){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors žmogaus organizmas ir unikalus, tačiau be tinkamos priežiūros ir mitybos ir jis negalės kokybiškai veikti. Nedidelis vienokio ar kitokio vitamino trūkumas ligos nesukels, bet jeigu tai tęsis nuolat – didės ir ligų išsivystymo tikimybė. Mitybos įtaka seniai įrodyta. Dar daugiau – įvairių šalių mitybos specialistai sutinka, kad mityba turi būti ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, t.y. ne tik sveikatą sauganti, bet ir ją įtvirtinanti ir stiprinanti.
Sergame dėl blogos mitybos
JAV mokslininkų teigimu, nesveika gyvensena ir netaisyklinga mityba nulemia beveik 50 proc. mirčių. Kita vertus, tinkama mityba gali padėti kovoti su ligomis. Deja, šiandien Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų ir yra palanki lėtinėms netinkamos mitybos sukeltoms ligoms plisti. Respublikinio mitybos centro tyrimai parodė, kad Lietuvoje nepakankamai vartojama vitaminų, mineralinių medžiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir maistinių skaidulų turinčių vaisių ir daržovių, – tik apie 315 g per parą. O PSO ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų (neskaitant bulvių) suvartoti ne mažiau kaip 400 g per parą, tada būtų galima 19 proc. sumažinti riziką susirgti virškinamojo trakto vėžiu, 31 proc. išemine širdies liga, 11 proc. insultu.
Kas būtų, jei
Maisto ir mitybos problemos tokios pat senos, kaip ir noras sveikai ir ilgai gyventi. Apie mitybos įtaką sveikatai dar prieš mūsų erą kalbėjo Hipokratas (480 m. p. m. e.). O šiuolaikinės technologijos leidžia modeliuoti situacijas ir daryti prielaidas, kaip, keičiant gyvenimo būdą, galėtų pasikeisti mūsų sveikata. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad jei žmonės mestų rūkyti, sureguliuotų kraujospūdį ir svorį, per 50 metų Lietuvoje mirties išvengtų 14 757 vyrai ir 2 610 moterų.
Ar reikia maisto papildų?
Įrodyta, kad žmogaus organizmas per parą turi gauti apie 40 pavadinimų įvairių maistinių ir biologiškai veiklių medžiagų. Ar tikrai tiek gauname? Kaip sužinoti, kokių medžiagų reikia būtent mums?
Teigiama, kad maisto papildų vartoti tikslinga dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl to, kad tradiciniai maisto produktai kai kurių organizmui reikalingų medžiagų, pvz., seleno, jodo, turi labai mažai. Antra, užterštas oras ir dirvožemis, šiuolaikinės produktų apdirbimo technologijos, priedai, ilginantys jų tinkamumo vartoti laiką, mažina produkto biologinę vertę. Trečia, net ir sveikai maitinantis žmonėms gali pritrūkti tam tikrų medžiagų, pvz., susirgus. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie valgo paskubomis, greito maisto kavinėse ir t.t. Didesnis vitaminų kiekis turėtų būti ir senyvo amžiaus žmonių maiste.
Kiekvieno mityba individuali, todėl ir papildus reikia rinktis individualiai, pagal poreikius, o ne ką kaimynas pasiūlė. Pats žmogus retai sugeba objektyviai įvertinti savo būklę ir suprasti ko trūksta, be to, nežino, kaip viena ar kita medžiaga veikia. Todėl, prieš nusprendžiant įsigyti maisto papildą, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Profilaktiškai, organizmui stiprinti reikėtų vartoti tokių preparatų (pvz., LIVE WELL Multivitamins & Minerals padės ir tiems, kurie linkę į mažakraujystę, – jame yra visa rekomenduojama geležies ir folio rūgšties paros norma. Lietuvos maisto produktuose trūksta jodo – šiame papilde taip pat yra visa rekomenduojama jodo paros norma.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę