){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Aplinkinių kalba neaiški, televizoriaus garsą nuolat norisi padidinti – tai pirmieji klausos sutrikimo požymiai. Klausos pažeidimai kankina ne vien vyresniąją kartą: tarp neprigirdinčiųjų nemažai vaikų, darbingo amžiaus žmonių. Bet ši problema gali būti veiksmingai išspręsta, nes šiuolaikiniai klausos aparatai – tai mažas mikroelektronikos stebuklas, galintis sugrąžinti garsų pasaulį.
Problemos nepripažįsta
Klausa gali pablogėti, jei kūdikystėje sirgote tymais, vėjaraupiais, kiaulyte, pūlingu meningitu, dėl į ausį patekusių svetimkūnių. Vėlesniame amžiuje klausa sutrinka patyrus traumą, sergant lėtinėmis, infekcinėmis ligomis ir dėl natūralių senėjimo procesų. Neigiamai klausą veikia intensyvūs garsai, darbas triukšmingoje aplinkoje.
Klausos sutrikimas turi įtakos mokymosi ir darbo galimybėms, skurdina žmogaus gyvenimą. Blogiau girdintis žmogus yra nesaugus, nes gali neišgirsti pavojaus signalo, dirglus, atsisako bendrauti. Be to, kenčia ir namiškiai, nes kyla nemalonios situacijos, nesusipratimai. Svarbu žinoti, kad, ignoruojant ir atidėliojant klausos reabilitaciją, problema tik gilės.
Daugelis tų, kurių klausa sutrikusi, savo ligos nepripažįsta ir nemano, kad reikia išsitirti. Iš tiesų, kai klausa silpsta palaipsniui, žmogus net nepastebi, todėl ir įtikinti jį eiti pas gydytoją sudėtinga. Be to, mūsų visuomenėje dar gyvuoja daugybė prietarų, susijusių su klausa ir klausos aparatais, todėl pagalbos žmonės dažnai ieško pavėluotai.
JAV kalbos ir klausos asociacija jau nuo 1927 m. gegužę yra paskelbusi geros klausos mėnesiu. Šis mėnuo – puikus metas pagalvoti, ar nesate vienas iš tų, kurių klausa sutrikusi, o svarbiausia – sužinoti, kad šis sutrikimas gali būti įveikiamas.
Mitas 1. Man per anksti nešioti klausos aparatą, užtenka pagarsinti televizorių.
Faktas. Klausos aparatas reikalingas esant bet kokiam klausos praradimo laipsniui, jeigu tai trikdo kasdieninį gyvenimą. Situacija panaši, kaip ir silpstant regėjimui. Juk nelaukiate, kol visai nebematysite, užsisakote akinius.
Mitas 2. Klausos aparatai tik sustiprina garsus, tačiau aiškiau suprasti kalbos nepadeda.
Faktas. Naujausi skaitmeniniai klausos aparatai programuojami individualiai: jei žmogus negirdi tam tikro dažnio, stiprumo garsų, aparatas juos sustiprina. Be to, šiuolaikiniai prietaisai leidžia išskirti balsą iš minios, slopinti neinformatyvius garsus. Taigi kalba išryškinama ir pastiprinama.
Mitas 3. Klausos aparatas gali dar labiau pabloginti klausą.
Faktas. Tinkamai parinktas klausos aparatas negali pabloginti klausos. Priešingai, problemą pagilina aparato nenaudojimas. Kuo ilgiau žmogus delsia, t.y. kuo ilgiau negirdi įvairaus spektro garsų, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie klausos aparato, nes smegenys būna atpratusios nuo negirdėtų garsų. Todėl nuolat nešiodami aparatą treniruojate, gerinate klausos funkciją.
Mitas 4. Klausos aparatai labai matomi, todėl žmonės laikys mane neįgaliu, nevisaverčiu.
Faktas. Iš tiesų šis psichologinis barjeras egzistuoja. Lietuvoje klausos aparatu naudojasi tik 1 iš 10 žmonių, kuriems jo reikia. Tačiau šiuolaikiniai aparatai visai nepanašūs į senuosius – jie mažai pastebimi, praktiškai nesiskiria nuo muzikos grotuvo ausinukų. Todėl tikimasi, kad netolimoje ateityje klausos aparatas taps tokiu pačiu įprastu aksesuaru, kaip, pvz., akiniai. Medikai rekomenduoja naudotis šiuolaikiniais pasiekimais ir džiaugtis pasaulio garsais. Atminkite, klausos praradimas labiau matomas nei klausos aparatas.
Mitas 5. Klausos aparato užtenka vieno.
Faktas. Ausys – porinis organas, todėl, norėdami kokybiškai girdėti, turėtume nešioti du klausos aparatus. Taip garsai atkuriami natūraliai: tarpusavyje bendraujantys aparatai leidžia žmogui suprasti, iš kokios pusės sklinda garsas, kas itin aktualu, pvz., einant gatve. Nešioti du klausos aparatus – jokia naujiena. JAV jau apie 20 m. niekas nė negalvoja tik apie vieną klausos aparatą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę