Storėju nuo oro

„Mano kūno masės indeksas normalus, bet jaučiu, kad kai kurios kūno dalys per storos... Aš žinau, kad tai, ką valgau ir kaip jaučiuosi, yra labai glaudžiai susiję. Negaliu nieko valgyti, kai jaučiu stresą, bijau ko nors, bet, kai jaučiuosi gerai, tai galiu valgyti be perstojo. Pavyzdžiui, visą šią savaitę valgiau, atrodo, nedaug, o svoris stovi vietoj kaip užburtas....atrodo, storėju nuo oro... Nors kartais atrodo, kad tai labiau asocijuojasi su psichologiniu paneigimu, kad tai, ką suvalgiau, į kūną neis (nors, atrodo, toli gražu taip nėra). Pavyzdžiui, paragavau tik šaukštelį tortuko, tai juk nieko tokio...Vėliau iš vyro lėkštės nugriebiau kepsnio kąsnelį su padažu ir vieną keptą bulvytę... Po to dar vieną mažiuką saldainiuką suvalgiau prieš miegą... O naktį, kai atsikėliau prie dukrytės, tai dar radau kelis riešutus ant stalo ir juos sunaikinau.... Tada pagalvojau, kad, be viso to, normaliai valgiau. Kai suskaičiavau, kiek REALIAI suvartojau kalorijų, o baisu pasidarė...“ (iš skaitytojos laiško)
 

Iš tikrųjų frazę „storėju nuo oro“ dažnai girdime ir ne kartą patys esame taip pasakę...Šis laiškas užduoda ne tik klausimus, bet ir pateikia į juos atsakymus...Kaip yra iš tikrųjų? Ar nutukimo problema sukelia ne tik fiziologinį diskomfortą, bet ir psichologines problemas? Keletą klausimų uždavėme Medicinos diagnostikos centro gydytojai dietologei Aušrai JAUNIŠKYTEI. Tema tikrai labai plati, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau faktai ir tyrimai rodo, kad storėti nuo oro vis dėl to neįmanoma.

 

Dažnai tenka išgirsti frazę: „Storėju nuo oro...“. Ar toks reiškinys gali egzistuoti? Ką apie tai mano gydytojai dietologai?


Toks reiškinys neegzistuoja. Posakis „storėju nuo oro“ pirmiausia rodo iškreiptą vaizdą. Turintys antsvorio žmonės neįvertina suvalgyto maisto kiekio, dažnai apetitas būna pakitęs, mityba daug greitesnė. Pasireiškia kitoks realybės matymas. Neįmanoma „storėti nuo oro“, nes nutukę žmonės suvalgo vidutiniškai 30 procentų daugiau maisto, o viena iš pagrindinių antsvorio priežasčių – per didelis maisto kiekis.
 

Jei KMI (kūno masės indeksas) normalus, tačiau tenka nuolat išgyventi dėl priaugtų kilogramų, nuolat nerimauti dėl didėjančio svorio ir smerkti save, kad kiti valgo daug daugiau, o jiems svoris nekinta, o, štai va man ir šokolado gabalėlis pasidaro pavojingas... Ar iš tiesų taip yra?


Pirmiausia niekada nematome, kiek ir ką valgo kitas žmogus. Kiekvienas žmogus jautrus savo svoriui, o ne kito žmogaus. Natūralus svorio svyravimas iki 1 kg yra normalus. Nutukusiems žmonėms šis svyravimas didesnis. Reiktų nepamiršti, kad moterų svoris smarkiai svyruoja ir prieš menstruacijas. Dėl šokolado gabalėlio, galima pateikti įdomų faktą: kad priaugtumėme kilogramą riebalų, kas dieną papildomai reiktų suvartoti 7000 kilokalorijų. Jei kas dieną papildomai suvartosime po 500 kilokalorijų, tai per dvi savaites priaugsime apie 1 kg svorio. Jei 100 g pieniško šokolado vidutiniškai turi 550 kilokalorijų (1000 kalorijų = 1 kilokalorija), vadinasi, gabalėlis šokolado tikrai nėra toks pavojingas. Tad šiuo atveju vėlgi netiksliai įvertinama suvalgyto maisto porcija.
 

Jei KMI (kūno masės indeksas) rodo nutukimą, o žmogus visais įmanomais būdais stengiasi riboti suvalgomo maisto porcijas, didinti fizinį aktyvumą, tačiau svoris ne nekrenta, bet, priešingai – didėja... Ar frazė „storėju nuo oro“ šiuo atveju netinka?


Kaip minėjau, ši frazė rodo iškreiptą vaizdą. Vis dėlto svorio augimas didžiąja dalimi priklauso nuo mitybos, tiksliau – nuo suvalgomo maisto kiekio. Vyksta savotiškas savęs apgaudinėjimas, kad valgom mažai, tačiau, jei po kiekvieno pavalgymo fiksuotumėme savotišką dienoraštį, ką ir kiek suvalgėme, vakare turėtumėme tikslią suvalgyto maisto ataskaitą.


 

Jei žmogus yra linkęs pilnėti, bet pagaliau pasiekia normalų KMI, ar visą gyvenimą turi atsisakyti savo mėgstamų produktų, nuolat kontroliuoti suvalgomo maisto porcijas, kad nepriaugtų papildomų kilogramų?


Polinkis į pilnėjimą išlieka, tai nepagydoma. Žmonės neturėtų išsigąsti, nereikia bijoti, kad reiks nuolat laikytis dietų, kontroliuoti save, atsisakyti mėgstamų maisto produktų. Reiktų galvoti apie visavertę mitybą, sveikesnį gyvenimo būdą. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kuriems pavyksta ilgą laiką išlaikyti normalų svorį, svarbi sąlyga yra sportas. Todėl svarbi ne tik visavertė mityba, bet ir fizinis aktyvumas.
 

Ar svorio augimo problema sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinių problemų?


Psichologinės problemos kyla dėl nerealių lūkesčių. Merginos prisiskaito, kad per mėnesį galima numesti 20–30 kg, kai realiai per mėnesį yra normalu sumažinti svorį iki 2 kg. Reiktų sumažinti lūkesčius ir nuosekliai siekti tikslo. Dažnai žmonės, nusprendę lieknėti, stokoja nuoseklumo, t.y. tvarkingo valgymo režimo. Viena dieta pasirodo neveiksminga, griebiasi kitos. Žinoma, kyla daug psichologinių problemų: nepasitenkinimo savimi, kaltės jausmo, kad nepavyko, pykčio priepuolių... Tiesiog nereikia tikėtis, kad viskas pasikeis savaime. Su specialisto pagalba svorį mesti paprasčiau.
 

Papildomi kilogramai išnyko, ar kartu su jais dingsta ir psichologinės problemos?


Psichologinės problemos tarsi sumažėja, tačiau nereikia manyti esą numetęs svorį tapsiu laimingesnis. Jei taip būtų, tai anoreksija sergančios merginos būtų pačios laimingiausios...Deja, jų savivertės jausmas labai žemas. Apie penktadalį žmonių, atsikračiusių antsvorio, dažnai pereina prie kitų priklausomybių: alkoholio, narkotikų vartojimo...Todėl veiksmingiausias nutukimo gydymo būdas, kai svorio mažinimo programoje dalyvauja gydytojas dietologas, kineziterapeutas bei psichoterapeutas. Psichologo ar psichoterapeuto dalyvavimas lieknėjimo procese yra labai reikšmingas, nes padeda žmogui atpažinti mąstymo klaidas. Viena iš tokių klaidų kuo greičiau ir kuo daugiau numesti svorio.
 

Ar liekninamieji papildai gali padėti išspręsti nutukimo problemą?


Nutaręs lieknėti žmogus neturėtų tikėtis, kad liekninamieji papildai padės greitai atsikratyti papildomų kilogramų. Jie, kaip ir vaistai nutukimui gydyti, yra skirtini kartu su mitybos korekcija. Be to, reikalinga gydytojo dietologo konsultacija.
 

Kaip pasirinkti papildus lieknėjimui?


Pataria vaistininkė Jūratė ŽIDONIENĖ
Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių.
Jei žmogus mėgsta skaniai ir riebiai pavalgyti, jam tiktų vartoti lieknėjimui skirtus maisto papildus, kuriuose yra išvalyto chitosano, trukdančio sočiosioms riebalų rūgštims iš virškinamojo trakto patekti į kraują, tokio kaip, pavyzdžiui, „Chito – Slim“. Teigiamas chitosano molekulių elektrostatinis krūvis veikia kaip magnetas, pritraukdamas riebalų molekules, kurių elektrostatinis krūvis yra neigiamas. Taip blokuojamas riebalų įsiurbimas, ir jie lengvai pasišalina iš organizmo.
Tiems, kurie labai mėgsta saldumynus, puikiai tinka chromo preparatai pavyzdžiui, „Chrom-200“. Preparate esantis chromas mažina saldumynų poreikį bei pagreitina kalorijų deginimo procesą fizinio krūvio metu, pagerina riebalų apykaitą.
Žmonėms, kurių medžiagų apykaita sulėtėjusi, rekomenduojami maisto papildai su obuolių actu. Pavyzdžiui, lieknėjimui skirtas preparatas „Figura Plus“, papildo organizmą obuolių actu, kuris pagreitina organizmo medžiagų apykaitą. Obuolių acte esančios natūralios rūgštys ir enzimai padeda skaidytis baltymams ir riebalams.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

sviesa
2009-05-08 23:36
as laikiausi dietu, tai mam labai bare ir nupirko abonementa i sporto kluba, jegele, sportuoju jau antra savaite, tik pirma savaite raumenis skaudejo, bet su fastum imasazuodavau ir skausmo kaip nebuta ir siaip fastum pasiimu su savimi, kad istikus traumai tureciau tinkama pirma pagalba.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai