Imuninė sistema – sudėtingas organų ir ląstelių kompleksas, saugantis nuo svetimų agentų (bakterijų, virusų, parazitų, toksinų, svetimkūnių ir kt. medžiagų) patekimo į organizmą ir palaiko jį sveiką ir stiprų. Taigi tai yra ta „gynybos armija“, kuri saugo organizmo sienos vartus nuo „užpuolikų“. Ir, reikia pabrėžti, retai pralaimi, tačiau, kai taip atsitinka, susergama infekcine liga.
Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai ir, aišku, stresas. Silpnesnis imunitetas pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos.
Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties ar sisteminė (išplitusi) kandidozė (pienligė), nuovargis, apatiškumas,
Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbat. š.), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus (jie kovoja su infekcija) net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti. Šis poveikis pasireiškia, jei per parą vartojama daugiau nei 1 gėrimo porcija, kurią atitinka ~ 350 ml alaus, ~150 ml vyno ar ~ 30 ml stipraus likerio.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Besaikis riebalų vartojimas. Nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijų sukėlėjams.
· Miegokite ne mažiau nei 7–8 val. per parą.
· Kruopščiai plaukite rankas. Atrodo nereikšminga, bet tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų.
· Vartokite daug skysčių (apie 2 litrus per parą). Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams.
· Laikykitės sveikos mitybos pagrindų. Nepakankama mityba, svorio sumažėjimas (kai gaunama mažiau nei 1200 kkal per parą), kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą.
Vitaminas A gerina imuninės sistemos veiklą, mažina infekcijos riziką.
Naudingas vitaminai B6 (yra bulvėse, špinatuose, bananuose, kalakutienoje, pupelėse, riešutuose, grūduose, ) ir B12 (yra mėsoje, piene, žuvyje), folio rūgštis.
Vitaminas C stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus), kurios gamina antikūnus; jo poveikis sustiprėja derinyje su vit. E. Ypač rekomenduojama vartoti peršalimo ligų profilaktikai, manoma, kad šiuo požiūriu jis efektyviausias. Natūraliai jo yra apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, kopūstuose, raudonoje, žalioje paprikoje.
Naudingo vitamino E yra augalų aliejuose, sėklose, grūduose.
Cinkas dalyvauja leukocitų gamyboje ir aktyvacijoje, skatina antikūnų produkciją. Jo poveikis sustiprėja derinant su kitu mikroelementu – antioksidantu selenu. Be to, jis slopina viruso (pvz., gripo) dauginimąsi organizme ir jo patekimą į kvėpavimo takų ląsteles. Juo turtingos jūros gėrybės, tamsi mėsa, pupelės.
Selenas padidina kovojančių ląstelių skaičių. Šaltiniai: žuvis (tunas), jūros gėrybės, mėsa, daržovės, rudi ryžiai, kviečiai, riešutai, sūris, saulėgrąžos.
Magnis taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą. Daug jo yra riešutuose, pupelėse, grūduose, daugumoje daržovių.
Ežiuolė ne tik stimuliuoja ląsteles, kovojančias su infekcijos sukėlėjais (bakterijomis, virusais), bet ir padidina tokių medžiagų, kaip interferonas, – „antimikrobinio ginklo“ ir kt. kiekį.
Yra 3 ežiuolės rūšys, manoma, efektyviausia yra purpurinė ežiuolė. Papilduose naudojamos įvairios augalo dalys (lapai, stiebai, žiedai, šaknys), priklauso nuo rūšies. Jos preparatų patartina vartoti vos tik pajutus pirmuosius peršalimo ligos požymius, po bendravimo su sergančiuoju, patiriant stresą darbe, šeimoje, keliaujant, keičiant aplinką (einant į naują darbą, mokyklą). Vartojimo trukmė – apie 2 savaitės. Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 8 savaites, nes mažėja veiksmingumas. Ji gerai toleruojama.
Džiovintos kulkšnės (astragalus) šaknys tradicinėje Kinų medicinoje vartojamos kaip imunostimuliatorius. Azijoje žiemą kartą per savaitę tradiciškai valgoma kulkšnės sriuba. Jos negalima vartoti karščiuojant.
Peršalimo metu efektyvus ženšenis. Nerekomenduojama vartoti ūminės infekcijos metu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Perdozavus, galimas priešingas, t.y. imuninės sistemos slopinimo poveikis.
Antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis pasižymi česnakas. Jis labai efektyvus peršalus. Tam pakanka suvalgyti 1–3 arbatinį šaukštelį šviežio česnako miltelių. Jeigu vartojate krešumą slopinančių preparatų, pasitarkite su savo gydytoju.
Antivirusinį ir imunostimuliuojamąjį poveikį turi saldymedžio šaknis. Jos nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 7 d. iš eilės bei esant padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui.
Imunitetą stiprina jūros dumbliai (melsvai žali, rudi, airiškos samanos). Juose gausu vitaminų (jodas, vit. C, karotinas, kalcis), reikalingų imuninei sistemai.
Vaistažolių preparatų vartoti draudžiama, jei jiems yra alergija.
Nepamirškite, kad augaliniai preparatai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, iškreipdami jų poveikį, todėl, prieš pasirinkdami preparatą, pasitarkite su gydytoju. Taip pat, jei laukiatės kūdikio ar sergate lėtinėmis ligomis.
Kai kuriais atvejais stimuliuoti imuninės sistemos nepatartina, pvz., sergantiesiems ŽIV infekcija, tuberkulioze, leukoze, cukriniu diabetu (I tipo), jungiamojo audinio ligomis, sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu. Mat kai kurios iš šių ligų yra autoimuninės, t.y. antikūnai (specifiniai baltymai, kurie normaliai „susidoroja“ su infekcija ir kt. svetimomis medžiagomis) pagaminami paties šeimininko kūno ląstelėms, sukeldami jų pažeidimą ir atitinkamas ligas.
Reguliarūs fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą. Pradėkite palaipsniui (5–10 min.), nepersitempkite, bet nebijokite prakaituoti. Svarbiausia – tai turi teikti malonumo ir gerinti nuotaiką. Spartus vaikščiojimas gryname ore 30–40 min. 5 dienas per savaitę didina atsparumą infekcijoms, lyginant su pasyviu „gulėjimu ant kušetės”.
* Kontroliuokite lėtines ligas ir periodiškai lankykitės pas gydytoją.
* Venkite streso ir mokėkite jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai.
Pasirodo, prisilietimai prie artimo ir mylimo žmogaus ar buvimas jo glėbyje padeda sušvelninti stresą ir teigiamai veikia imuninę sistemą.
Tą patį galima pasakyti apie kambarinius gyvūnus, kurie neleidžia nuobodžiauti ir dovanoja daug teigiamų emocijų.
Nerūkykite, kadangi rūkant netenkama labai daug vitaminų (ypač vit. C), kurie svarbūs kovojant su infekcija.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę