Imuninė sistema – organizmo angelas sargas

Kodėl susergame ir nuo ko tai priklauso? Tikriausiai šis klausimas yra kilęs daugeliui. Atsakymas nevienareikšmis, tačiau, be jokios abejonės, imuninė sistema čia labai svarbi.
 

Gynyba – pagrindinė paskirtis


Imuninė sistema – sudėtingas organų ir ląstelių kompleksas, saugantis nuo svetimų agentų (bakterijų, virusų, parazitų, toksinų, svetimkūnių ir kt. medžiagų) patekimo į organizmą ir palaiko jį sveiką ir stiprų. Taigi tai yra ta „gynybos armija“, kuri saugo organizmo sienos vartus nuo „užpuolikų“. Ir, reikia pabrėžti, retai pralaimi, tačiau, kai taip atsitinka, susergama infekcine liga.
 

Imuninės sistemos „priešai“


Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai ir, aišku, stresas. Silpnesnis imunitetas pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos.
 

Susirūpinkite


Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties ar sisteminė (išplitusi) kandidozė (pienligė), nuovargis, apatiškumas,


 

Keturi įpročiai, kurie silpnina imuninę sistemą


Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbat. š.), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus (jie kovoja su infekcija) net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti. Šis poveikis pasireiškia, jei per parą vartojama daugiau nei 1 gėrimo porcija, kurią atitinka ~ 350 ml alaus, ~150 ml vyno ar ~ 30 ml stipraus likerio.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Besaikis riebalų vartojimas. Nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijų sukėlėjams.
 

Sveikatos laiptais


· Miegokite ne mažiau nei 7–8 val. per parą.
· Kruopščiai plaukite rankas. Atrodo nereikšminga, bet tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų.
· Vartokite daug skysčių (apie 2 litrus per parą). Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams.
· Laikykitės sveikos mitybos pagrindų. Nepakankama mityba, svorio sumažėjimas (kai gaunama mažiau nei 1200 kkal per parą), kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą.
 

Teigiamą įtaką daro vitaminai ir mineralai



Vitaminas A gerina imuninės sistemos veiklą, mažina infekcijos riziką.
Naudingas vitaminai B6 (yra bulvėse, špinatuose, bananuose, kalakutienoje, pupelėse, riešutuose, grūduose, ) ir B12 (yra mėsoje, piene, žuvyje), folio rūgštis.
Vitaminas C stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus), kurios gamina antikūnus; jo poveikis sustiprėja derinyje su vit. E. Ypač rekomenduojama vartoti peršalimo ligų profilaktikai, manoma, kad šiuo požiūriu jis efektyviausias. Natūraliai jo yra apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, kopūstuose, raudonoje, žalioje paprikoje.
Naudingo vitamino E yra augalų aliejuose, sėklose, grūduose.
Cinkas dalyvauja leukocitų gamyboje ir aktyvacijoje, skatina antikūnų produkciją. Jo poveikis sustiprėja derinant su kitu mikroelementu – antioksidantu selenu. Be to, jis slopina viruso (pvz., gripo) dauginimąsi organizme ir jo patekimą į kvėpavimo takų ląsteles. Juo turtingos jūros gėrybės, tamsi mėsa, pupelės.
Selenas padidina kovojančių ląstelių skaičių. Šaltiniai: žuvis (tunas), jūros gėrybės, mėsa, daržovės, rudi ryžiai, kviečiai, riešutai, sūris, saulėgrąžos.
Magnis taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą. Daug jo yra riešutuose, pupelėse, grūduose, daugumoje daržovių.
 

Gerų „pagalbininkų“ galima rasti augalų pasaulyje


Ežiuolė ne tik stimuliuoja ląsteles, kovojančias su infekcijos sukėlėjais (bakterijomis, virusais), bet ir padidina tokių medžiagų, kaip interferonas, – „antimikrobinio ginklo“ ir kt. kiekį.
Yra 3 ežiuolės rūšys, manoma, efektyviausia yra purpurinė ežiuolė. Papilduose naudojamos įvairios augalo dalys (lapai, stiebai, žiedai, šaknys), priklauso nuo rūšies. Jos preparatų patartina vartoti vos tik pajutus pirmuosius peršalimo ligos požymius, po bendravimo su sergančiuoju, patiriant stresą darbe, šeimoje, keliaujant, keičiant aplinką (einant į naują darbą, mokyklą). Vartojimo trukmė – apie 2 savaitės. Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 8 savaites, nes mažėja veiksmingumas. Ji gerai toleruojama.
Džiovintos kulkšnės (astragalus) šaknys tradicinėje Kinų medicinoje vartojamos kaip imunostimuliatorius. Azijoje žiemą kartą per savaitę tradiciškai valgoma kulkšnės sriuba. Jos negalima vartoti karščiuojant.
Peršalimo metu efektyvus ženšenis. Nerekomenduojama vartoti ūminės infekcijos metu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Perdozavus, galimas priešingas, t.y. imuninės sistemos slopinimo poveikis.
Antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis pasižymi česnakas. Jis labai efektyvus peršalus. Tam pakanka suvalgyti 1–3 arbatinį šaukštelį šviežio česnako miltelių. Jeigu vartojate krešumą slopinančių preparatų, pasitarkite su savo gydytoju.
Antivirusinį ir imunostimuliuojamąjį poveikį turi saldymedžio šaknis. Jos nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 7 d. iš eilės bei esant padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui.
Imunitetą stiprina jūros dumbliai (melsvai žali, rudi, airiškos samanos). Juose gausu vitaminų (jodas, vit. C, karotinas, kalcis), reikalingų imuninei sistemai.
Vaistažolių preparatų vartoti draudžiama, jei jiems yra alergija.
Nepamirškite, kad augaliniai preparatai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, iškreipdami jų poveikį, todėl, prieš pasirinkdami preparatą, pasitarkite su gydytoju. Taip pat, jei laukiatės kūdikio ar sergate lėtinėmis ligomis.
Kai kuriais atvejais stimuliuoti imuninės sistemos nepatartina, pvz., sergantiesiems ŽIV infekcija, tuberkulioze, leukoze, cukriniu diabetu (I tipo), jungiamojo audinio ligomis, sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu. Mat kai kurios iš šių ligų yra autoimuninės, t.y. antikūnai (specifiniai baltymai, kurie normaliai „susidoroja“ su infekcija ir kt. svetimomis medžiagomis) pagaminami paties šeimininko kūno ląstelėms, sukeldami jų pažeidimą ir atitinkamas ligas.
 

Keletas kitų patarimų


Reguliarūs fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą. Pradėkite palaipsniui (5–10 min.), nepersitempkite, bet nebijokite prakaituoti. Svarbiausia – tai turi teikti malonumo ir gerinti nuotaiką. Spartus vaikščiojimas gryname ore 30–40 min. 5 dienas per savaitę didina atsparumą infekcijoms, lyginant su pasyviu „gulėjimu ant kušetės”.
* Kontroliuokite lėtines ligas ir periodiškai lankykitės pas gydytoją.
* Venkite streso ir mokėkite jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai.
Pasirodo, prisilietimai prie artimo ir mylimo žmogaus ar buvimas jo glėbyje padeda sušvelninti stresą ir teigiamai veikia imuninę sistemą.
Tą patį galima pasakyti apie kambarinius gyvūnus, kurie neleidžia nuobodžiauti ir dovanoja daug teigiamų emocijų.
Nerūkykite, kadangi rūkant netenkama labai daug vitaminų (ypač vit. C), kurie svarbūs kovojant su infekcija.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Rima
2018-05-07 11:29
Kaip papildomas priemones vartoju vit D ir selena, naturalus ir gerai pasisavina.
a
2007-12-16 12:49
labai teisinga

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai