Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“.

Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų?

Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.


Truputį istorijos

 

Iki XX a. įdegis buvo laikomas žemos kilmės ženklu, o aristokratės didžiavosi porcelianine oda, kurią kruopščiai saugojo nuo saulės spindulių. Europoje tamsesnė oda tapo madinga XX a. pradžioje. Pagal vieną iš versijų, to kaltininke galėjo tapti iš Afrikos vežama itin spalvinga bižuterija, kuri visiškai netiko blyškios odos europietėms. Tad, norėdamos pasipuošti ryškiaspalvėmis grožybėmis, jos pradėjo degintis. Kita versija – kalta Coco Chanel, nes būtent ji įvedė į madą trumpus sijonus ir sukneles be rankovių. Šiandien įdegusi oda irgi populiari, ypač tarp jaunimo.

 

Saulės bučinys – spinduliai UVA ir UVB

 

Kalbama, kad dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Gydytoja A. Majerienė pripažįsta: saulei jautrių žmonių kasmet daugėja.

Žmogui pavojingi saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai, kurie pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus – UVA, UVB ir UVC. Patys pavojingiausi UVC, tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, nes jie pasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1–2 mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus. Beje, soliariumų saulė pavojingesnė, nes juose skleidžiami būtent UVA spinduliai.

Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kolageno, t.y. medžiagos, kuri atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Beje, dėl to oda ne tik prarandą grožį ir sensta anksčiau laiko, bet ir gali vystytis tokios ligos, kaip aktininės ar seborėjinės keratozės, formuotis pigmentinės dėmės, kt.

Be žalingo UV poveikio, saulės spinduliai pasižymi ir imunitetą slopinančiu. Juk neretai pabuvę saulėje jaučiamės pavargę. Dėl to ilgas buvimas saulėje didina įvairių ligų riziką, gali provokuoti infekcines ligas (pvz., herpes).

 

Oda turi atmintį

 

Saulė pavojinga dar ir tuo, kad jos poveikis kaupiasi. „Oda nieko nepamiršta, ji turi atmintį, ir po 10–15 m. tai gali pasireikšti įvairiomis odos ligomis. Kiekvienas nudegimas, ypač jei jis buvo stipresnis, iki pūslių, didina odos ligų (pigmentinių dėmių, seborėjinės keratozės, kt.) riziką. Neretai jos vystosi toje pačioje nudegimo vietoje“, – teigia gydytoja dermatologė.

Be abejo, iš karto neigiamo saulės poveikio nepamatysime. Bet, metams bėgant, anot gydytojos A. Majerienės, mėgstančios stiprų įdegį moterys atrodys vyresnės nei jų bendraamžės, saugojusios odą nuo saulės spindulių. Yra net terminas fotosenėjimas, kuris reiškia priešlaikinį odos senėjimą, kurį sukelia kenksmingas saulės spindulių poveikis. Fotosenėjimo požymiai – odos išsausėjimas, daugybė ne tik smulkių, bet ir gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės, kt.

 

Patys jautriausi – raudonplaukiai

 

Kodėl vieni žmonės lygiai ir gražiai įdega, o kiti – smarkiai parausta ar net pasidengia pūslėmis? Tai priklauso nuo odos tipo. Europoje jų yra 4, pasaulyje – 6. Patys jautriausi saulei I odos tipo žmonės. Jų oda ir plaukai šviesūs (raudonplaukiai irgi), veidas strazdanotas, jie praktiškai niekada neįdega, o tik nudega. Jiems laikas, sukeliantis odos paraudimą būnant saulėje be jokios apsaugos, yra 5–10 min. II odos tipas – dažniausias Lietuvoje. Šie žmonės iki pirmųjų paraudimo požymių gali išbūti saulėje 10–20 min. III odos tipo žmonių oda tamsesnė, plaukai rusvi ar rudi. Šie žmonės nudega retai, jiems saugus buvimo saulėje laikas pailgėja iki 20–30 min. Ir IV odos tipo žmonės saulėje be apsaugos gali būti 45 min. ir ilgiau.

Kiek kiekvieno tipo žmonės gali būti saulėje, priklauso nuo minėto odos tipo ir apsauginių kremų SPF (angl. Sun Protection Factor – apsaugos nuo saulės faktorius) skaičiaus. Kuo oda šviesesnė (I ar II tipas), tuo žmogus greičiau nudega ir tuo dažniau reikia tepti apsauginį kremą.

 

Kiek saulės sveika?

 

Jeigu nenaudosime apsauginių kremų, saugaus buvimo saulėje laiką turėtume pasirinkti pagal savo odos tipą. Jei naudosime, tai jų SPF skaičių reikia padauginti iš 10. Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti. Kita vertus, ir naudojant kremus nerekomenduojama saulėje būti ištisai, ypač 11–15 val., kai saulės aktyvumas didžiausias.

Jei oda probleminė, vargina rožiniai spuogai, aktininė keratozė, raudonoji vilkligė, ją būtina itin saugoti, nes saulė paūmina šias ligas. Beje, šiems žmonėms apsaugos nuo saulės priemones reikia naudoti visus metus. Taip pat neigiamas saulės poveikis gali padidėti, jei žmogus vartoja antibiotikų, imunitetą slopinančių vaistų. Kvepalai, dezodorantai, kosmetika veikiant saulės spinduliams irgi gali sukelti alergiją.

 

Mitai apie saulės poveikį ir apsaugines priemones

 

Mitas 1. Nusipirkę kremą, kurio SPF didžiausias (SPF 50 ar SPF 50 +), užsitikriname 100 proc. apsaugą nuo saulės ir galime joje būti visą dieną. Kuo didesnis SPF skaičius, tuo apsauga stipresnė, tačiau nė vienas kremas nesulaiko UV spindulių 100 proc. SPF 15 sulaiko 93 proc. UV spindulių, SPF 30 – 96,7 proc., SPF 50 + – 98,3 proc.

Mitas 2. Apsaugos nuo saulės priemonės pasižymi plačiu veikimo spektru ir apsaugo tiek nuo UVA, tiek UVB spindulių. Visos priemonės skirtingos, o jų UV spindulių nukenksminimo laipsnis priklauso nuo to, kokie filtrai – cheminiai (sugeriantys spindulius) ar fizikiniai (atspindintys spindulius) – yra jų sudėtyje. Cheminiai filtrai praktiškai visai neapsaugo nuo UVA spindulių.

Mitas 3. Įsigiję vandeniui atsparų apsaugos kremą, juo turėtume teptis tik vieną kartą. Vandeniui atsparus kremai užtikrina geresnę apsaugą maudymosi metu. Tačiau visiškai nenusiplaunančio kremo nėra, todėl po maudynių pakartotinai pasitepti būtina, taip pat jei gausiai prakaituojama.

Mitas 4. Kai debesuota, saulė nepavojinga. Debesys praleidžia apie 80 proc. UV spindulių, todėl nudegti, pagreitinti odos senėjimą galima ir debesuotą dieną.

Mitas 5. Odos vėžiu nesusirgsiu, jeigu nenudegsiu. Iš dalies taip. Saugiai deginantis, be nudegimų, odos vėžio rizika mažesnė nei nudegus iki pūslių.

Mitas 6. Apsauginiai kremai patys sukelia onkologines ligas. Tai neįrodyta, nors tokių versijų spaudoje buvo. Daugiau informacijos, kad jie reikalingi.

Mitas 7. Vasaros pabaigoje jokių apsaugos nuo saulės priemonių nereikia, nes oda jau būna įdegusi. Iš dalies tai tiesa, nes įdegusios odos SPF gali siekti 6–8. Tai atitinka IV odos tipą, tokie žmonės saugiai saulėje gali būti 45 min. ir ilgiau. Tačiau būnant visą dieną be apsaugos priemonių vis tiek nudegti galima. O I odos tipui, taip pat esant probleminei odai ir vasaros pabaigoje apsaugos priemonės yra būtinos.

Mitas 8. Apsauginių kremų reikia tik vykstant prie jūros ar ežero. Netiesa. Kasdieninės kelionės iki parduotuvės ar į darbą taip pat gali pakenkti odai.

Mitas 9. Stiklas apsaugo nuo žalingo UV poveikio. Langai nesulaiko UVA spindulių, todėl dirbdami visą dieną namie prie lango, į kurį šviečia saulė, taip pat kenkiame odai.

 

Patarimai

 

Pirkti apsaugos nuo saulės priemones rekomenduojama ne maisto prekių parduotuvėje, o vaistinėje ar specializuotose kosmetikos parduotuvėse, kur galima pasikonsultuoti su specialistu.

Gerdami daug vandens padėsime odai išlaikyti drėgmę, ir tai apsaugos ją nuo žalingų saulės spindulių poveikio. Vandens vaidmuo labai svarbus, dėl to pakeista net maisto piramidė. Dabar jos apačioje atsirado 8 stiklinės vandens. Vanduo yra odos draugas, ir jokie vaisvandeniai jo neatstoja.

Pasimėgavę saulės voniomis, odą turėtume papildomai patepti drėkinamaisiais kremais ar emulsijomis pagal odos tipą. Riebesnei odai tinka emulsijos, kurių sudėtyje yra alijošiaus, vitamino E, pantenolio. Tai padės odai nurimti, paskatins atsinaujinimo proc.sus.

Apsauginiu kremu būtina tepti 30 min. iki išeinant į lauką, o ne paplūdimyje. Po maudynių, suprakaitavus reikėtų pasitepti vėl.

Saulė – tai sveikata. Tačiau, kad pasigamintų vitamino D, suaktyvėtų medžiagų apykaita, užtenka joje pabūti 15–20 min. kiekvieną dieną.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai