Turtingi žmonės, norėdami sudaryti įspūdį ir siekdami parodyti savo padėtį visuomenėje, perka prabangos daiktus, retus meno kūrinius, brangius automobilius, dėvi garsių dizainerių drabužius. Ir jei tokių prekių kaina pradeda kristi, paklausa mažėja, kadangi jų turėjimas neberodo aukšto visuomeninio statuso. Tai vadinamasis Vebleno efektas. Kodėl jis veikia ir kiek vis dėlto turėtų būti svarbi padėtis visuomenėje, klausiame psichologijos magistrantės Lauros Milcienės.
Teko girdėti anekdotą: susitiko du naujieji rusai, vienas iš jų su nauju kaklaraiščiu. Kitas ir klausia: kiek mokėjai už naują kaklaraištį? 500 eurų – sako šis. Ot kvailas, aš gi čia pat už kampo mačiau tokį už 1000! Tai minėto Vebleno dėsnio pavyzdys. Taigi ar tikrai tiek svarbu žmonėms padėtis visuomenėje?
Kai 1899-aisiais T. Veblenas pasiūlė vadinamąją turtingiausios klasės teoriją, pagrindinė žmogaus pastebimo vartojimo elgesio motyvacija buvo siekis įgyti prestižą kaupiant turtą ar įvairias prabangos prekes, tačiau šiandieninėje visuomenėje toks pastebimas vartojimas tapo kur kas sudėtingesniu ir subtilesniu reiškiniu. Šiandien, kai vartotojas įsigyja naują prekę, dažniausiai ji turi ir simbolinę prasmę: dažnu atveju tai net nerodo didelio turto, bet kadangi yra nukreipta į tam tikrą socialinę grupę, atsidaro keliai ta preke pasipuikuoti ir taip įgyti prestižą tarp pažįstamųjų, nors pats T. Veblenas parodomąjį vartojimą aprašė kaip būdingą pasiturinčiųjų klasės atstovams.
Štai nusipirkote labai brangų telefoną, kurio kaina po pusmečio bus perpus mažesnė, tačiau esate madingas ir galite pasipuikuoti prieš savo draugus. Kyla klausimas, dėl ko tai darote? Ar tai yra noras rodyti savo socialinį statusą, skonį, savivoką, ar tai tiesiog paglosto savimeilę?
Galima rasti tam tikrą ryšį ir su vertybėmis. Kiekvienas žmogus renkasi, ką jis nori parodyti, ar jam svarbiau būti pavyzdžiu kitiems, nes turi darnią šeimą, ar tai, kokią prabangos prekę įsigijo. Negalima to pavadinti smerktinu elgesiu ar tuštybe, nes visiems labai svarbu sulaukti kitų pripažinimo, taip dažnai siekiama integruotis į visuomenę ar tam tikrą socialinę grupę, juk ne visi žmonės yra vienodai komunikabilūs, ne visi moka į save patraukti dėmesį, tad kartais tai tampa pakankamai parankiu įrankiu.
Nuo kokio amžiaus galima pastebėti, kad vaikams jų padėtis svarbi, ir kuo tai pasireiškia?
Dar būdamas darželyje vaikas, nors ir ne visai suprasdamas, gali pradėti didžiuotis tuo, kokius žaislus turi, kokį ar kokius automobilius vairuoja jo tėvai, kokias pareigas jie užima. Tačiau ryškiausias sąmoningas savo socialinės padėties demonstravimas greičiausiai prasideda kartu su paauglyste.
Paauglystė yra itin jautrus amžius, kai pradedamos savo tapatumo paieškos, atsiskiriama nuo namų „sienų“. Paaugliai neretai nori pasirodyti, kad pritaptų prie bendraamžių ir, kas svarbiausia, nori būti mylimi, nes šiame amžiaus tarpsnyje draugystė yra kone gyvybiškai svarbi.
Ne veltui sakoma, kad pasitinka pagal išvaizdą, išlydi pagal protą, jei parodysi gražų, fasadą kur kas lengviau įsiliesi į bendraamžių tarpą. Tai tarsi pranašumas, kurį nešiesi kartu su savimi. Išsiskirti iš kitų, pavyzdžiui, nesirengti tuo metu madingais drabužiais, neturėti išmaniojo telefono, tampa itin „pavojinga“, nes galima susidurti su šiuo metu itin aktualia problema – patyčiomis. Tyčiojamasi ne tik dėl to, kad kažko nemoki ar negali, bet dažnai ir dėl to, kad kažko neturi, todėl paauglio norą priklausyti masėms visai galima suprasti ir pateisinti.
Kiek savo socialinės padėties suvokimui įtaką turi tėvai, aplinka?
Be abejonės, labai svarbus vaidmuo atitenka tėvams. Šeima yra pati pirmoji terpė, į kurią patenka vaikas ir kurios elgesio modelį pradeda stebėti. Jei tėvams patiems labai svarbi padėtis visuomenėje, vaikas tai irgi pradeda laikyti vertybe ir siekia demonstruoti savo pranašumą daiktais ar pinigais, tačiau jei nuo mažens vaikas pratinamas turėti tiek, kiek pakanka, ne per daug lepinamas, tikrai yra įmanoma jo poreikius racionalizuoti.
Pagalvokite: kol vaikas eina į darželį, nuo jo nelabai priklauso, kaip aprengtą jį atves, tačiau mokykla jau yra visai kas kita, čia vyrauja savos mados, kurioms norom nenorom vaikas yra linkęs paklusti. Tiesa, jau atsiranda nuomonių, kad vaikas yra linkęs priskirti save tam tikram sluoksniui dar būdamas ikimokyklinio amžiaus.
Vis dėlto mokyklinio amžiaus vaikas jau pradeda ieškoti savo tapatumo, ir tėvų nuomonė patenka į antrą planą. Aplinka tam tikra prasme pradeda diktuoti savo taisykles, taigi vaikas, nenorėdamas išsiskirti iš kitų, turi atitikti ir jį supančios aplinkos keliamus lūkesčius.
Ar vis dėlto tai daugiau priklauso nuo auklėjimo, ar didesnę įtaką turi visuomenė?
Kaip jau minėjau, tėvai yra tie asmenys, nuo kurių prasideda vaiko vertybių formavimasis. Vaikai, matydami aukštesnę tėvų padėtį visuomenėje, dažnai yra linkę patys kelti sau aukštesnius siekius, dažnai turi ir geresnes finansines galimybes savo talentams atskleisti ar siekti geresnio išsilavinimo, tačiau bręstančiam vaikui pasidaro svarbi ne tik artimiausių žmonių nuomonė, bet ir tai, kaip jį vertina visuomenė.
Paprastai žmogus yra linkęs kreipti dėmesį į tai, kokie lūkesčiai yra keliami visuomenėje, todėl siekia bent dalinai juos atitikti. Vis dėlto sunku išskirti, kurio faktoriaus įtaka yra didesnė, matyt, lengviau ją priskirti tam tikriems žmogaus vystymosi etapams.
Kam vis dėlto svarbiau socialinis statusas – vyrui ar moteriai?
Padėtis visuomenėje gali būti vienodai svarbi tiek vyrui, tiek moteriai, tik dažniausiai skiriasi jos demonstravimas. Vyras ją demonstruoja tokiomis prabangos prekėmis, kaip prabangūs laikrodžiai ar automobiliai. Be to, jis nepraleidžia progos parodyti savo išmanumo, intelekto, dažnai labai vertina išsilavinimą. Atkreipkite dėmesį, kad protingas turtingas vyras siekia kiek daugiau negu pademonstruoti savo turtus: dažnai investuoja į ateitį, kad užtikrintų savo ir savo šeimos gerovę.
Moterys savo socialinę padėti dažniau atskleidžia per išvaizdą. Jos renkasi prabangesnius, žinomų prekinių ženklų drabužius, nešioja brangius aksesuarus, daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
Mes jau gimstame tam tikrame socialiniame sluoksnyje, ar sunku norint jį pakeisti?
Šiuolaikinėje visuomenėje hierarchija jei nėra visai išnykusi, tai bent jau gerokai ištirpusiomis ribomis. Net jei esi gimęs žemesnės socialinės ekonominės padėties šeimoje, turi puikias galimybes susikurti tokią padėti, kokios pats nori, viskas priklauso tik nuo asmeninių pastangų. Tai labiau priklauso nuo asmeninės motyvacijos, tikslų ir siekių gyvenime. Gali tapti kuo nori – tiek aukštas pareigas užimančiu asmeniu, tiek nusikaltėliu. Yra daugybė pavyzdžių, kada gimęs vieno socialinio sluoksnio šeimoje žmogus susikuria visai kitokia ateitį, ir dažniausiai tam pasitarnauja gerai atskleisti jo gabumai.
Sociologai vartoja tokį terminą, kaip „vertikalusis mobilumas“, kai „keliaujama“ per socialinius sluoksnius. Ir nors šiandien daugybė veiksnių gali nulemti tai, kad išliekama tame pačiame socialiniame sluoksnyje, pavyzdžiui, jei šeima turi labai menkas pajamas ir negali apmokėti savo vaiko studijų, mokymasis mokykloje yra ne tik prieinamas, bet ir privalomas kiekvienam vaikui, o čia padedami pagrindai ateičiai.
Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad aukštesnės socialinės padėties tėvų vaikai patys suaugę lieka tame pačiame socialiniame sluoksnyje, nors dažnai aukštesni lūkesčiai keliami ir tėvų. Vaikas dažnai ne tik perima tam tikrus elgesio modelius iš tėvų, bet ir yra linkęs daliai jų priešintis. Bet kuriuo atveju negalima teigti, kad pokytis yra garantuotas, dažniau jis priklauso nuo paties žmogaus pastangų ir noro jį pakeisti.
Ar turi būti socialinė padėtis žmogui svarbi apskritai?
Visada svarbu žinoti, kodėl kažką darai. Visi žmogaus pasirinkimai yra tikslingi, net ir tada, kai būna impulsyvūs. Savo veiksmais nuolat kažko siekiame, todėl ir padėtis visuomenėje kiekvienam turi tam tikrą konkrečią prasmę. Tiek, kiek ji leidžia psichologiškai gerai jaustis, tiek ji ir turi būti svarbi, tačiau tai neturėtų peraugti į tuštybę. Patogiai gyventi visada yra patraukliau negu verstis vos suduriant galą su galu, tačiau žmogaus vidinė harmonija nesiremia vien socialinės padėties pagrindu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę