Muzika tolygi medikamentams

Kokį poveikį daro muzika žmogaus sveikatai, psichikai, socialiniam elgesiui? Rusų mokslininkas E.Ciolkovskis rašė: „Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas – nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, ji privalo būti specialistų valdžioje.” Kas yra muzikos terapija ir kodėl ji tokia svarbi ne tik sveikiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems pacientams? Pasirodo, muzikos įtaka didžiulė ne tik mūsų mintims, idėjoms, bet ir sveikatai…
 

Kas tai muzikos terapija?


„Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą” (Bruscia).
Tai gydymo ir reabilitacijos metodas, rekomenduojamas ne tik skubantiems, įtampą patiriantiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija skirta imunitetui stiprinti, kvėpavimo sistemos veiklai normalizuoti, nuovargiui šalinti bei darbingumui grąžinti. Ši terapija taip pat taikoma sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, nuovargiui, nemigai bei depresijai šalinti. Taip pat jau žinoma, kad net komos būklės ar sunkias galvos traumas patyrę ligoniai suvokia informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Tik dabar pradedama suprasti, kad muzikos kalba gali pasiekti smegenų gelmes. Terapinė veikla pasaulyje remiasi griežtai kontroliuojamais tyrimais, todėl vokalinė muzika visiškai netinka terapiniams tikslams, o ligoninėse net gali sukelti nemalonių padarinių.
 

Muzikos terapija pasaulio kultūros kontekste


Muzikos gydomuoju poveikiu žmonija naudojasi nuo neatmenamų laikų, tačiau muzikos terapija, kaip dėstoma disciplina, paremta moksliniais tyrimais ir kaip profesija pasaulio kultūros kontekste atsirado tik XX amžiaus viduryje. Pasaulyje dažnai vyksta muzikos pokyčiai, tačiau vis labiau dėmesys atkreipiamas ne vien į muzikos atlikimą bei akademines studijas, bet ir į jos svarbą sveikatos apsaugos srityje. Dabar daugelyje pasaulio šalių muzikos terapija jau yra gydymo ir lavinimo dalis.
Pasaulyje veikia daugybė muzikos terapijos mokslinių institutų, klinikų, organizacijų ir susivienijimų vietiniu ir tarptautiniu lygiais, vyksta muzikos terapeutų tarptautiniai suvažiavimai ir konferencijos, publikuojama mokslinė literatūra, leidžiami tarptautiniai moksliniai-metodiniai leidiniai.


 

Muzikos terapijos raida Lietuvoje


Muzikos terapijos taikymo pradžią Lietuvoje lėmė gydymo metodų poreikis kurortologijos (aštuntojo dešimtmečio pabaigoje) bei psichiatrijos srityje (devinto dešimtmečio pabaigoje) ir efektyvių metodų stygius neįgaliųjų muzikinio ugdymo srityje (paskutiniojo dešimtmečio viduryje).
Sovietinėje Lietuvoje buvo pradėta plėsti muzikos terapijos taikymą kurortologijos srityje, tačiau dėl ekonominių permainų, įvykusių nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, muzikos terapijos raida sustojo. Be to, kurortologijos, psichiatrijos, psichoterapijos srityse dirbę muzikos terapijos taikytojai nebuvo profesionaliai pasirengę muzikos terapeuto darbui.
Pastaraisiais metais muzikos terapija Lietuvoje yra taikoma šiose srityse: ugdymo (muzikinio, specialiojo bei integruoto ugdymo programose), sveikatos apsaugos (psichinės sveikatos reabilitacinėse programose), socialinėje (prevencinėse, meninės integracijos programose).
 

Muzikos svarba ugdant neįgaliuosius


Muzikos terapija siekiama didinti neįgaliojo pasitikėjimą savimi, padėti rasti savyje dvasinę harmoniją bei siekti psichologinės reabilitacijos. Muzikos terapija naudojama kaip pagalba padėti atrasti tas meninės veiklos sritis, kurios atskleistų neįgaliojo gabumus bei sugebėjimus.
Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius tikslus (saviraišką, pasitikėjimą, dvasinę harmoniją). Ji orientuota į kūrybos procesą, kur visai nebūtini meniniai įgūdžiai ar talentas. Muzika, vadovaujant meno terapeutui, naudinga šalinant stresą, depresiją ar išgyvenant sunkų pooperacinį periodą, stiprinant savivoką, savivertę bei mažinant įtampą.
 

Psichiatrijoje muzikos terapijos galimybės beribės


Muzikos terapija psichiatrijoje svarbi siekiant pagelbėti pacientams spręsti jų psichologines problemas. Darbo su psichikos ligoniais metodikos remiasi V.L.Levi, J.Alvin, I.M.Altshuler požiūriu, kad muzikos terapija – tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Muzikologas K. Ringeris mano, kad psichoterapijai tinka tik klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, įrodydamas, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija teigiamai veikia žmogaus psichiką.
Muzikos naudojimas gydymo tikslu aktualus todėl, kad ji gali keisti pagrindinių nervų sistemos procesų intensyvumą, stimuliuoti fiziologines funkcijas. Muzikos terapija taip pat gali būti vaistas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Emocinio sutrikimo atveju gydomoji muzika pacientą pažadina būti atviresnį; esant psichiniam sutrikimui, muzika gali padėti išmokti elementarių sąvokų.
Gydymas parenkamas pagal konkrečius pacientų poreikius, įskaitant dainavimą, šokį, plojimo, perkusijos žaidimus, grojimą muzikos instrumentais bei muzikos klausymąsi, tiek individualiai, tiek ir grupėmis. Tačiau muzikos terapeutas turi stebėti ir kontroliuoti šiuos procesus. Taikomi ir individualūs, ir grupiniai seansai. Taikoma atpalaiduojamoji, analitinė ir klinikinių improvizacijų metodika. Novatoriškas ir eksperimentinis muzikos panaudojimas gali pagerinti dislekciją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, cerebrinį paralyžių kitas psichines bei fizines ligas.
 

Muzikos poveikis nėštumo metu


Nėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su vaikeliu bei vaiko ir mamos sveikatai stiprinti, susikaupusiam stresui, įtampai bei nuovargiui sumažinti, suteikti prasmę šeimyniniam gyvenimui bei naujos gyvybės laukimui. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio – leisti paklausyti ir vaikeliui. Tinkamai pasirinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį vystymąsi. Atlikus tyrimus įrodyta, kad taip ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipresni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Nėščiosioms rekomenduojama klausytis Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūrinių.
 

Mocarto efektas – muzikos terapijos bendrinė sąvoka


Ypatinga Mocarto muzika: ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu”. D.Kembelo knyga „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai bei lavinimui. D.Kembelas tyrinėjo psichologinį garso ir proto funkcijų ryšį. Knygoje „Mocarto muzikos poveikis” autorius pateikia daug pavyzdžių iš paprastų žmonių gyvenimo bei remiasi gydytojų, psichologų, muzikos terapijos specialistų ataskaitomis apie Mocarto muzikos terapinį poveikį. Knygos autorius teigia, kad muzika gali būti naudojama stresui, depresijai, ar nerimui sumažinti, suteikti atsipalaidavimą, paskatinti miegoti, aktyvinti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą. Muzikos terapija gali sumažinti klausos sutrikimus, disleksiją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, kitas psichines bei fizines ligas ir sužeidimus. D. Kembelas savo knygoje teigia, jog stimuliuoti klausos sistemai geriausiai tinka aukšto dažnio garsai, todėl parinkti smuiko koncertai, atsipalaiduoti – lėtesni, neturintys aukšto dažnio garsų kūriniai.
VIDMANTAS BARTULIS (KOMPOZITORIUS)
Žmogui Dievas davė Regėjimą, Klausą, Uoslę, Lytėjimą... Visa tai duota, kad lengviau pavyktų suvokti mus supančią aplinką... Bet, kiek žmonių – tiek ir suvokimų... Turbūt, jei sudėtume visų laikų ir visų žmonių individualius pojūčius, gal pavyktų iki galo suvokti viso to, kas aplink mus vyksta, prasmę...
Muzika, kaip ir visi kiti pojūčiai, gali gydyti, bet gali ir kenkti... Ir nebūtinai „terapinė“ muzika turi būti „ramiai nuteikianti“, „švelniai vaizdinga“... Turėdama neišpasakytai didelę įtaką mūsų gyvenimui apskritai, ji yra subtiliai individualus „vaistas“... Jį „pritaikyti“ negaluojančiam žmogui daug sunkiau nei cheminius ar homeopatinius preparatus... Vieno negalima ginčyti – muzikos poveikis žmogui (gydomasis jis, ar destrukcinis) – milžiniškas...
Jei būtų mano valia, bandyčiau jungti ir derinti visus Dievo mums duotus pojūčius, pritaikydamas jų kompleksinį poveikį terapijai. Manau, rezultatai būtų daug geresni nei gydant vaistais (turiu galvoje, pavyzdžiui, depresiją...).
Kažkada manęs paklausė: „ar triukšmas aplink mus gali būti muzika?“
Ir tada ir dabar galiu pasakyti – taip... Jei mes savo sąmonėje triukšmui suteiksim tam tikrą formą, jis jau nebebus triukšmas... Tai bus mūsų sąmonės valdoma garsų sistema... Ir ji jau nebeerzins... Tai bus mūsų kūrinys... Galbūt panašus į muziką...

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai