Pagrindiniai jų sukėlėjai yra virusai. Kaip apsisaugoti nuo daugelio iš jų, o jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandami nauji, žmonija kol kas nesukūrė priemonių. Nuo vienos jų grupės - pagrindinių gripo viruso rūšių yra sukurti skiepai, kuriami skiepai nuo kitų, dažniausiai peršalimo ligas sukeliančių virusų.
Kita peršalimo ligų sukėlėjų grupė yra bakterijos. Su daugeliu sėkmingai kovoti padeda antibiotikai ir skiepai. Nors ir yra priemonių kovai su bakterine infekcija, geriau stengtis nesusirgti, nes niekada nėra absoliučios garantijos, kad turimos priemonės išgelbės.
Peršalimo ligomis, nepaisant sukėlėjo, rečiau serga užsigrūdinę, asmens ir buities higieną išmanantys, racionaliai besimaitinantys, sugebantys bet kuriuo metų laiku pasportuoti ar nors pabūti gryname ore, išvengti nuolatinių stresų ir pan., t.y. sugebantys išlaikyti nenualintą imunitetą asmenys.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Kuo organizmo imunitetas silpnesnis, tuo dažniau ir ilgiau žmogus serga peršalimo ligomis, dažniau atsiranda peršalimo ligų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas, paūmėja lėtinės plaučių ligos, astma.
Organizmą alina - silpnina jo imunitetą lėtinės inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių ligos, cukraligė (cukrinis diabetas). Sergantieji lėtinėmis ligomis dažniau suserga peršalimo ligomis. Todėl peršalimo ligų sezono metu jie privalo kiek gali kruopščiau save prižiūrėti, naudoti organizmo atsparumą gerinančias priemones, o susirgę rimtai gydytis.
Jeigu būtų visagalių priemonių, peršalimo ligos seniai būtų išnykusios. Bet visi puikiai žinome, kad taip nėra. Vienintelė visiems prieinama priemonė yra organizmo tausojimas, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata, t.y. ne tik tuomet, kai organizmas pradeda negaluoti - sirgti. Visų pirmiausia tai organizmo grūdinimas, racionali mityba (kasdien įvairus maistas, taip pat ir švieži vaisiai, daržovės, t.y. nuolatinis organizmo aprūpinimas įvairiomis reikalingomis medžiagomis), nuolatinio streso profilaktika, nuovargio, pervargimo išvengimas, darbo ir poilsio derinimas, žalingų įpročių, pvz., rūkymo, išgėrinėjimo, narkomanijos, toksikomanijos atsisakymas, lėtinių ligų išsivystymo profilaktika. Labai svarbu ūmiai susirgus pasigydyti iki visiško pasveikimo, negalvoti, kad “nėra laiko sirgti, praeis”, nuolat gydyti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą ir kt. Jokios medikamentinės priemonės negelbsti, kai organizmas yra nuolat arba ”protrūkiais” alinamas, galvojama, kad vaistai yra visagaliai. Apsisaugojimą nuo peršalimo ligų sunkina ir tai, kad kartą persirgus vieno ar kito sukėlėjo nulemta liga, organizme nesusiformuoja arba susiformuoja tik laikinas imunitetas, t.y. organizmas neįgyja nuolatinio atsparumo atitinkamam sukėlėjui - vadinasi, po kurio laiko jis vėl gali sukelti ūminį kvėpavimo takų uždegimą (peršalimo ligą). Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai serga darželį lankantys vaikai. Nuo dalies peršalimo ligų sukėlėjų, pvz., gripo virusų, apsisaugosime laiku pasiskiepiję. Taigi apsisaugoti galima tik dalinai.
Literatūroje jie vadinami adaptogenais, imunostimuliatoriais, imunomoduliatoriais, turinčiais specifinį ir nespecifinį poveikį.
Imunitetui pagerinti - sustiprinti nespecifiškai veikiantys Lietuvoje yra registruoti įvairūs vitaminų ir mikroelementų rinkiniai, maisto papildai, turintys vienokių ar kitokių biologiškai veiklių, organizmui būtinų medžiagų, preparatų su cinku, selenu, bakterijų lizatai, pvz., Broncho-Munal, Luivac; Ribomunyl; įvairūs homeopatiniai preparatai, baltažiedės ir rausvažiedės ežiuolės preparatai, pvz., Lymphozil, Immunal, Prostovit, Antiseptin, Immunital, Immunosan, Echinofit, Influcid ir kt. Suprantama, visi minėti vaistai vartojami tik gydytojui leidus ir taip, kaip jis pataria.
Vienos iš seniausių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais yra fitoncidai, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, krienuose, ridikuose. Šios senolių atrastos medžiagos tebėra veiksmingos ir šiandien, nes kol kas nepastebėta sukėlėjų, kurie prie jų būtų prisitaikę. Jų užmiršti nevalia.
Ir taip, ir ne. Pvz., skiepai nuo gripo padeda jo išvengti, o kitos minėtos medžiagos, išskyrus turinčias fitoncidų, tik vienokiu ar kitokiu būdu paskatina organizmo jėgas kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Kitaip tariant, jos neužmuša peršalimo ligų sukėlėjų, jos padeda tik stiprindamos organizmą. Taigi organizmas lieka pagrindinis kovotojas su peršalimo ligomis, o jo imunitetą (atsparumą) veikiančios medžiagos yra tik pagalbinės priemonės, tarsi botagas, paskatinantis jį greičiau ir geriau kovoti su peršalimo ligų sukėlėjais. Stipresnis organizmas geriau kovoja su sukėlėjais - ligos požymių būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų, pvz., plaučių uždegimas.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę