Ir žiemą yra kas veikti stiprinant imunitetą

Kai lauke šaltukas, vėjas, dargana, gūžiamės ir iš baimės: ar neperšalsiu, ar mano imunitetas atlaikys virusų atakas?

Durų rankenos ir laiptų turėklai, kompiuterio klaviatūra ir mokėjimo kortele aparatas parduotuvėje, draugo „a-a-a-apči“ ar telefono ragelis iš sloguojančio kolegos rankų – tai vis užkrato knibždėlynės ir reali tikimybė susirgti infekcine kvėpavimo takų liga.

Tikimybes susirgti mažina laiku taikomos prevencijos priemonės. Medikai ir kūno kultūros specialistai primena, kad daug lemia imunitetas, ir pataria būti dėmesingesniems: savo aprangai, mitybai, asmeninei higienai ir minčių kultūrai.

 

Netikę įpročiai slopina imunitetą

 

LSMU Medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas profesorius Raimundas Sakalauskas:

Neįprastai šaltas oras gali daryti įtaką žmogaus bendram imunitetui. Veikiant šalčiui, yra sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į žmogaus organizmą. Vėstantis oras žada diagnozes: kvėpavimo takų infekcijos, plaučių uždegimai, ūminiai bronchitai ir kt. Kad jų būtų mažiau, žmonės turi rengtis tinkamais drabužiais, keisti savo įpročius. Alkoholis plečia kraujagysles, todėl didėja šilumos atidavimas į aplinką. Tai reiškia, kad, išėjus į šaltį, bus didesnė tikimybė sušalti ir, kaip pasekmė – susirgti infekcinėmis ligomis.

 

Reikia – ilsėkitės

 

Gydytoja pulmonologė Eugenija Guogienė:

Mūsų sveikata ir mūsų imunitetas – stipriai susiję dalykai. Imunitetą lemia trys pastoliai. Tai nervinė-psichinė būsena kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir prisitaikymas prie gamtinės ir socialinės aplinkos. Antras pastolis ar dėmuo yra mityba, trečias – judėjimas, fizinis aktyvumas. Palankus visų trijų dėmenų sambūvis, arba harmonija, vadinasi, žmogus sveikas. O peršalimo nevadinčiau liga, tai veikiau prisitaikymas, organizmo reagavimas. Einančius į darbą (mokyklą, darželį) „priešligės“ , „priešgirpinės“ būsenos esu linkusi pabarti. Tuo metu jūsų organizmui reikia poilsio.

 

Jei negaluoja širdis

 

LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos profesorė Rūta Babarskienė:

Kai lauke neįprastai šalta, jautresniems žmonėms gali kilti kraujagyslių spazmai, šie gali provokuoti krūtinės anginos pasunkėjimą, skausmų širdies plote paūmėjimą. Sergantiesiems padidėjusio kraujospūdžio liga taip pat reikia būti atidesniems, vartoti vaistų kaip paskirta. Tokiems pacientams šaltyje tikėtinas kraujospūdžio šoktelėjimas, bloga savijauta. Kuriems yra krūtinės anginos simptomų, šaltą, vėjuotą dieną galimi skausmai širdies plote – kaip ir vasarą, karštymečiu. Žiemai prasidėjus, kol organizmas prisitaikys, tokiems žmonėms lauke reikėtų būti neilgai, vadovautis visais savo gydytojo patarimais.

 

Valgyti tai, kas „neėda“ imuniteto

 

Vegetarų draugijos prezidentė biologijos m. dr. Ksavera Vaištarienė:

Daug sau padėsime ir didesnį atsparumą ligoms įgysime tinkamai maitindamiesi. Žmogaus, valgančio mėsą ir daug kito gyvulinės kilmės maisto, kiaušinių, kraujo reakcija tampa labiau rūgštinė, susidaro palyginti daug šlapimo rūgšties. Daržovės ir vaisiai organizmą šarmina. Taigi šarminiu maistu imunitetą didiname, o rūgštinantys produktai, t.y. gyvulinės kilmės, vaizdžiai sakant, visą imunitetą suėda.

100 gramų baltyminio maisto per dieną (daugiau baltymų suaugusiam žmogui ir nereikia) – mėsos, žuvies, du kiaušinius – suvalgyti reiktų su  200 gramų arba dvigubai didesniu kiekiu daržovių; tuomet kraujas neparūgštės.

Žiemą imunitetui stiprinti gerkime ežiuolės arbatos, o valgydami ribokime gyvulinių baltymų kiekį.

 

Kūno grūdinimas ir šiluma vidiniam „aš“

 

Kauno jungtinio sveikatos klubo tarybos narė Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros katedros lektorė Lukrecija Augustaitytė:  

Kai žiemai artėjant radijas praneša, jog artėja gripas, šią žinią sudėtinga suvokti. Kaip atrodo tas ateinantysis gripas? Juk infekcinė liga yra konkretaus žmogaus neatsparumo konkrečiam virusui rezultatas.

Organizmo atsparumą ir sveikatą gerina paprastos priemonės, pavyzdžiui, česnakas. Česnakas – kraujagyslių draugas. Kaip šeimininkė nušveičia puodus tam skirtomis priemonėmis, taip nuostabiai mes galime pagerinti savo būklę vartodami česnako kaip vaisto (ne kaip maisto). Česnakas pravalys kūno indus, kuriais teka kraujas. Tai susiję su bendru imunitetu. Kartą per pusmetį tiks tokia „šluota“ (jei nesergate žarnyno, skrandžio ir inkstų ligomis): po valgio ir dvi valandas iki miego suvalgyti porą česnako skiltelių. Taip daryti dešimt dienų. Jau antrą ar trečią dieną česnako skiltelė „susikramto“ nejaučiant aštraus skonio.

Reiktų grūdintis, pamėgti šalčio procedūras: šaltą dušą, apsiliejimą vėsiu vandeniu, rytą pakvėpuoti prie atviro lango. Pamažu šios procedūros taps malonios, laukiamos. Kad pajustum pyrago skonį, reikia ne matyti pyragą ar kalbėti apie jį, o paragauti: ar man tikrai skanu, ar tinka? Kai atrandi malonias ir tinkamas gyvensenos naujoves, jos tampa nesiejama, „skania“ gyvenimo dalimi, viskas vyksta sklandžiai ir sėkmingai.

Ar būsime sveiki ir atsparūs ligoms, daug lemia požiūris, įsitikinimai. Gyvenimu reikia žavėtis, o gyventi į daugelį dalykų žvelgiant paprasčiau nei esame įpratę; žaiskime gyvendami,  gyvenimą žaiskime. Kiekvieną dieną yra kuo pasidžiaugti!

 

„Kur mano kepurė?!”

 

LSMU Veterinarijos akademijos profesorė Dalia Sekmokienė:  

Šaltis, nurodo Rytų medicina, gali pažeisti vadinamąjį inkstų kanalą (kanalas – tai energinė organizmo struktūra; žmoguje funkcionuoja dvylika pagrindinių energinių kanalų). Dėl inkstų kanalo sutrikimų blogiau funkcionuos ne tik inkstai, bet ir kaulų čiulpai, kraujodaros sistema. Kai nepasirengę ilgai būname šaltame ir drėgname ore, gali nukentėti sąnariai. Inkstų kanalas turi daug atšakų juosmeninėje nugaros dalyje. Šioje vietoje šalčiui užblokavus energijos tėkmę, gali prasidėti neaiškios kilmės nugaros skausmai, nesusiję su stuburo pažeidimais.

Atvėsus orams, reikia tam tikro laiko prisitaikyti. Renkimės šiltai (keli sluoksniai natūralaus pluošto drabužių) ir daugiau judėkime. Adaptuokimės: nors valandą pabūkime ore apsivilkę kailinukus ir apsigobę galvą (būtinai!) vilnone skarele ar kepuraite. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą. Daugiau gerkime šiltų vaistažolių arbatų.

Rytų medicinos požiūriu, „tradicinis“ šildymosi receptas – taurelė „ant šilumos“ – yra niekam tikęs. Net ir nedidelės alkoholio dozės su kraujo tėkme pasiekia smegenis. Išgėrus stipraus gėrimo, galbūt ir bus pojūtis, kad kūnas sušilo. Tačiau supratusiems, jog žmogus yra ne vien tik kūnas, alkoholis netinka. Rytuose sakoma: jei kūnui laikinai tapo geriau, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Gydyti reikia ilgai – ir patį žmogų, jo dvasią. Žmogaus, kuris pavartojo alkoholio (net jei tai buvo keli lašai), dvasios būsena bus tolokai nuo tiesos, grožio ir harmonijos.

 

Tyrimas

Spirgučiai ant lietuvio stalo

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai. 34,5 proc. vyrų ir 24,5 proc. moterų nurodė, kad gamindami maistą vartoja kiaulienos taukus (rekomenduojama jų atsisakyti visiškai). Iš riebalų gauname apie 40 proc. energijos, iš sočiųjų riebalų rūgščių - 17 proc. energijos. Beveik trys ketvirtadaliai visų riebalų patenka su gyvuliniais produktais; gi siektinas gaunamų riebalų santykis yra 1:2 (viena dalis gyvulinės kilmės ir dvi dalys augalinės kilmės riebalų). Daržovių vartojame nepakankamai.

Tyrėjai pataria: dviem trečdaliams lietuvių reikėtų keisti mitybos įpročius.

 

Išnašos/gabaliukai

Mankšta-T limfocitai-imunitetas

Mokslininkai įrodė, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitus, kurie it kariai saugo mūsų organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Amerikos sporto medicinos koledžas patvirtino, kad reguliari mankšta ir grūdinimasis yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų.

 

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui:

dažniau plaukime rankas,

atpraskime rankomis liesti savo veidą,

čiaudėdami ar kosčiodami prisidenkime nosine ar, jei jos neturime, kilsteldami ranką prisidenkime rankove,

atsisakykime pasisveikinimų su bučinukais ir apglėbimais,

kai didesnė užkrečiamųjų ligų rizika, venkime kontaktų, atsisakyme vadinamųjų draugiškumo vizitų; jei reikia aplankyti ligonį, nesiveskime į svečius ar į ligoninę vaikų.

 

Po manęs – švara ir tvarka

Jei ir truputį sirguliuodami norime pasimankštinti, eidami į sporto klubą turėkime vienkartinių nosinių asmeninei higienai. Tam skirtomis priemonėmis nuvalykime sporto klubo įrankius ir paviršius, kuriuos lietėme. 

 

Šalin baimę, kad sugrius pasaulis

Žodis gripas (pranc. gripper, angl. grip) reiškia sučiupti, sugriebti. Neleiskime sau prabangos patekti į gripo gniaužtus. O jei taip atsitiko, gerbkime bendradarbius, bendramokslius: diena be mūsų kolektyvui gali būti darbinga, o diena su mumis gali tapti nedarbingumo savaitėmis daugeliui.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Regina
2013-05-30 10:57
Laba diena,
Dėkinga Gydytojai Eugenijai Guogienei mane nukreipusiai teisinga gydymo linkme, atsisakant tablečių.prieš 28 metus.Sveikatos linkiu gydytojai ir kad taip mastančių gydytojų buvo prieš tiek metų, dar kartą ačiū, visada prisiminsiu.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai