Šiaulių apskrities ligoninės Skausmo klinikos skausmo gydytojas anesteziologas Romualdas Bugailiškis sako, kad gyvenime nieko nėra sudėtingiau už žmogaus organizmą, ypač – už jame beįsigalinčią ligą. Todėl kovojant su liga paprastų ir primityvių būdų jai nugalėti nebūna.
Skausmą galima įveikti
Siekdama užbėgti neigiamoms besitęsiančio skausmo pasekmėms už akių, žmonija nuo senovės ieškojo būdų skausmui malšinti. Kad tai nebuvo paprasta, patvirtina medicinos tėvo Hipokrato žodžiai: „Sedare dolorum opus divinum est“ – skausmo malšinimas yra dieviškas darbas. „Skausmas – visiems gerai žinomas pojūtis, verčiantis ieškoti pagalbos. Svarbu, kad pagalbos suskubtume ieškoti laiku, o, ją radę, būtume kantrūs, nes skausmas kartais negali būti numalšintas visiškai ir itin greitai, taip, kaip mes visi norėtume“, – sako gydytojas, džiaugdamasis, kad mokslas apie skausmą per paskutinius kelis dešimtmečius pasiekė ypač daug. Faktiškai įvyko perversmas ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygiu. Šiuolaikiniai atradimai leidžia tvirtai teigti, kad skausmas įveikiamas.
„Teko stažuotis daugelyje pasaulio šalių, dalyvauti įvairiose skausmo konferencijose, seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose, todėl patys naujausi skausmo gydymo metodai man yra žinomi, – sako medikas. – Užsienio šalys, be abejo, turi didesnes galimybes, ten bet koks naujausias gydymo metodas labai greitai įdiegiamas į praktiką. Pasaulyje skausmo medicina sparčiai žengia į priekį. Į žmogaus sveikatą, kaip ir į pačią sveikatos apsaugą, žiūrima pozityviai, finansinės galimybės neriboja medikų darbo, todėl gydytojai dirba su pačia naujausia medicinos aparatūra ir priemonėmis, nekreipdami dėmesio į jų kainą. Mūsų finansinės galimybės, deja, yra kur kas mažesnės, tačiau savo žiniomis skausmą gebantys gydyti Lietuvos gydytojai tikrai nėra prastesni už kitų šalių medikus.“
Teisė į gyvenimą be skausmo – bet kurio amžiaus žmogui
Anot skausmo gydytojo anesteziologo R. Bugailiškio, anksčiau buvo manyta, kad skausmas yra ligos ar kitos kilmės audinio pažeidimo simptomas, todėl, išgydžius ligą, jis turėtų praeiti. Deja, praktika įrodė, kad kai kuriais atvejais skausmas išlieka. Neretai, nors liga neprogresuoja, skausmas ne tik neaprimsta, bet dar labiau stiprėja. „Apie 60 proc. pacientų į gydytojus kreipiasi būtent dėl skausmo. Yra nemažai ligų, kurios sukelia pakitimus žmogaus organizme. Dažniausiai pažeidžiamas stuburas, sąnariai, kaulai, raumenys, nervų sistema. Lėtinis skausmas yra savarankiška liga, kurią būtina gydyti, nes negydomas skausmas laikui bėgant progresuoja ir sukelia dideles kančias, – pasakoja medikas. – Žmogus kovoja su negailestingu grėsmingu nuolatiniu skausmu, visko neigimu ir užsidarymu savyje. Šeimos nariai puola į neviltį ir teikia vis mažiau paramos, dėl to skausmo kamuojamas ligonis jaučiasi atstumtas, įskaudintas ir nesuprastas.“
Skausmo specialistas pastebėjo, kad skausmu skundžiasi vis jaunesni žmonės. „Anksčiau į Skausmo kliniką kreipdavosi daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, kurie kęsdavo stiprų, dažniausiai degeneracinių ir onkologinių ligų sukeltą skausmą, – pasakoja R. Bugailiškis. – Dabar vis dažniau ateina jauno, darbingo amžiaus žmonės, dėl esamos skausmo patologijos negalintys tęsti kasdienės savo veiklos. Tokiems pacientams mes turime daugiau galimybių padėti, nes ligos sukelti pokyčiai dažniausiai dar nebūna dideli.“
Anot mediko, būtina optimaliai kovoti su esama patologija ir sergant nepagydomomis ligomis. „Žmogus turi kuo mažiau jausti diskomfortą, kad galėtų bendrauti su savo šeimos nariais, būti visaverčiu visuomenės nariu, o ne kenčiančia būtybe, niekaip nesulaukiančia pagalbos“, – sako R. Bugailiškis.
Vienos stebuklingos tabletės nėra
Lėtinis skausmas trunka ilgai, turi didelį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, nėra lengvai gydomas, todėl labai svarbu gydyti pradėti kuo anksčiau. Nors statistika skelbia, kad 40 proc. ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, skausmą pradeda jausti jau pradinėse stadijose, tačiau dažnas jų pagalbos į gydytoją kreipiasi tuomet, kai skausmas tampa nebepakeliamas. Tai, anot mediko, itin sunkina gydymą. „Vertėtų žinoti, kad kartais neįmanomą numalšinti skausmą galima sumažinti iki tokios ribos, kad žmogui, kankinamam klaikaus skausmo, nereikėtų laukti gyvenimo pabaigos tarsi išganymo“, – sako gydytojas.
Skausmo negalima gydyti vienu metodu. Pasak anesteziologo, dažnai nebūna taip, kad paskiri analgetikų, ir skausmas praeina. Kaip netiesa ir tai, kad tai, kas tiko jūsų kaimynui, tiks ir jums. Jo ligos patologija greičiausiai visiškai kitokia nei jūsų. Be medikamentinio gydymo dažnai taikomas invazinis, kuris leidžia ne tik sumažinti vartojamų medikamentų kiekį, bet neretai ir visiškai jų atsisakyti. Šiandien invazinis skausmo gydymas neretai atliekamas kontroliuojant rentgenu, taip pat panaudojant įvairius prietaisus. Be jų, anot mediko, būtų neįmanoma atlikti tam tikrų, ypač sudėtingesnių, skausmo malšinimo proc.dūrų. Invaziniais metodais galima tiksliai pasiekti norimą taikinį ir jį paveikti, suleidžiant vaistų nuo uždegimo ar nutraukiant nervinių impulsų sklidimą.
Vyrauja nuomonė, kad skausmo klinikoje gydomas tik onkologinių ligų sukeltas skausmas. Tačiau jis sudaro vos 10 proc. visų skausmo atvejų. Dauguma Skausmo klinikoje besilankančių pacientų skundžiasi lėtiniu neonkologiniu, dažniausiai nugaros, sąnarių, nervų, raumenų sistemos patologijos sukeltu skausmu.
Skausmas, anot mediko, nėra paprastas ligos simptomas, tai itin sudėtinga organizmo patologija, reikalaujanti išsamios analizės, kompleksinio sudėtingo gydymo. Deja, skausmo kamuojami pacientai neretai būna labai nekantrūs. „Pasitaiko atvejų, kai pacientas nesuvokia, kad skausmas gydomas ne vien vaistais nuo skausmo. Perskaitęs informacinį vaisto lapelį ir neradęs jame informacijos, kad vaistas yra skirtas skausmui malšinti, pradeda abejoti paskirto gydymo teisingumu, – pasakoja R. Bugailiškis. – Kartais skausmą tenka gydyti, kaip dažnam iš pirmo žvilgsnio atrodytų, visiškai su nuskausminamaisiais medikamentais nieko bendra neturinčiais vaistais, tačiau būtent jų vartojimas skausmo gydymą padaro veiksmingą.“
Gydant itin stiprų įsisenėjusį skausmą pacientui skiriami medikamentai, vartojami būtent stipriam skausmui malšinti. Tuomet išryškėja kita bėda – pacientai, baimindamiesi, kad organizmas nepriprastų prie paskirtų vaistų, anot mediko, vengia juos vartoti, nesusimąstydami, kad skausmas organizmui duoda daug didesnę žalą negu tariamas neigiamas vaisto poveikis organizmui. „Žmogaus organizmas gali priprasti prie bet kurių kitų, ne tik prie nuskausminamųjų. Skausmas gali stiprėti ne tik todėl, kad organizmas priprato prie vartojamų vaistų. Taip nutikti gali dėl ligos progresavimo. Tai ypač aktualu onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tuomet reikia peržiūrėti patį ligos gydymo planą, paskirtų medikamentų dozes – galbūt vartojamus medikamentus laikas pakeisti kitais, veiksmingesniais. Skausmo gydymas nėra paprastas, ir kartais vienos stebuklingos injekcijos ar akimirksniu veikiančios skausmo blokados nepakanka. Tai gana ilgas, daug kantrybės reikalaujantis procesas, į kurį gilinamasi nuolat – tiek dabar, tiek ateityje.“
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę