Šiais Sveikatingumo metais atsigręžkime į sveikatingumo idėjų puoselėjimo mūsų šalyje pradininkus. Juk ar ne paradoksas – kai kas skaitome dešimtis modernių užsienio autorių, net nepasidomėję, kaip saugoti sveikatą patarė mūsų žemiečiai. Šįkart pasidomėkime filosofo, rašytojo, publicisto ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos, labiau žinomo Vydūno slapyvardžiu, sveikatos saugojimo ir susigrąžinimo patarimais. Jo knygelę „Sveikata, jaunumas, grožė“ galima vadinti pirmu sveikos gyvensenos vadovėliu Lietuvoje, nors minčių, kaip išsaugoti ir palaikyti sveikatą, jis išdėstė ne viename savo veikale.
Įveikė tuberkuliozę
Jau baigdamas Ragainės mokytojų seminariją dvidešimtmetis Vilhelmas Storosta žinojo, kad serga plaučių tuberkulioze. Ši liga tada laikyta neišgydoma. Seno gydytojo patartas, darė kvėpavimo pratimus, vaikščiojo po pušynus, domėjosi sveika gyvensena, pakeitė mitybą, tapo vegetaru. Turbūt padėjo ir indų vedų studijos, ir specialūs kvėpavimo bei fiziniai pratimai – imuninės sistemos ir organizmo savigydos galių sustiprinimas. Noras pasveikti davė rezultatų.
Pasak Vydūno, svarbiausias dalykas sveikti yra sąmonėjimas, kuris tarsi prožektoriaus šviesa tamsoje gali parodyti kelią į išeitį. Vėliau jis ne viename veikale aprašė sveikatos tausojimo principus, akcentuodamas neabejotiną minčių, jausmų ir žmogaus sveikatos ryšį. Savo veikaluose paliko suformuotą savitą sveikos gyvensenos ideologiją.
Savo patarimus jis rašė remdamasis ne vien patirtimi, bet ir vedų studijomis, daugybe mokslininkų. Knygos „Sveikata, jaunumas, grožė“ įžangoje išvardijo tuos, kurių žinios jam labai pravertė. Tai amerikiečiai prof. Chittenden, Horace Fletcher, Alfred W. McCann, anglas dr. A. Haig, danas dr. Hindhede, švedas R. Berg, šveicaras W. Winsch, vokiečiai prof. Šonenbergas, dr. V. Vinč, T. Kristen, dr. G. Riedlin, dr. Bachman ir t. t. Ir prisipažino negalįs visų išvardinti – knygyną susikrovęs tokių raštų.
Sveikatos patvarumas
Mąstytojas žmogų analizavo ne vien kaip fizinį kūną, pabrėžė, kad svarbiausias sveikatos požymis yra judesys – ne vien fizinis. Akcentavo, kad žmogaus kūnas gyvena gamtos dėsniais. Žmogus turi vengti visko, kas gali kūną naikinti. Senatvėje kūnas neįstengia gintis nuo senėjimo veiksnių, jame nebėra to, kas jį stiprina, kas leido augti ir sveikam būti.
Mūsų kūnui reikia poilsio tikru laiku (nemiegotos naktys yra sveikatos griovimas), gryno oro ir pakankamai judėti, tinkamo maisto. Jei žmogus pradeda vangėti, tingėti, kūnui artėja senatvė.
Pasak Vydūno, sveikata yra pusiausvyros (lygšenos) būsena. Tai supratę, žinome ir tai, kas yra liga. Kai ko nors per daug ar per mažai kūnui teikiama ir pusiausvyra sugriaunama, jis tampa ligotas.
Daugiau negu aplinkos jėgos sveikatą gali griauti paties žmogaus vidaus jėgos. Pavyzdžiui, kerštas, pavydas, neapykanta, supykimas paveikia kūną tiek, kad šis nebedirba tikslingai. Pyktis, pvz., padaro, kad tulžis sulčių per daug lieja į kraują ir taip jį gadina. Gyvenimo baimė, rūpestis dėl išmitimo naikina endokrininę sistemą.
Pasak Vydūno, svarbu žinoti, kiek melas ir žodžio nelaikymas kenkia žmogaus esmės tvirtybei. Ką nors žadėdamas žmogus ryžtasi tai tesėti. O to nedarydamas naikina savo ryžtą, kartu savo valią ir pagaliau esmę. Ir taip iš lengvo nyksta asmens žmoniškumo pradas, jo sveikata griūva.
Dėmesio – kaip kvėpuojame
Kaip pabrėžė mąstytojas, žmogui kūnas skirtas tarnauti, tad reikia rūpintis, kad kūnas tiktų savo uždaviniui, nebūtų sugadintas, būtų žmoniškai naudojamas. Kūno negalės paprastai yra įrodymai, kad žmogus jo neprižiūrėjo, nesinaudojo juo kaip reikiant.
„Kūno gyvenimo bylai“ svarbiausi kvėpavimas ir maistas. Kvėpuojant reikia traukti oro kiek tiktai galima. Traukti iš lengvo, skaičiuojant 1–2–3–4, tada kiek luktelti skaitant 1–2 ir vėl palengva iškvėpti skaičiuojant 1–2–3–4. Ir luktelėjus skaitant 1–2 naujai traukti orą.
Pasak Vydūno, geriausia išmokti giliai kvėpuoti, pirma visą orą iki galo iškvėpus ir tada jį naujai pamažu įtraukiant. Reikia visus plaučius užpildyti oru, pirmiau apatiniąją jų dalį, tada viduriniąją, o paskui viršutiniąją, plaučių viršūnes. Tai turi vykti be trūkčiojimo, vientisai. Giliu kvėpavimu turėtų prasidėti kiekviena diena. Kvėpuojant reikia stebėti, kaip oras plūsta į plaučius ir koks jis gaivus ir skanus.
Labai svarbu giliai kvėpuoti ir prieš atsigulant 6–8 min. Svarbu, kad miegant būtų gryno oro. Todėl ir žiemą miegamajame langą reikėtų palikti atvirą.
Jis aprašė įvairių tikslų kvėpavimą: raminamąjį, apsivalymo, sušilimo, gaivinantį.
Kaip reikia valgyti?
Pasak Vydūno, augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir jis tinkamiausias tam laikui, kurį augmenija atneša.
Rudenį augmenija teikia žmogui visa, ko reikia. Tada lengva pasirinkti, kas tinkama. Tik nereikėtų tų dovanų darkyti ugnimi. Daržovės, vaisiai skaniausi, kokius juos duoda gamta.
Pavasarį reikia atsižvelgt į sprogstančią žalumą. Tada tinka visokie lapai, pumpurai ir t.t. Vasarą prieina visokios uogos ir ankstyvieji vaisiai bei daržovės.
„Kiekvienu metų laiku reikia labiausiai valgyti tai, kas tada gamtos teikiama“, – pabrėžia mąstytojas.
Jis ragino nevalgyti greitai, tai sveikatai žalinga, nes maistas nėra burnoje gerai sukramtytas, seilių permirkytas ir todėl sunkiai virškinamas.
Mąstytojas teigė, kad geras valgio sukramtymas yra labai svarbus valgio tinkamumui įrodyti. Netinkamas valgis, ilgai kramtomas, pasidaro neskanus, o organizmui tinkamas maistas išlieka skanus, priimtinas, net darosi vis skanesnis. Ir vegetaras Vydūnas prašė tai išmėginti paėmus gabalą mėsos ar kiaušinį.
Pasak jo, valgant reikia galvoti vien apie tai, koks skanus yra valgis ir kaip gerai kramtomas. Esą ilgai kramtant valgį galima atprasti ir nuo rūkymo, alkoholio.
Tuštintis būtina kasdien
Pasak Vydūno, norėdami sveiki jauni, gražūs atrodyti, turime rūpintis kūno apsivalymu (tuštinimusi). Labai svarbu, kad kūnas valytųsi kasdien bent kartą.
„Kai sultys maisto neįveikia, jis rūgsta ir genda, žarnose ilgai gulėdamas, ir pagaliau pūva, o žarnos traukia iš tų puvėsių į kraują nuodų“, – aiškino Vydūnas.
Pasak jo, organizmo valymui skatinti nereikia vartoti visokių varančių žolių, priemonių ir t.t. Geriau yra žarnyną „plauti“ pilvą masažuojant pagal laikrodžio rodyklę. Dar naudingi fiziniai pratimai: atsigulus ant nugaros vieną, po to kitą koją į viršų pakelti ir nuleisti.
Patarimai ligoniams ir norintiesiems suliesėti
Vydūnas knygose pataria, ką reikėtų valgyti liesiesiems ir silpniesiems. O norintiesiems suliesėti pirmiausia patartina valgyti tai, kas iš augmenijos pareina. Sūdyti reikėtų labai mažai, nevalgyti riebių padažų, sviesto, aliejų, saldumynų, labiausiai vengti valgių iš miltų su kiaušiniais. Esą gerdamas pasukas, valgydamas nugriebtą ir rūgusį pieną žmogus tukti negali. Valgytini įvairūs vaisiai, daržovės, daug padeda ir citrinų sultys, tirpinančios visus riebalus.
Kamuojamiems reumatinių ligų jokiu būdu negalima valgyti visokių rūšių mėsos, ypač kepenų ir blužnies, žuvies, sparnuočių, taip pat kiaušinių, žirnių, pupų, lęšių, žemės riešutų, mėsos sriubos, gerti alkoholio, kavos. Druska ir dirbtiniai saldumai taip pat jiems labai žalingi.
Vydūnas laikėsi nuostatos, kad daug gerti nesveika – nedaug geriant širdžiai „netenka daug kraujo plūdyti lig odos ir į plaučius, kas silpnai širdžiai ar inkstams negaluojant yra labai svarbu“.
Pasak Vydūno, aiškus įrodymas, kad maistas yra žalingas, yra vidurių pūtimas ir dujų susidarymas. Sveikai maitinantis to nėra.
Dar apie maistą
Norint sveikam būti, reikia maisto. Bet žmogus negyvėja, kuo daugiau suvalgo ir sugeria. Priešingai, jis tada kuo dažniau ir sunkiau serga. Žmonės gali būti sveiki valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugelis dabar pripratęs valgyti.
Manyti, kad sergančiajam reikia stiprių valgių, yra didis kvailumas. Stipriam valgiui suvirškinti reikia daug jėgos. Kur kūnas jos gaus, kad jis valgiais dar apsunkinimas ir todėl dar labiau silpninamas?
Kūnas stiprėja tik tuo, ką gerai suvirškina. Vienas svarbiausių patarimų visiems, kurie nori būti sveiki ir gražūs: nevalgykime daug, valgykime žmoniškai. Žmonės per dažnai ir per daug viso valgo, stačiai žudo save maistu.
Prietaras, kad suaugusiam žmogui kasdien reikia 120 g baltymų, visiškai užtenka 20–40 g. Baltymai yra sunkiausiai virškinami, o nesuvirškinti pradeda rūgti ar pūti, kūną nuodija, todėl valgyti daug jų yra žalinga.
Riebalai, miltai ir saldumai reikalingi „kūno gyvenimo bylai“, leidžia jam pasigaminti jėgos ir šilumos. Su saldumu – atsargiai. Baltasis cukrus gadina kūną. Jam virškinti reikia visokių materialų, kurie iš kūno traukiami, taip dantys ir kaulai gadinami.
Kiekvienas daiktas, kuris žalias yra skanus, žalias turėtų būti ir valgomas.
Virti valgiai nėra tokie vertingi, kaip nevirti. Sunkiai virškinami valgiai dažnai padaro vidurius kietus.
Gera valandą prieš valgį saikingai išgerti tyro vandens ar kito sveikatai tinkamo skysčio.
Be valgio praleisti 1–2 dieną yra geriausias gydymas.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę