susiformavęs dumblas. Tai mažos mineralizacijos į želė panašios konsistencijos masė, turinti mažai sulfidų, bet daug biologiškai veiklių medžiagų: humino ir fulvorūgščių, įvairių mikroelementų (Co, Mg, Cu, Zn, B, Mo, I, Br) ir 13 grupių mikroorganizmų. Sapropelinio purvo spalva – nuo rudos iki rožinės.
Baltasis gydomasis purvas – organinės kilmės esamų ar buvusių gėlavandenių ežerų dumblas. Jo gydomosios savybės yra vertinamos dėl geresnių šiluminių rodiklių nei gydomųjų durpių, taip pat jame daug organinių biologiškai veiklių medžiagų bei mikroelementų.
Kai kuriose gydyklose naudojamos ir vulkaninio ar pseudovulkaninio, taip pat hidroterminio bei karštų šaltinių purvo rūšys.
 

Kokias atvejais atliekamos gydomojo purvo procedūros?


Gydomuoju purvu atliekamos įvairios sveikatai naudingos procedūros – purvo aplikacijos, purvo vonios, ginekologiniai ir rektaliniai purvo tamponai, dantenų aplikacijos, purvo aplikacijos su elektros srove (elektropurvas).
Dažniausiai purvu gydomos judamojo ir atramos aparato ligos (lėtiniai artritai, deformuojamosios artrozės, osteochondrozė, raumenų ir raiščių pažeidimai, sąnarių ligos), periferinės ir centrinės nervų sistemos ligos (radikulitai, po stuburo diskų pašalinimo operacijų, po galvos smegenų uždegimų, traumų), odos ligos (lėtinė egzema, neurodermitas, psoriazė), lytinių organų ligos (gimdos uždegimai, moterų nevaisingumas, lėtiniai prostatitai). Taip pat gydomasis purvas naudojamas ir esant kraujotakos sutrikimams, po traumų, sumušimų. Stomatologijoje gydomasis purvas naudojamas dantenų ligoms gydyti.

 


Svarbią vietą gydomasis purvas užima kosmetologijoje. Valo giliausius visų tipų odos sluoksnius, reguliuoja drėgmės ir riebalų pusiausvyrą, gerina kraujotaką, dezinfekuoja odą, ypač naudojamas atliekant anticeliulitines procedūras. Įvairios gydomojo purvo procedūros atliekamos ir vaikams, ypač po traumų, varginamiems lėtinių ligų, sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi.
Gydomojo purvo procedūras turi skirti gydantis gydytojas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgdamas į sveikatos būklę.
 

Kaip atliekamos gydomojo purvo procedūros?


Procedūros gali būti įvairios, tačiau visais atvejais purvas turi būti įkaitintas iki 37–46°C temperatūros. Labai svarbu procedūrų metu per daug nedidinti purvo temperatūros, per stiprus poveikis uždegimo proceso metu gali sukelti atvirkštinį rezultatą – ligos paūmėjimą. Vienos procedūros trukmė yra apie 15–20 min., po to 48 val. vyksta biocheminis poveikis. Todėl procedūros atliekamos kas antrą dieną. Rekomenduojama atlikti visą gydomojo purvo procedūrų kursą (10–15), kad būtų ryškus gydomasis poveikis.
Atliekant purvo procedūras namuose, reikalingas termostatas ir šildomoji pagalvėlė. Taip pat namuose galima dėti odos ir plaukų purvo kaukes.
 

Koks gydomasis purvo poveikis?


Procedūrų metu jis veikia patį didžiausią žmogaus organą – odą, o kartu ir visus organizmo audinius bei organus. Purvo aplikacijos pagerina audinių ir organų kraujotaką, mitybą, didėja deguonies pasisavinimas, aktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla, stimuliuojamas imunitetas, mažėja kraujo krešumas, patinimas bei kiti uždegimo simptomai. Purvo vonios ar aplikacijos mažina sąnarių, raiščių, nugaros, stuburo skausmus, pasižymi geru uždegimą slopinančiu poveikiu gydant ginekologines, sąnarių ligas. Purvas normalizuoja nervų sistemos veiklą, o gydymo pabaigoje formuojasi ilgalaikis organizmo atsparumas kenksmingiems išorinės aplinkos veiksniams.
Purvas pasižymi antibakteriniu poveikiu: valo odą ir organizmą. Be to, jis drėkina odą, saugo ją nuo išsausėjimo, senėjimo bei celiulito.
Purvas veikia visą organizmą, sukeldamas jame sudėtingus procesus ir taip pagerindamas jo atsparumą.
 

Kada negalima taikyti šio gydymo?


Dėl šildomojo poveikio gydomojo purvo procedūros tinka ne visiems žmonėms. Kai kuriais atvejais (pvz., esant ūminiams uždegimams, piktybiniams augliams, miomoms, kiaušidžių cistoms) purvo procedūrų atlikti negalima, nes liga gali dar labiau paūmėti. Netinka jos ir sergant tuberkulioze, sunkia bronchine astma, kraujo, inkstų ligomis, esant inkstų funkcijos nepakankamumui, padidėjusiai skydliaukės funkcijai, II–III laipsnio širdies nepakankamumui, venų varikozei, kepenų cirozei, esant dideliam nutukimui, dažniems ir pasikartojantiems įvairios kilmės kraujavimams, nėštumui.
Gydomojo purvo procedūros ypač veiksmingos, kai liga pradinių stadijų, kol audinių ir organų pakitimai minimalūs, be to, purvo procedūras galima atlikti ir profilaktiniais tikslais, ypač derinant atostogas su purvo procedūrų gydymu.
 

Įdomu


Jau senovės egiptiečiai, romėnai, graikai gydydavo purvu. I m. e. amžiuje senovės Romos istorikas Plinijus Vyresnysis mini „žemes, išgydančias žaizdas“.
Klaudijus Galenas, gyvenęs II m. e. amžiuje, aprašė „egiptietišką“ gydomojo purvo panaudojimo būdą.
Italijoje gydymas purvu paplito XVI a., Prancūzijoje – XVII a., Vokietijoje – XVIII a., Rusijoje – XIX a.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai