Kai smegenys gauna visų reikalingų medžiagų, jos funkcionuoja maksimaliai gerai. Jeigu kokių nors medžiagų trūksta, gali prasidėti dėmesio koncentracijos arba atminties sutrikimai, darosi sunkiau įsiminti informaciją arba ją atgaminti.
Ruošiantis egzaminams, labai svarbu, kad mūsų proto tvirtovė funkcionuotų nepriekaištingai. Apie tai, kaip galima pagerinti smegenų darbą ir stimuliuoti atmintį, pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Smegenims būtinos maisto medžiagos
Net iki 80 proc. galvos smegenų sudaro vanduo, o kiti 20 proc. pasiskirstę taip: mažiau nei 40 proc. – baltymai, šiek tiek daugiau nei 50 proc. – riebalai ir keletas proc.ntų – visos kitos medžiagos. Tad tinkama mityba yra labai svarbi, jei norime, kad mūsų smegenys veiktų nepriekaištingai.
Yra keletas pačių svarbiausių medžiagų, būtinų norint užtikrinti optimalią smegenų veiklą.
Pirmiausia tai B grupės (B1, B2, B6, B9, B12) vitaminai, kurie būtini nervinio audinio funkcijai užtikrinti. Trūkstant šių vitaminų gali pablogėti nuotaika, atsiranda dirglumas, sunkiau įsiminti informaciją.
B grupės vitaminų gausu grūduose, grūdų košėse, juodoje duonoje, pieno produktuose, ankštiniuose produktuose ir riešutuose.
Labai svarbūs smegenims yra antioksidantai – vitaminai A, C, E. Medžiagų apykaitos metu organizmas patiria oksidacinį stresą, todėl organizme susidaro laisvieji radikalai. Kai smegenys dirba įtempčiau, tokių laisvųjų radikalų pasigamina gerokai daugiau. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir jie nebegali pakenkti organizmui ardydami ląsteles.
Vitamino A gausu oranžinės spalvos daržovėse, kuriose yra daug karotino: morkose, pomidoruose. Vitamino E yra aliejuje, riešutuose, mango vaisiuose. Antioksidantų taip pat yra uogose ir žaliose daržovėse.
Kitas svarbus komponentas – baltymai. Jei valgysime varškės, sūrio, mėsos, žuvies, kiaušinių, gausime smegenims labai svarbių aminorūgščių, be šių medžiagų žmogaus galimybės įsiminti gali labai pablogėti. Be to, sutrinka smegenų veikla, atsiranda nuotaikų kaita, greitas nuovargis.
Taigi baltymų atsargas galima papildyti valgant kiaušinius, paukštieną (ypač vištos krūtinėlės).
Labai svarbios smegenims yra omega-3 riebalų rūgštys, jų gausu žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje. Nervinė ląstelė sudaryta iš didelio kiekio riebalų, didžiąją dalį tų riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys (tarp jų ir omega-3), kurios palaiko šių ląstelių vientisumą, mažina uždegimą ir užtikrina, kad nervinės ląstelės normaliai praleistų nervinius impulsus.
Pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šaltųjų vandenų jūrų žuvys: lašiša, skumbrė, silkė.
Šios medžiagos netrūks, jei bent du kartus per savaitę valgysite šių jūros gėrybių. Tiems, kurie nemėgsta žuvies, riebalų rūgščių atsargas reikėtų papildyti žuvų taukais. Šių medžiagų galima rasti ir linų sėmenų aliejuje, kurį gali vartoti tie, kuriems nepatinka riebios žuvys.
Ne mažiau smegenų veiklai užtikrinti reikalingas vitaminas D3, jis užtikrina ilgalaikę atmintį, dalyvauja įsimenant išmoktą medžiagą. Šio vitamino maisto produktuose yra labai nedaug, jo mes daugiausiai pasigaminame veikiant saulės spinduliams. Todėl rudenį, žiemą ir pavasarį, kai saulės šviesos labai trūksta ir šio vitamino organizme pasigamina nepakankamai, vitaminą D3 reikia vartoti kaip maisto papildą.
Kai visų aukščiau išvardytų medžiagų organizme trūksta, žmogus jaučia energijos stygių, yra mieguistas, neturi motyvacijos ir noro mokytis, jaučia stipresnį nuovargį, jam sunkiau susikaupti. Pavyzdžiui, mokantis vis reikia grįžti prie to paties sakinio (teiginio), nes mintys vis kažkur nukrypsta. Be to, pablogėja pats įsiminimo procesas. Sunkiau įsimenama išmokta medžiaga, sunkiau ją atgaminti. Todėl per egzaminus būtina maitintis visaverčiu maistu, kad užtikrintume normalią smegenų veiklą.
Maitinimąsi atskirkite nuo mokslų
Labai dažnai mokantis siekiama sutaupyti laiko, ir tai daroma maitinimosi sąskaita. Užuot padarę pertrauką ir ramiai prisėdę prie stalo pavalgyti, daugelis moksleivių ir studentų šią tvarką ignoruoja. Jie pietauja arba vakarieniauja valgydami ten, kur mokosi, skaitydami vadovėlį, spręsdami užduotis ar studijuodami medžiagą kompiuteryje. Taip daryti nereikėtų. Mat dėmesį mes galime sukoncentruoti tik į vieną dalyką: jei valgome – į valgį, jei mokomės, – į mokymosi objektą. Kitaip pablogėja darbo efektyvumas, o valgymas tampa antraeiliu dalyku. Maistas blogiau sukramtomas, sunkiau pastebimas sotumo jausmas, o kai maistas blogai apdorojamas, jis yra ir blogai pasisavinamas, organizmui reikia daugiau pastangų jam suvirškinti. Todėl maitinimasis turi būti atskirtas nuo mokymosi proc.so.
Be to, valgymas turi būti reguliarus, nepraleidžiant nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. Besimokančiam mokyklose ir universitetuose studijuojančiam jaunimui labai svarbu neišbėgti į mokymosi įstaigą nepusryčiavus. Atlikti tyrimai parodė, kad tie moksleiviai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiau susikaupia, jų yra blogesnė atmintis ir nuotaika. Dėl to svarbu prieš mokslus būtinai papusryčiauti.
Įdomus pastebėjimas: jeigu pusryčiams valgomi saldumynai, dėmesio koncentracija, atmintis ir nuotaika nėra tokie geri, kaip valgant įprastą pusryčių maistą – košes, dribsnius, sumuštinius ir pan. Saldumynai labai trumpam suteikia smegenims energijos, kurios netrukus vėl pradeda trūkti dėl gliukozės stokos, ir būna efektas tarsi žmogus būtų apskritai nevalgęs. Todėl pusryčiams jaunimui patariama valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turintį maistą. Tokie angliavandeniai yra lėtai virškinami ir pasisavinami, todėl ilgiau užtikrina sotumo jausmą.
Taigi pusryčiams rinkitės avižinius dribsnius, košes, sumuštinius su duona, kiaušinius su duonos riekele ir kt. Svarbiausia užtikrinti maisto produktų įvairovę.
Ar galima laikytis dietos egzaminų metu?
Dietos laikymasis egzaminų sesijos metu tikrai nepadės nei tinkamai numesti svorio, nei geriau išlaikyti egzaminus. Todėl dietos ruošiantis egzaminams laikytis tikrai nevertėtų. Be to, ne tik visam organizmui pradeda trūkti reikalingų medžiagų, bet ir smegenų funkcija gerokai dėl to nukenčia.
Kita dietų neigiama pusė yra ta, kad jos sukelia nuolatinį ir nekontroliuojamą galvojimą apie maistą. O tai ruošiantis egzaminams tikrai nepadeda. Juk reikia mokytis, įsiminti informaciją, o badaujančios dėl dietos smegenys sugeba tik siųsti signalus apie maisto poreikį, joms sunku įsiminti papildomą informaciją. Kai svajojama apie maistą, susikaupti ir mokytis darosi labai sunku.
Apskritai nepatariama laikytis jokių dietų, nes tai yra pavojinga jaunam organizmui. O egzaminų sesijos metu tai daryti yra visiškai neprotinga ir neatsakinga. Per egzaminus reikia normaliai maitintis, aprūpinti organizmą ir smegenis visomis reikalingomis maisto medžiagomis, tinkamai ilsėtis, gerai išsimiegoti.
Svarbu ir mokymosi grafikas
Egzaminų metu svarbu ne tik mityba, bet ir bendras dienos režimas. Nakties poilsiui reikia skirti ne mažiau kaip 8–9 valandas, būtina daryti pertraukas, skirti pakankamai laiko fiziškai pajudėti, pasimankštinti, pasivaikščioti. Reikia pakeisti protinę veiklą fizine ir atvirkščiai. Labai veiksminga išmoktos medžiagos įsiminimo priemonė – 10–15 minučių trukmės dienos miegas. Paskutinė bemiegė naktis prieš egzaminus įprasta daugeliui moksleivių ir studentų. Tačiau būtent to ir nereikėtų daryti. Prieš egzaminą reikia gerai pailsėti, išsimiegoti, kad per egzaminą atsimintumėte tai, ką išmokote. Jei varginsite smegenis bemiege naktimi, per egzaminą jausitės pavargę, mieguisti, bus sunkiau susikaupti. Todėl stenkitės sau padėti, o ne pakenkti.
Tiems, kurie ruošiasi egzaminams
Norint įsiminti tekstą reikia: pirmą kartą mintyse pakartoti naują informaciją iš karto po įsiminimo; antrą kartą pakartoti – po 15–20 minučių; trečią kartą – po 6–8 valandų (būtinai tą pačią dieną); ketvirtą kartą – kitą dieną.
Žmogus gali įtemptai protiškai dirbti 40–45 minutes. Po to būtina daryti 10–15 minučių pertrauką. Per šią pertrauką būtina pakeisti veiklą, atsipalaiduoti, naudinga atlikti akių mankštą. Po 45 minutes trukusio intensyvaus mokymosi būtina ilgesnė pertrauka, per kurią reikėtų pavalgyti ir bent valandą skirti pasivaikščiojimui, kad pailsėtų smegenys ir visas organizmas.
Visiška tyla mokantis nėra būtina. Kai kuriems žmonėms negarsiai grojanti muzika ar įjungtas televizorius net padeda susikaupti. Juk būtent taip, esant foniniam triukšmui, mes įpratę mokytis mokykloje.
Mokymosi medžiagos įsiminimo efektyvumas padidėja, jei naudojami įvairūs mokymosi metodai: skaitymas, pasakojimas, klausymas kitų pasakojimų, dainavimas ar eiliavimas, schemų braižymas ir pan.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę